2009 m. lapkritis 30 d., pirmadienis

Kredito krizė tęsiasi: Dubajus - bankrutuoja tryliktasis pasaulio stebuklas






















Praėjusią savaitę Dubajus prisijungė prie Japonijos ir Graikijos - valstybių, esančių kredito krizės centre. Ketvirtadienį valstybinė įmonė Dubai World, atsakinga už dirbtinių Dubajaus salų statymą ir vystymą, paskelbė, kad kreditoriams siūlys atidėti mokėjimus už grupės įmonės Nakheel PJSC išleistas islamiškas obligacijas "sukuk". Rinkos į šią žinią sureagavo nervingai, Europos akcijų indeksai nukrito apie tris procentus.
Yra daug šansų, kad Dubajaus problemos nesusprogdins Roubini aprašyto akcijų kainų burbulo. Tai bus bloga žinia Latvijai, nes IMF'as galės lengviau spausti Latviją derybose, aiškindamas, kad pavienės krizės nebeturi kitoms valstybėms didelių neigiamų pasekmių. Jei visgi Dubajaus problema sukels domino reakciją, su Latvija bus elgiamasi švelniau.
Dubajus yra sunkai lietuviams suprantamas miestas. Imkime kad ir požiūrį į palūkanas. Šiuolaikinė krikščionybė nebedraudžia palūkanų, kunigai gali dėti indėlius ir naudotis kreditinėmis kortelėmis, bet negrąžinus skolų kalėjimas negresia. Dubajuje yra kitaip - palūkanos uždraustos, bet negrąžinus skolos skolininkas tupdomas į kalėjimą. Todėl aerouosto stovėjimo aikštelėje stovi daug lizinguotų mašinų, kurias paliko pabėgę iš Dubajaus prasiskolinę užsieniečiai.
Nakheel PJCS projektai stebina savo dydžiu, ir turi būti laikomi vienu iš pasaulio stebuklų. Klausimas egiptologams - gal egipto piramidžių finanavimui irgi buvo naudojamos obligacijos? Ar Ozyris ir kiti dievai drausdavo skolinimą už palūkanas?

2009 m. lapkritis 27 d., penktadienis

Apie Alchiano - Alleno teoremos taikymą meilei ir internetui

Apie T.Coweno knygą Create Your Own Economy rašiau dar nepradėjęs jos skaityti, ir dar manau rašysiu.  Toliau viskas pasiskolinta iš vieno jos skyriaus.

Alchiano - Alleno teorema sako, kad dviejų prekių transporto kaštams padidėjus fiksuotu dydžiu, brangesnės prekės dalis vartojamame krepšelyje išauga. Ir atvirkščiai - sumažėjus transporto kaštams, išauga pigesnės prekės dalis krepšelyje. Jie patys sunkiai galėjo sugalvoti tinkamą pavyzdį teoremai pailiustruoti, ir anot Coweno, jų pavyzdys apie "shipping the good apples out" nėra geras, nes, kaip sako patarlė, netoli nuo obels obuoliai šviežesni, taigi ir skanesni. Meilėje Alchiano - Alleno teorema pasireiškia tuo, kad jei pora gyvena skirtinguose miestuose, tai kiekvienam susitikimui iš anksto ruošiamasi ir jis būna kaip šventė, o tuo tarpu šeimoje bendravimas yra pigesnis, ir atitinkamai bendraujama dažniau, o vidutinė bendravimo kokybė prastesnė. Internetas yra svarbus tuo, kad sumažino kultūros transportavimo kaštus, todėl jis yra pats svarbiausias iš Alchiano-Alleno teoremos apraiškų. Kol kultūros transportavimo kaštai buvo dideli, daug kas skaitydavo Karą ir taiką ir žiūrėdavo Don Džiovanį, o klasikinės muzikos koncertas galėdavo trukti ir šešias valandas (nes jei jau susiruošei arklius kelionei, tai negi po valandos suksi namo). Internetas kultūrą suskaidė į blogus, Facebooką, Youtube ir kitus mažus gabaliukus. Pvz. net palyginus nesena sąvoka "muzikos albumas" praktiškai prarado prasmę. Dėl to kultūros vartojama daugiau, bet vidutiniškai ji pigesnė. Tačiau tai nėra blogai, kaip ir nėra blogai susituokti su prieš tai kitame mieste gyvenusiu mylimu žmogumi.

2009 m. lapkritis 26 d., ketvirtadienis

Ekonomistai įspėja - valdžios išlaidos ir krizė

Ką skatina valdžios išlaidos - ekonomiką ar krizę? John Bates Clark medalio laureatas Kevin M. Murphy siūlo atsakymo ieškoti nagrinėjant šiuos keturis dalykus:

  • Kiek litų naudos atneša litas valdžios išlaidų
  • Ar papildomos valdžios išlaidos įdarbina šiuo metu nenaudojamus resursus
  • Kiek ekonomika slopinama dėl to, kad papildomos biudžeto išlaidos didina esamus arba būsimus mokesčius
  • Ar ekonomikai ieškant naujų augimo sektorių, tam tikras nedarbo lygis yra tiesiog neišvengiama būtinybė

Ne paslaptis, kad didelė biudžeto lėšų dalis yra iššvaistoma ir išvagiama ir neatneša naudos. Tačiau kita valstybės išlaidų dalis panaudojama efektyviai - pavyzdžiui pensininkai sodros lėšas panaudoja būtiniausiems poreikiams tenkinti. Po motinystės pašalpų padidinimo padidėjęs gimstamumas įrodo, kad žmonėms šios pašalpos reikalingos. Galioja bendra taisyklė - kuo valstybė labiau korumpuota, tuo mažiau naudos atneša valstybės išlaidos.

Mažoms valstybėms didinant išlaidas naudingai įdarbinti bedarbius labai sunku - nuo papildomų biudžeto išlaidų tiesiog padidėja importas ir infliacija, o skatinimu džiaugiasi užsienis. Bijodama stimulo išgaravimo į užsienį netgi tokia milžiniška valstybė kaip Kinija liepė stimuliavimui skirtas biudžeto lėšas naudoti tik Kinijos produkcijos pirkimui.

Kevin Murphy cituoja mokesčių naštos tyrimus, pagal kuriuos vienas doleris valstybės išlaidų sumažina ekonomikos augimą aštuonesdešimčia centų. Mums, esantiems krizės sūkuryje, nereikia jokių tyrimų, kad pamatytumėme, kaip didelės biudžeto išlaidos ir deficitas padidino Latvijos tarpbankines palūkanų normas iki kosminių dydžių. Didelės palūkanos reiškia vieną - pinigai ir verslas bėga iš Latvijos, nes bijo plėšikiškų mokesčių naštos. Latvijoje nuolat didėja mokesčiai, ir net pasigirsta balsų, siūlančių įvykdyti vienkartinę pinigų konfiskaciją devalvacijos būdu.

Išvada

EKONOMISTAI ĮSPĖJA: Valstybės išlaidų ir biudžeto deficito didinimas mažose korumpuotose į skolas įklimpusiose valstybėse stipriai kenkia visuomenės gerovei, ypač krizės metu.

2009 m. lapkritis 25 d., trečiadienis

R.Hansono ekonomikos augimo teorija

Apie drąsias ir originalias R.Hansono idėjas jau rašiau, bet visgi reikia trumpai aprašyti pagrindinę jo ekonomikos augimo teoriją, apie kurią jis ne taip seniai skaitė paskaitą (garso kokybė tikrai prasta, bet skaidrės įdomios).

Nuo gyvybės atsiradimo Žemėje iki dabar žmonių ir jų protėvių sukuriamas produktas (kurį galima vertinti pagal populiacijos dydį) visą laiką augo eksponentiškai (X procentų per laiko vienetą), bet buvo keturi šuoliai, kai augimo greitis "pereidavo į kitą lygį":
a) smegenų atsiradimas
b) medžiojančių humanoidų atsiradimas
c) žemės ūkio atsiradimas
d) pramoninė revoliucija

Ekstrapoliuojant, kažkada nuo 1970 iki 2120 metų turėtų būti kitas šuolis, po kurio augimo greitis pasiektų ~100 proc per savaitę.

Kokia technologija galėtų būti tokio šuolio priežastis? Hansonas atmeta daugelį laukiamų mokslo ir technikos stebuklų, įskaitant burtų lygio nanotechnologijas, sakydamas, kad pasaulyje gamyba šiuo metu sudaro 15% BVP, todėl net išradus burtų lazdelę, kuri leidžia labai pigiai pagaminti bet kurį produktą, didelio BVP augimo skirtumo nebus. Brangiausias BVP komponentas šiuo metu yra darbuotojai, todėl tikrą persilaužimą galėtų sukelti tik dirbtinio intelekto technologijos, iš kurių perspektyviausia Hansonas laiko žmogaus smegenų kopijavimą ir emuliavimą. 

2009 m. lapkritis 24 d., antradienis

Šeštas geriausias kovos su nedarbu būdas

S.Sumneris neseniai citavo Krugmaną, kad po monetarinio ir fiskalinio stimuliavimo trečias geriausias kovos su nedarbu būdas yra darbo vietų subsidijavimas ir darbo laiko trukmės ribojimas. GMU ekonomistai netruko šį sąrašą papildyti: ketvirtą vietą dalinasi parama bankams ir importo muitai, penktoje - darbo vietų paveldėjimas. Bet šešta vieta dar laisva.

Raibumynai

Kreivarankis iš Naujapilio > Erlickas

Lietuvos blogų humoro perlai: juodaodžiai tik su automatais ir lietuvių gėjų čiuožėjų poros olimpiadoje: čia, čia ir čia.

Bankininkų kasta

Bambalių galerija

Hipių planas - biudžeto skylės bus užkaišomos legalizuojant ir apmokestinant marihuaną.

Medvedevas geras, tik aplinka kalta.



2009 m. lapkritis 23 d., pirmadienis

2009 m. lapkritis 22 d., sekmadienis

D.R.Hofstadteris apie laisvą valią

Pas mus bloge kurį laiką paskelbtas moratoriumas makroekonomikai ir finansams. Nepergyvenkite, jis ilgai netruks.

D.R.Hofstadter'is yra smarkiai trenktas bičas, o anot kai kurių žmonių dar labiau trenktas tapo po savo žmonos mirties, ir jo knygoje Goedel, Escher, Bach tas matosi. Bet tai nereiškia, kad jis nėra genijus. Pvz. dar nesu nieko panašiai aiškaus ir suprantamo skaitęs apie laisvą valią:
  • nuo kalno riedančio akmenuko trajektorijos neįmanoma nuspėti iš anksto, bet mes nesakome, kad jis daro sprendimus arba kad turi laisvą valią, nes su juo nesitapatiname
  • šachmatų programa daro sprendimus, ir nebūtinai toje pačioje padėtyje visą laiką žaidžia taip pat, bet mes nesakome, kad ji turi laisvą valią, nes su ja nesitapatiname
  • [keletas pavyzdžių apie robotus su įvairiais determinizmo ir sąmoningumo laipsniais]
Išvada: mes sakome, kad laisvą valią turi tie, kas turi sąmonę, ir jaučia savo sprendimų darymą (t.y. su kuriais galime susitapatinti). Su determinizmu ar atsitiktinumu tai neturi nieko bendro.

Už ką verta girti žmones

T.Cowenas neseniai pagyrė R.Hansoną už tai, koks jis nuostabus žmogus. Nė kiek neabejoju, kad Cowenas neperdeda. Bet R.Hansonas į tai atsakė, kad būtų geriau, jei žmonės būtų dažniau giriami ne už savo teigiamas savybes, bet už gerus darbus. W.Wilkinsonas netruko pastebėti, kad yra sričių, kur vieno žmogaus pastangomis neįmanoma pasiekti rezultato, bet vis tiek apsimoka tas pastangas skatinti. Pvz. jei žmogus neatidarinėja spamo laiškų, jis pats vienas nieko nepakeis, bet jei taip darytų visi, spamas išnyktų. Dėl to jis pusiau juokais pasiūlė girti žmones už charakterio savybes, kurios jei taptų plačiau paplitusios, padėtų pasiekti rezultatų. Visgi R.Hansono pasiūlymas praktiškesnis, nes atsekti visų savybių įtaką visiems rezultatams gali būti sudėtinga. Jeigu žmogus nespaudo ant spamo nuorodų, paprasčiau jį girti už tai, o ne už apdairumą ar gerą pirštų koordinaciją.

Čia dar galima pridurti, kad jau senoliai žinojo, kad neverta girti už rezultato neatnešančius norus ir pastangas, nes juos lengva suklastoti, ir sakydavo, kad gerais norais ir pragaras grįstas. Tai truputį neteisinga, nes daug ką pasaulyje lemia atsitiktinumas, bet daugiausia, ką galima padaryti su norais ir pastangomis - įskaičiuoti juos į žmogaus karmą.

Sekmadienio skaitiniai: apie gyvenimą po mirties

Nepamenu, kad būčiau skaitęs kitą tokį trumpą gerą apsakymą kaip šitas. Knygą, iš kurios jis paimtas, skaitė abu Marginal Revolution autoriai, ir T.Cowenas gėdijosi, kad ji jam patiko, o A.Tabarrok'as - ne.

Dienos citata: Henry Ford

"If money is your hope for independence you will never have it. The only real security that a man will have in this world is a reserve of knowledge, experience, and ability."

Henry Ford

2009 m. lapkritis 20 d., penktadienis

Penktadienio skaitiniai: seksas ir dvasia

Vienas iš juokingiausių dalykų, kuriuos neseniai teko skaityti, yra Clifford Bishop knyga "Seksas ir dvasia". Pvz. labai pralinksmino skyrius apie psichoanalitiką Wilhelmą Reichą. Iš pradžių jis plėtojo Froido teorijas ir po truputį ėmė verstis praktika, kurios esmė buvo kad masažo metu patiriamas orgazmas labai viską pagydo. Paskui paskelbė aptikęs orgono radiaciją, išsiskiriančią dubenyje orgazmo metu, kaupė ją uždaruose induose ir naudojo kaip vaistą nuo visų ligų. Galiausiai mirė kalėjime, kur buvo uždarytas už teismo įžeidimą vienoje iš jam iškeltų bylų.

Knygos turinys nėra itin aukšto mokslinio lygio, pvz. iš skyriaus apie tai, ar dvasia turi lytį, S.Pinkeris turbūt pasijuoktų ne mažiau nei iš M.Gladwell'o. Bet vertinant kritiškai, galima sužinoti daug įdomių dalykų - apie šventyklų prostitutes, kiek piemenaičių per naktį gali patenkinti Krišna, kaip krikščionių meilės mistikai patirdavo ekstazę jų sielai ištekant už Jėzaus ir t.t.

Raibumynai

Sara > A. Greitai

Kinijos regionų geografijos ABC

Persekiotojų persekiojimas Kuboje.

Žemaitė apie žmogų, kartais neteisingai vadinamą abonentu.

Monetarinės politikos simuliakrai (prieš skaitydami išgerkite aspirino).

2009 m. lapkritis 19 d., ketvirtadienis

2009 m. lapkritis 17 d., antradienis

Kodėl vadovai neiššvaisto akcininkų turto

Kiekvienam postsovietiniam žmogui pirmą kartą pamačius akcinę bendrovę, kurios akcijomis viešai prekiaujama biržoje, o didžiausias akcininkas turi 2% akcijų, nejučiomis kyla klausimas, kodėl ji turėtų būti efektyvesnė už bet kurį kolūkį. Vadovėlinis atsakymas yra kad vadovus kontroliuoja valdyba, valdybą - stebėtojų taryba, o viską tikrina nepriklausomi auditoriai, bet išradingam vadovui jie kelia tiek pat nepatogumų kiek spyna už 10 Lt dviračių vagiui. Vienas iš įtikinamesnių yra D.Friedmano paaiškinimas, kad vadovams kaip kolūkyje elgtis neleidžia priešiško įmonės perėmimo baimė.

Visa tai man priminė C.Calomiris, kuris šitame Econtalk podcaste teigė (jeigu gerai supratau, nes kartais kalbėdavo austriškai), kad UBS, Citibank ir Merrill Lynch, kurie kartu su Fannie and Freddie išdavė didžiąją dalį subprime paskolų, pagal JAV įstatymus negali turėti vieno didžiąją dalį akcijų kontroliuojančio akcininko, ir kad tai įtartinai koreliuoja su prastu jų corporate governance.

2009 m. lapkritis 15 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: apie maldų intensyvumo įtaką Dievo palankumui

Besidomintys ekonomika arba statistika skaitytojai tikriausiai yra girdėję apie šitą Nobelio premijos laureato ekonomisto J.Heckman'o straipsnį, bet galbūt tai bus naujiena maldomis ir Dievo palankumu besidomintiems skaitytojams. Straipsnio esmė tokia:

Sakykime, kad Y yra Dievo palankumas žmonijai (nuo 0 iki 1), X - populiacijos maldų intensyvumas (irgi nuo 0 iki 1), o f(X) - maldų intensyvumo pasiskirstymo tankis. Jeigu padarysime prielaidą, kad sąlyginis X pasiskirstymo tankis priklausomai nuo Y yra
g(X | Y) = a(Y)exp(XY),
kur a(Y) yra teigiama, tolydi, diferencijuojama funkcija (Šventojo Rašto citatos tokiai prielaidai pagrįsti Hekmanas nepateikia, bet prielaida iš pirmo žvilgsnio logiška), tai pasitelkus gerai žinomus statistikos metodus galima įrodyti, kad tikėtina Y reikšmė kai X = x yra
E(Y | X = x) = f'(x) / f(x)

Pasiremdamas Tėvo Greeley darbe apie tai, kad maldų intensyvumo pasiskirstymas yra bimodalinis (daug žmonių beveik nesimeldžia, daug žmonių meldžiasi dažnai, o tarpiniai variantai reti) pateikiamais duomenimis ir gerai žinomu pasiskirstymo tankio įvertinimo metodu, Hekmanas gauna tokius rezultatus:

x
E(Y | X = x)
0,0
0,4
0,2
-1,3
0,4
-2,3
0,6
-3,0
0,8
0,0
1,0
2,0

Išvada - meldžiantis retai galima nebent sumažinti Dievo palankumą, bet meldžiantis dažnai jį galima smarkiai padidinti.

Bravo: Andrius Žlabys Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje

Vakar Andrius Žlabys filharmonijoje sugrojo Bacho šešias partitas klavyrui (BWV 825–830). Aukščiausias lygis! Beje, A. Žlabys jau penkis metus gyvena JAV. Youtube radau jo atliekamą kitą Bacho kūrinį:



Daugiau A. Žlabio atliekamos muzikos yra čia.

2009 m. lapkritis 13 d., penktadienis

Kas džiaugiasi Fed ir ECB monetarine politika?

Panašu, kad mano koblogeriai mano, kad su monetarine politika viskas gerai - infliacijos lūkesčiai atsistatė, ir greitai bus laikas didinti trumpalaikes palūkanų normas. Negalima jų kaltinti, nes taip pat mano nemažai ekonomistų bei analitikų. Kad monetarinė politika nepakankamai stimuliuojanti (kaip taip gali būti - juk palūkanų normos sumažintos iki minimumo!) kurį laiką manė tik mažuma nelabai garsių universitetų dėstytojų, pvz. mano mėgstamas S.Sumneris. Tačiau, sprendžiant iš šio straipsnio (kurį S.Sumneris iš mokslinės į paprastą kalbą išvertė čia), prie pastarųjų prisijungė ir garsaus (ir anot Vikipedijos centriniuose bankuose naudojamo) makroekonomikos vadovėlio pažengusiems autorius M.Woodfordas. Jis su koautoriumi V.Cúrdia cituoja savo ankstesnį straipsnį, kad būtų didelė klaida didinti palūkanų normas iš karto kai tampa įmanoma tai daryti ir vis tiek pasiekti infliacijos taikinį, nes tokio padidinimo lūkesčiai stabdytų atsigavimą po krizės. Įdedu paveikslėlį, kurio nepavyko įdėti S.Sumneriui. Punktyrine linija pavaizduotas atvejis, kai naudojamas infliacijos taikinys, ištisine - kai naudojamas kainų lygio taikinys (t.y. bandoma grįžti link kainų lygio trendo, kurį nutraukė krizė). Straipsnyje dėl paprastumo naudojamas nulinės infliacijos taikinys, bet tas pats galioja ir neoficialiam 2 procentų taikiniui.

Straipsnio išvada: "a credible commitment to the right kind of “exit strategy” should substantially improve the ability of monetary policy to deal with the unusual challenges posed by a binding zero lower bound during a deep financial crisis, and to the extent that this is true, the development of an integrated framework for policy deliberations, suitable both for crisis periods and for more normal times, is a matter of considerable urgency for the world’s central banks." Anot Sumnerio, rimtų ekonomistų lūpose tokie žodžiai reiškia: "Pavojus! Pavojus! Centriniai bankai nežino, ką daro!".

Dienos citata: Krugmanas - geriausias ekonomistas ir geriausias demagogas

"It’s always impressive to see one person excel in two widely disparate activities: a first-rate mathematician who’s also a world class mountaineer, or a titan of industry who conducts symphony orchestras on the side. But sometimes I think Paul Krugman is out to top them all, by excelling in two activities that are not just disparate but diametrically opposed: economics (for which he was awarded a well-deserved Nobel Prize) and obliviousness to the lessons of economics (for which he’s been awarded a column at the New York Times)."

Steven E. Landsburg

Viliboras ir ekskavatorius smėlio dėžėje

Neseniai Petras Kudaras surado gilesnę rinką nei pusės metų tarpbankinės paskolos ir pagal ją skaičiavo Viliboro atitikimą padėčiai rinkoje. Man atrodo tam užtenka dviejų paprastesnių ir pakankamai didelių rinkų duomenų:
1. Indėlių bankuose palūkanos litais visada šiek tiek mažesnės už Viliborą
2. Ilgalaikių paskolų litais geriausiems klientams palūkanos visada šiek tiek didesnės už Viliborą
Ar to neužtenka, kad Viliboras taptų daugiau nei fiktyviu skaičiumi?

2009 m. lapkritis 11 d., trečiadienis

Monetarinė politika, defliacija ir infliacija

Daugumos centrinių bankų tikslas yra palaikyti kainų augimą tam tikrame lygyje. Pavyzdžiui, ECB pagrindinis tikslas yra infliacija, kuri yra artima 2%, bet neviršijanti jų. Nepaisant to, centrinių bankų darbo rezultatą tikslingiau vertinti ne pagal faktinės infliacijos nukrypimą nuo normos, bet pagal būsimos infliacijos lūkesčių svyravimus. JAV infliacijos lūkesčių, nustatytų pagal su infliacija susietų obligacijų rinką, grafikas rodo, kad 2008 m. antrame pusmetyje JAV centrinio banko monetarinė politika buvo katastrofiškai bloga, nes sukėlė defliacinius lūkesčius, tuo tarpu šiemet monetarinė politika sėkmingai stabilizavo ekonomiką.




Dar apie krizės pradžią skaitykite blogo straipsnyje Istorinė klaida.

Raibumynai

Auksas, burbulai ir pinigai.

Trylika sukilimų prieš Smetoną. (II,III,IV dalys).

Valatka - Suriesim lenkus į aplietuvintų pavardžių ragą?

Pašalpos ir gimstamumas.

Šv. Buffetto populiarumas blėsta.

Aklųjų vyno degustacijų kritika.

Amazon: šaldyti arkliai rašo knygas, o didysis brolis trina knygas.

2009 m. lapkritis 10 d., antradienis

Reali ar nominali krizė?

Dar atrodo nebuvome įdėję linko į D.Beckworth'o blogą. Jis tikrai nemažiau už B.Woolsey nusipelno vadintis makroekonomikos guru, ir stengiasi rašyti plačiajai publikai. Neskaitantiems Marginal Revolution įdedu jo pieštą paveikslėlį, kaip atrodo krizė:


2009 m. lapkritis 9 d., pirmadienis

Monetarine politika džiaugsimės nebeilgai

Agresyvi didžiųjų centrinių bankų monetarinė politika sušvelnino ekonominę krizę. Politikos rezultatas - žemos tarpbankinės palūkanos ir aukštos finansinio turto kainos. Tim Bond iš Barclays Capital rašo, kad produkcijos atsargos yra per mažos lyginant su dabartine paklausa; milžiniškas darbo produktyvumo statistikos šuolis rodo, kad darbuotojų įdarbinta per mažai, todėl ekonomika augs ir nedarbas pradės mažėti.

Centriniai bankai nagrinės tokius rodiklius, nuspręsdami kada pradėti palūkanų didinimo ciklą:
  • nedarbo lygis
  • pramonės potencialo išnaudojimas
  • infliacija
  • ateities infliacijos lūkesčiai
Augant ekonomikai, po poros ketvirčių visi rodikliai, išskyrus praeities infliaciją, kuri yra atsiliekantysis rodiklis, signalizuos aiškią krizės pabaigą. Darome išvadą, kad centriniai bankai neužilgo bus priversti kelti palūkanas.

2009 m. lapkritis 7 d., šeštadienis

Apie automatizavimo grėsmę ekonomikai

R.Hansonas neseniai kritikavo M.Fordą, kuris knygoje The Lights in The Tunnel teigia, kad automatizavimas kelia grėsmę ne tik nekvalifikuotų darbuotojų pajamoms, bet ir ekonomikos augimui apskritai. R.Hansonas pritaria M.Fordui, kad jei automatizavimas toliau tobulės (o tuo niekas neabejoja), santykinai sumažės žmonių darbo pajamų dalis ir padidės kapitalo pajamų dalis. Tai gali reikšti, kad padidės nelygybė, nes automatai iš neturtingų nekvalifikuotų darbuotojų atims dalį būdų kaip užsidirbti pinigų. Bet, kiek suprantu, M.Fordas teigia, kad automatizavimas gali sumažinti bendrą sukuriamų vertybių vertę, nes turtingų žmonių bus nedaug, o "vienam žmogui nereikia keturiasdešimties mobilių telefonų".

Kodėl tai netiesa, man atrodo neblogai pailiustruoja toks pavyzdys:
Sakykime, kad pats gudriausias investuotojas (W.Buffett'as?) nusipirko 100% visų įmonių, kurios vėliau išmoko nanotechnologijų ir kitų burtų pagalba nemokamai pagaminti bet ką bet kokiais kiekiais ir dar pristatyti vartotojams. Be to, tos pačios įmonės turi ir dirbtinio intelekto sistemų (būtybių?), kurios gali kurti meną ir kitą intelektinę produkciją neribotais kiekiais geriau už žmones. Jeigu tokiam žmogui tikrai nieko nebereikia mainais iš kitų žmonių, jis tiesiog nieko nepardavinės ir gyvens savo rojuje, o visi kiti žmonės gyvens kaip iki šiol. Jeigu jis pradės pardavinėti arba dalinti nemokamai dalį savo sukuriamų vertybių, tai gali sukelti problemų atskiriems žmonėms (pvz. batsiuviams, jei nemokamai pradės dalinti batus), bet visiems žmonėms kartu (pvz. sudėjus batsiuvius ir batus avinčius žmones) nuo to bus tik geriau.

Be abejo, yra teigiama tikimybė, kad toks asmuo gali norėti savo dieviškas galias panaudoti piktam. Yra netgi organizacijų, besirūpinančių, kad taip neatsitiktų.

Beje, B.Kaplanas kritikuoja Hansoną iš kitos pusės - jis nenori sutikti, kad nekvalifikuotiems darbuotojams automatizavimas gali būti žalingas, nors jo argumentas apie nebrangią begalinę naudą primena Paskalio dilemą.

2009 m. lapkritis 6 d., penktadienis

Dienos citata: dėl kapitalizmo krizės kalti komunistai

"It can be seen how China’s One Child policy impacted the U.S. housing crisis. The relationship is as follows: The One Child policy, coupled with Chinese cultural preferences, produced shrinking families with a significant imbalance of male children. As time passed, increased competition for wives drove family savings rates upwards. Relative wealth increases a son’s attractiveness and hence, a son’s chance of finding a wife. The Chinese government, always alert to causes of civil unrest, knows it needs to keep the estimated 35 million unmarried young men occupied. This drives a full-employment policy focused on exports and keeps the Yuan12 artificially low compared with the U.S. dollar. The high savings rate lowers domestic consumption, leading to the same result – a manufacturing sector concentrated on exports and cheaper Chinese goods.

The low Yuan, full production employment, and a high domestic savings rate (and low domestic spending rate) result in a significant trade surplus for the country – and a high trade deficit for the U.S. High savings rates and a strong inflow of dollars drive the Chinese hunger for AAA-rated debt, the principal issuer of which is the United States. This high demand has kept U.S. interest rates low – helping to trigger the housing price bubble of the mid-2000s – and to absorb current deficits. "

David Justin Ross
CIO
Radiant Asset Management, LLC

2009 m. lapkritis 4 d., trečiadienis

Nouriel Roubini: burbulas sprogs

Nouriel Roubini rašo, kad akcijų ir kito turto kainos pakilo per daug ir per greitai. Ekonomikos stimuliavimas ir silpnas doleris sukėlė turto kainų burbulą. Kadangi akcijų kainos neatspindi realios ekonomikos padėties, rinkoms gresia globalinis krachas. Roubini straipsnis tikrai vertas dėmesio, tik gaila, kad tiksli burbulo sprogimo data nežinoma.

2009 m. lapkritis 1 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: apie laikrodį ir laikrodininką

Vienas tradicinių argumentų už tai, kad žmonės ir pasaulis negalėjo atsirasti savaime, yra kad jie yra per daug sudėtingos sistemos. S.Landsburgas savo naujoje knygoje The Big Questions rašo (tiksliau norėjo parašyti, bet sutrukdė korektūros klaida), kad iš tikrųjų yra priešingai - sudėtingų sistemų egzistavimas yra argumentas už tai, kad jų niekas nesukūrė. Kaip sudėtingos sistemos, kurios niekas nesukūrė, pavyzdį jis pateikia natūrinių skaičių aibę su aritmetikos taisyklėmis. Knygos dar neskaičiau, bet spėju, kad šio argumento esmė yra Okamo skustuvas: tikimybė, kad per atsitiktinumą atsiras laikrodis, yra didesnė, nei kad per atsitiktinumą atsiras laikrodininkas, darantis laikrodžius.

Dienos klausimas - austrų ekonomikos mokykla ir investicijos

"Does malinvestment include investments that should have been made but weren't? I usually assume so, but many people talk as though it only includes investments that shouldn't have been made but were. I think this blinds some to the kind of malinvestment that occurs during deflation, because it primarily is in the form of investments that should be made but aren't."

Lee Kelly - Bill Woolsey blogo komentatorius