Rimantas Rudzkis Delfyje sapnuoja Lietuvos ekonomiką su fiksuotu darbo vietų skaičiumi

Didžiai gerbiamas analitikas-ekspertas R.Rudzkis susapnavo košmarą, kad naujų darbo vietų Lietuvoje nebebus, ir Delfiui prasitarė, kad jokiu būdu negalima leisti motinoms prisidurti pajamų iš šalies. Cituoju: "Pasak jo, nedirbančios mamos atlaisvintų darbo vietas žmonėms, kurie iš viso neturi jokio pragyvenimo šaltinio." Reikia palinkėti gerbiamam analitikui ramaus miego, nes kitą kartą gali kilti dar šaunesnių mindčių - pavyzdžiui, kokią moralinę teisę dirbti turi daug santaupų turintys patyrę įmonių vadovai? Juk galėtų užleisti savo vietą biednesniems santaupų neturintiems pavaduotojams. Vienžo, gerbiami skaitytojai, prieš eidami į ofisą, pagalvokite, ar savo geru darbu nenuskriaudžiate žmonių, neturinčių pragyvenimo šaltinio.
Pats Rudzkis dažnai kalba apie eksporto skatinimo naudą, o apie tai, kad didesnė darbo jėgos pasiūla labai svarbi eksporto perspektyvoms pamiršo pagalvoti. Jei antrus metus vaikus auginančios motinos prisidės prie ūkio plėtros atlikdamos tam tikrus darbus, dėl motinų konkurencijos darbo rinkoje Lietuvoje atlyginimai ateityje augs kiek lėčiau. O tai jau reiškia, kad eksporto konkurencingumo sąlygos bus palankesnės. Kodėl Rudzkui kilo tokie pasiūlymai? Aš pats tai nežinau, bet kolegos paskolintame sapnininke rašoma, kad darbo vietų paliuosavimo ženklas reiškia, kad siela yra išsiilgusi konservatizmo filosofijos idealų. Konservatorių filosofija sako, kad kiekvienas žmogus turi turėti visuomenėje savo vietą - motinos turi auginti savo vaikus, pensininkai turi tupėti pensijoje ir nevogti svetimų darbo vietų, jauni specialistai turi dirbti.
Ar galima kaip nors pabandyti pateisinti Rudzkio prielaidą, kad darbo vietų skaičius yra fiksuotas? Krizės pradžioje, kai atlyginimų lygis buvo neadekvatus ekonomikos potencialui, iš tiesų egzistavo laikina padėtis, kai darbo vietų skaičius negali didėti. Tačiau dabar, kai optimizmas darbo rinkoje išgaravo, ekonomika adaptavosi ir eksportas pradeda atsigauti, tradiciniai ekonomikos dėsniai vėl pradėjo galioti. Man įdomu, kodėl fiksuotų darbo vietų skaičiaus teoriją Rudzkis išsitraukė tik dabar? Kodėl jis jos nenaudojo krizės pradžioje, t.y. tada, kai ši teorija iš tikrųjų naudinga? Kodėl jis nekritikavo Kubiliaus pasiūlymo sumažinti šventinių dienų skaičiaus? Juk krizės pradžioje, kol darbo rinkos neprisitaikė prie naujų aplinkybių, mažesnis švenčių skaičius tiesiog reiškia, kad darbdaviai gali atleisti daugiau darbuotojų.
Įdomu, ar pats Rudzkis susitaupė tiek santaupų, kad galėtų krizės metu užleisti bent pusę savo etato kitiems?