Nematoma ranka

Raibumynai

2010-09-08T08:00:00.005+03:00

Ir Krugmanas kartais klysta...

Paskutinės Lehman dienos

Islandijoje krizė toliau gilėja

Hedge fondų pasaulyje...

Limits of judgement

Kai kas galvoja, kad skaičiai neegzistuoja

Dar apie obligacijų burbulus

2010-09-07T08:30:00.001+03:00

Vakar rašiau apie Marginal Revolution pacituotą mūsų anglišką tekstą apie burbulus, šiandien šios svarbios temos tesinys - kuo gi skiriasi JAV ir Graikijos valstybės obligacijų burbulai?

Graikijos obligacijų burbulą sukėlė optimistai. Euro banknotuose pamatę graikiškas raides, Vokietijos ir Prancūzijos bankininkai pradėjo per pigiai skolinti Graikijai pinigus. Burbulas pradėjo sprogti tada, kai paplito pesimistinės mintys apie tai, kad skolas kada nors reikės grąžinti, o nelabai yra iš ko.

JAV obligacijų burbulą kelia pesimistai. Burbulas kyla dėl baimės, kad JAV laukia dar vienas sunkus ekonomikos nuosmukis, iš kurio teks kapstytis daug daug metų. Burbulas sprogs, jei/kai paaiškės, kad ekonominės perspektyvos iš tiesų yra geresnės, ir vėl įsivyraus optimizmas.

Yra ir vienas JAV bei Graikijos obligacijų burbulų panašumas. Abiem atvejais burbulai leis valstybės išlaidų procentą nuo BVP padidinti daugiau nei reikėtų.

Mus cituoja Marginal Revolution - vienas populiariausių ekonomikos blogų JAV

2010-09-06T08:35:00.002+03:00

Čia rasite citatą su nuoroda į Nematomos Rankos angliškąjį variantą Money Demand:
Tyler Cowen - Sentences on bond bubbles

Kas geresnio, Roubini?

2010-09-06T08:02:00.000+03:00

The US remains on course either for a double dip recession or growth that is so sluggish that it has a recessionary feel, says Professor Nouriel Roubini... (VIDEO)

Raibumynai

2010-09-04T09:00:00.002+03:00

Saugios palūkanos yra itin mažos

Užjūryje palūkanos didėja

Rusai, gerkite ir rūkykite!

Dickinson, Dio, King Diamond, Ozzy ir Halford klasikinio vokalo ekspertės ausimis

Rokiškis daro blogoramą

Blow for bishop as orgasm church flops

Psichologinis draudimas

2010-09-03T08:22:00.001+03:00

Kai koks nors fondo valdytojas viešai giria kokią nors akciją, gali būti dvi priežastys. Gal jis, pigiai prisipirkęs, nori paskleisti informaciją, kuri padidintų akcijos vertę. O gal jis nori nenumušdamas kainos išeiti iš pozicijos, ir todėl užsiima reklamavimu.

Kai koks nors viešas ekspertas giria kokią nors akciją ar investavimo strategiją, irgi gali būti dvi priežastys. Gal būt ekspertui tiesiog lengviau įrodinėti tai, kuo jis yra stipriai įsitikinęs, ir taip gaunasi kokybiškesnis straipsnis. O gal tas ekspertas užsiima psichologiniu draudimu, ir kalba vienaip, o daro priešingai. Jei viešas eksperto patarimas pasirodytų esąs niekam tikęs, nukentėtų eksperto ego, tačiau asmeninis investicijų portfelis išliktų sveikas.

NT burbulo sugrįžimo tikimybė

2010-09-02T08:58:00.004+03:00

Penktadienį-šeštadienį vyko kasmetinis Jackson Hole centrinių bankų simpoziumas. Radau įdomią statistiką iš Carmen Reinhart pranešimo - nagrinėjant dideles krizes išsivysčiusiose ekonomikose, net 90% atvejų reali būsto kaina po dešimt metų vis dar būdavo mažesnė nei prieš krizę.

Mokyklų esmė nėra mokymas

2010-09-01T08:29:00.000+03:00

Rugsėjo pirmosios proga kaip gi neprisiminsi garsiausių JAV George Mason universiteto ekonomistų požiūrio į mokyklas. Apie T.Coweno požiūrį rašėme jau anksčiau. Jo kolega R.Hansonas daugeliu klausimų su Cowenu nesutinka, bet dėl mokyklų jie visiškai sutaria.

Hansonas pritariamai cituoja straipsnį, kuriame sakoma, kad mokykla nėra natūrali, nes laukinių žmonių vaikų niekas nemoko, bet jie patys visko išmoksta stebėdami suaugusiuosius ir žaisdami. Be to, laukinių vaikams suteikiama visiška laisvė kol jie užauga, o ir suaugę laukiniai turi daug laiko gulėti po palme ir nieko neveikti.

Atsiradus žemdirbystei, o vėliau pramonei, žmonėms atsirado daug monotoniško darbo, kuriam laisvos laukinių sielos iš prigimties nepritaikytos. Mokyklos paplito dėl to, kad jos šiek tiek (nors ir nelabai daug) padeda paversti laisvus ir savo nuomonę visada turinčius vaikus pareigingais ir darbščiais darbuotojais. Pasaulyje yra keletas mokyklų, kur nėra mokytojų, ir vaikams leidžiama veikti ką nori. Jas baigę vaikai žiniomis nenusileidžia įprastinių mokyklų auklėtiniams, bet jei tokios mokyklos paplistų, tai galėtų suduoti rimtą smūgį darbuotojų produktyvumui.

Raibumynai

2010-09-01T07:30:00.000+03:00

Ar atsigaus Estijos ekonomika (viskas taikytina ir Lietuvai)?

Kuo amorali monetarinė politika skiriasi nuo sadistinės?

@#$%Ing Symbols

Ian Fleming lietuviškai

Į Škotiją – paklaidžioti po laukinius kalnus ir paragauti hagio

Valstybę gali valdyti kiekviena virėja

2010-08-31T08:48:00.001+03:00

Besibaigiančios vasaros hitu tapo naujasis mąstymas - įrodyta, kad Rusija turi didesnių problemų, nei jų turi Singapūras todėl, kad Rusijoje buvo vykdoma privatizacija. Kol naujasis mąstymas dar dar nespėjo visiškai užgožti mūsų širdžių, prisiminkime liūdną senojo mąstymo istoriją.

Valstybę gali valdyti kiekviena virėja. Taip galvojo Leninas, bet apsiriko. Visi žinome Sovietų Sąjungos ūkines problemas, kilusias dėl kadrų politikos. Prie didžiulio profesionalių vadybininkų trūkumo Brežnevo laikais prisidėjo ir antroji problema. Liaudies ūkio subjektų steigėjais tada buvo centrinės ministerijos, o jų ministrai buvo tarsi žaidžiantys treneriai-teisėjai - pavyzdžiui lengvosios pramonės minsitras buvo atsakingas ir už gamybą, ir už vadovavimą gamybai, ir už vadovavimo gamybai kontrolę, ir už politiką. Nesant tinkamo pareigų atskyrimo, Sovietų Sąjungos laukė stagnacija. Darbo žmonės irgi nebuvo patenkinti, jie nejautė, kad MinStrojBašPromAgroTrest-2 ūkiskaitinės veiklos pelnas yra ir kiekvieno iš jų asmeninis pelnas, užtikrinantis socialines garantijas bei aukštos kokybės paslaugas iš visuomeninio vartojimo fondų. Spaudžiamos centrinio reguliavimo, Sovietų Sąjungos įmonės negalėjo tarpusavy konkuruoti efektyvumu ir žemiausia paslaugų kaina vartotojui. Labai trūko profesionalių vadybininkų, kurių svarbiausias interesas – su mažiausiais kaštais pasiekti geriausią rezultatą. Galų gale sovietinė sistema žlugo. O juk galėjo Gorbačiovas imti ir atiduoti valstybės įmones valdyti profesionalių vadybininkų valdomai kompanijai "Vesjnarchoz Holding Company", ir pasaulio istorija būtų pasisukusi visai į kitą pusę...

Ekonomikos blogui NematomaRanka.lt - vieneri metai

2010-08-29T15:25:00.000+03:00

Prieš metus startavo ekonomikos blogas Nematoma Ranka. Iš pradžių skaitytojų buvo mažiau, todėl daugelis turbūt dar neskaitė žinučių apie globalizaciją, karą, vyną ir mokesčius, bei piratus. Mažos palūkanų normos neprarado aktualumo dar ir dabar, o "La donna e mobile" bei "Seksas ir dvasia" nepraras ir ateityje.

Jau praėjusį lakpritį skaitytojus įspėjome laikytis atokiau nuo Graikijos problemų, Graikijos problemų mazgas buvo mūsų nuolatinė tema iki tol, kol vieną dieną Graikijos obligacijos atpigo tiek, kad sakėme, kad jas jau verta pirkti.

Nepamirštame ir lietuviškų temų. Rašėme apie Nausėdą, kubiliukus, ir krizes.

Gal reikėtų dažniau rašyti apie perskaitytas geras knygas.

Krugmanas, Kristus ir Miltono Friedmano prisikėlimas iš numirusiųjų

2010-08-27T08:42:00.000+03:00

Krugmanas anksčiau nerašydavo apie Kristų ir Miltono Friedmano prisikėlimą iš numirusiųjų, tačiau užvakar parašė. Kas gi nutiko? Garbingi JAV ekonomistai susiginčijo dėl abėcėlinių dalykų. Viskas prasidėjo nuo to, kai JAV centrinio banko Mineapolio regiono šefas Narayana Kocherlakota pareiškė, kad prireiks didinti palūkanas, norint išvengti defliacijos spąstų. Krugmaną ištiko šokas, bet iš pradžių jis tiesiog burbtelėjo, kad reikėtų labiau gailėtis kenčiančių nuo krizės paprastų žmonių. Emocijų protrūkis išsiveržė šiek tiek vėliau, kai solidūs profesoriai savo bloguose surėmė ragus ir ėmė besikeikdami ("This guy is a top macroeconomist, and he totally f***s it up. I mean totally. It wasn’t just misspeaking, because he is quite clear the second time he makes the mistake.") aiškintis, ar palūkanų didinimas gelbėja nuo defliacijos, ar atvirkščiai, ją sukelia. Necenzūrinių žodžių ("You guys in the US are so scr***d") kairuolis Krugmanas neperspausdino , tačiau mintis, kad dešiniųjų pažiūrų Miltoną Friedmaną reikėtų prikelti iš numirusiųjų, jam patiko. Juk Friedmanas, panaudodamas savo didžiulį autoritetą, greitai ir teisingai išspręstų ginčą.

P.S. Krugmanas teisus

Paul Krugman ir burbulai

2010-08-26T08:05:00.001+03:00

Kažkada senais gerais laikais Krugmanas agituodavo už burbulus kaip priemonę normalaus nedarbo lygio užtikrinimui. Krugmanas faktiškai yra JAV nekilnojamo turto burbulo krikštatėvis. Ir iš tiesų būsto burbulas užtikrino JAV ekonomikos augimą žlugus interneto bumui.

JAV nesuvaldė nekilnojamo turto sprogimo, ir agituoti už burbulus tapo politiškai nekorektiška. Nors Krugmanas ir netiki efektyvių rinkų teorija, jis įnirtingai neigia burbulo susidarymo JAV valstybės obligacijų rinkoje galimybę.

Tačiau kalbos apie JAV obligacijų burbulą niekaip nenutyla. Ir čia skęstantis Krugmanas griebiasi už šiaudo ir nukreipia dėmesį į skirtumą tarp piktybinių ir gerybinių burbulų. Pasirodo, gal būt egzistuoja aukso ir BRIC akcijų burbulai, bet tai nesvarbu. Juk šių burbulų sprogimas didelių problemų Amerikai neatneš.

Paul Krugman apie Vokietiją

2010-08-25T13:21:00.001+03:00

Paul Krugman lygina Vokietijos ir JAV ekonomikas krizės metu, ir pateikia realaus BVP grafiką, iš kurio matosi, kad BVP Vokietijoje nukrito truputį labiau, nei JAV. Nors Vokietijos atsigavimo tempai greitesni, JAV ekonomika dar tebėra priekyje. Pagrindinė Vokietijos krizės priežastis - sumažėjęs eksportas į šalis, kuriose sprogo nekilnojamo turto burbulai. Krugmanas kritikuoja Vokietiją, bet nepasako, kad žmonėms Vokietijoje žymiai geriau, nes sėkmingai sušvelninę krizės smūgį darbo rinkai, vokiečiai išvengė reikšmingo bedarbystės padidėjimo, tuo tarpu JAV nedarbas labai išaugo ir vis nedarbo mažėjimo tendencijų JAV vis dar dar nėra. Krugmanas pyksta, kad Vokietija atsisako toliau skatinti ekonomiką didinant valstybės išlaidas, tačiau pamiršta, kad vokiečiai turi efektyvesnių būdų ekonomikai gelbėti.

Raibumynai

2010-08-24T19:35:00.001+03:00

"Chez Economia: Fine Post-Recessionary Cuisine"

Kokias akcijas mėgsta hedge fondai?

Buvęs darbuotojas apie „Ikea” koncerną

"Ikea" valdo didžiausias pasaulio interjero dizaino labdaros fondas

Pigesnio benzino spąstai

Sekmadienio skaitiniai: apie Newcomb'o paradoksą

2010-08-22T15:37:00.000+03:00

Viena iš Newcomb'o paradokso versijų skamba taip:

Iš kitos galaktikos atskrido super protinga būtybė Omega, ir pasiūlė jums žaisti tokį žaidimą: Omega paliko dvi dėžutes, ir išskrido atgal į savo galaktiką. Prieš tai Omega spėjo pareikšti, kad jūs turėsite pasirinkti, ar norite pasiimti abiejų dėžučių turinį, ar tik vienos.
Pirmoje dėžutėje yra 1000 dolerių.
Antroje dėžutėje yra 1 mln. dolerių jeigu rinksitės tik ją, arba nieko, jei rinksitės abi dėžutes.
Omega tą patį žaidimą žaidė su kitais 100 žmonių, ir visais atvejais pasirinkę vieną dėžutę rado joje 1 mln. dolerių, o pasirinkę abi rado vienoje dėžutėje 1000 dolerių, o antrą dėžutę tuščią.
Kiek dėžučių rinksitės?

Jeigu kelionės laiku neįmanomos, o Omega išskrido prieš jums pasirenkant, labiausiai tikėtina galimybė, kaip Omega galėtų ištesėti pažadą - išanalizuoti jus kaip deterministinę sistemą (su sąlyga, kad jūs - deterministinė sistema), ir numatyti, kiek dėžučių rinksitės.

Vienas iš praktinių sunkumų, kuris dažnai ignoruojamas nagrinėjant paradoksą - kad 100 liudininkų taip pat sėkmingai galėtų paliudyti ne tik Omegos, bet ir A.Kašpirovskio ar D.Koperfildo stebuklingas galias. Kad priimtumėte sveikam protui prieštaraujantį sprendimą, Omega turėtų būti parodęs labiau išskirtinių triukų.

Kaip sakė šį paradoksą išpopuliarinęs filosofas R.Nozick'as, dauguma žmonių yra tvirtai įsitikinę, kad žino teisingą paradokso sprendimą, tik maždaug pusė jų mano vienaip, o kita pusė - priešingai. Man atrodo šios dvi grupės visų pirma skiriasi tam tikru patiklumo ir fantazijos deriniu, t.y. gebėjimu patikėti labai neįprastais dalykais.

Raibumynai

2010-08-21T00:13:00.000+03:00

Biudžeto išlaidos ir krizė

The Garden of Cosmic Speculation

Postmodernizmas

Kuo užsiima Airijos bankai?

Kai griūna rinkos (US govies - animacija)

Apie paklausos sumažėjimą

2010-08-19T10:43:00.000+03:00

T.Cowenas, kalbėdamas apie savo galvoje besisukančią tradicinės ir austriškos makroekonomikos sintezę, anksčiau naudodavo miglotus terminus "real AD" ir "nominal AD", o neseniai pabandė paaiškinti, ką konkrečiai turi galvoje. Kadangi S.Sumneris atostogauja be interneto ir dar šių minčių nepakomentavo, man atsirado galimybė tą padaryti anksčiau.

Cowenas išskiria tris paklausos sumažėjimo rūšis:
1. Bendras sumažėjimas visose srityse, kurį gali kompensuoti stimuliavimas
2. Ilgalaikis brangių negendančių prekių (pvz. automobilių) paklausos sumažėjimas, kuris truks tol, kol žmonės nepasijus tokie turtingi kaip prieš krizę
3. Laikinas brangių negendančių prekių paklausos sumažėjimas, kuris atsistato praėjus panikai

Cowenas svarsto, kaip kovoti su šių trijų skirtingų sumažėjimų pasekmėmis, tačiau priežastimi visais trimis atvejais laiko turto efektą, t.y. kad atpigus žmonių turimam nekilnojamam turtui ir akcijoms, jie jaučiasi nebegalintys sau leisti tiek kiek anksčiau. Man atrodo tai gali būti svarbus veiksnys tik kalbant apie taupius ir dvasingus suvalkiečius ir kiniečius. Tuo tarpu holivudo ir kokakolos sugadintiems skolon gyventi įpratusiems amerikiečiams žymiai svarbesnis veiksnys yra lūkesčių dėl ateities pajamų sumažėjimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo NBVP augimo lūkesčių. Galima būtų paprieštarauti, kad paprasti žmonės neturi konkrečių NBVP augimo lūkesčių, tačiau

jų turi bankai, ir tikrai į juos atsižvelgia dalindami paskolas
darbo žmonės turi lūkesčių dėl savo ateities atlyginimo, o verslininkai - dėl ateities apyvartos. Ir vieni, ir kiti glaudžiai susiję su NBVP augimo lūkesčiais.

Na o jei paklausos sumažėjimo priežastis yra NBVP sumažėjimas, užuot bandžius sušvelninti jo pasekmes, galima pabandyti pašalinti pačią priežastį. Be to, optimali monetarinė politika (laikantis ilgalaikio NBVP ar kainų lygio taikinio) sušvelnintų ir neigiamą turto efektą, taigi paskatintų daugiau vartoti net suvalkiečius ir kiniečius.

Gitanas Nausėda apie Kubiliaus kovą su krize

2010-08-19T08:08:00.000+03:00

Gitano Nausėdos straipsnis apie Lietuvos ekonominę politiką krizės metu sukelia daug minčių - ir teigiamų, ir neigiamų.

Visų pirma, Nausėda nuvertina Kubiliaus reformų reikšmę ekonomikos teorijai: "Užbėgdamas į priekį, drįstu pareikšti, kad vadovėliai apie Lietuvos ekonominę politiką 2009–2010 m. nebus rengiami. <..> Paaiškinimas paprastas – ekonomikos teorijos neturi įpročio keistis sulig kiekvienos vyriausybės gyvenimu, kad ir koks svarbus jis atrodytų pagrindiniams veikiantiems asmenims." Tačiau šiuo metu vyksta intensyvi kova tarp įvairių ekonomikos mokyklų, ir Baltijos šalių situacija kaip rimtas argumentas jau dabar intensyviai naudojama ekonomistų diskusijose. Be to, ekonomikos mokslas susiduria su didžiule duomenų trūkumo problema - tik po tūkstančio metų bus sukaupta pakankamai ekonominės statistikos, kuri nenuginčijamai ir tvirtai įrodys, kurios ekonomistų teorijos yra teisingos, o kurios - klaidingos. O kol pakankamai duomenų dar nesukaupta, dažnai ekonomikos Nobelio premija suteikiama visiškai priešingas išvadas darantiems ekonomistams.

Be abejo, reikia paklausti, ar vadovėliai rašys teigiamai, ar neigiamai. Tarptautinės makroekonomikos skyriuje Lietuva ir Estija bus įrašytos prie teigiamų pavyzdžių, kaip valiutų valdybos modelis gali nesugriūti net pačios stipriausios pasaulinės krizės metu (Argentina jau minima kaip neigiamas valiutų valdybos pavyzdys, gal būt Graikija irgi dar prisijungs prie neigiamų pavyzdžių sąrašo). Deja darbo rinkos skyriuje Lietuva bus įtraukta kaip blogas pavyzdys, mes čia jau rašėme, kad Vokietija krizės metu itin puikiai suvaldė darbo rinką, tuo tarpu Kubilius padarė darbo rinkos reguliavimo klaidų.

Nausėdos mintis, kad politikai reikiamai nepaaiškino žmonėms krizės priežasčių ir pasekmių, yra visiškai teisinga. Čia galite perskaityti mūsų pusmečio senumo žinutę ta pačia tema. Nausėda taip pat visiškai teisus, kad Kubilius išgelbėjo valstybę nuo bankroto.

Tačiau Nausėda visiškai iškraipo realybę sakydamas, kad neigiamos politikų kalbos krizės metu nusmukdė vartojimą ir vidaus paklausą Lietuvoje. Juk negalima pamiršti, kad vartojimas prieš krizę buvo išpūstas dėl nekilnojamo turto, infliacijos ir skolinimosi burbulų. Šiems burbulams susprogus, vartojimas turėjo neišvengiamai mažėti. Įsivaizduokime, kad vietoj Kubiliaus turėtume premjerą Kašpirovskį, kuris būtų įteigęs žmonėms, kad reikia nemažinti vartojimo. Kokį mėnesį viskas būtų labai gerai, bet kas atsitiktų, kai pasibaigtų pinigai? Kadangi užsienis krizės metu nustojo mums skolinti naujus pinigus, mes nebeturėtume iš ko apmokėti sąskaitas už importo orgiją ir paprasčiausiai bankrutuotume.

Įtampa virš Atlanto: JAV ir Europos krizė

2010-08-18T08:25:00.003+03:00

Aurelijus Katkevičius savo bloge įdomiai apžvelgia globalines rugpjūčio naujienas. Viena jų - strateginė įtampa tarp JAV ir Europos sąjungos:

"Panašu, kad didžiausios įtampos (tegu ir gana tylios – kaip žinia, tylūs gyvūnai geriausiai šaknis knisa) dabar yra virš Atlanto – JAV versus ES. Iš čia ir visokie Soroso gąsdinimai, ir aiškus propagandinis puolimas prieš Graikiją (kas, tiesa, nenuplauna jos pietietiškų nuodėmių), ir nuolatinės šnekos apie Ispaniją, Airiją ir Portugaliją ant bedugnės krašto, ir iš viso to atsirandantys euro šuoliukai bei šuoliai. Juk visa tai – ne apie Graikiją, Ispaniją ar Italiją. Visa tai – apie Vokietiją."

Su tokia situacijos analize sunku sutikti. Visų pirma, Soroso tikrai negalima laikyti JAV geopolitikos instrumentu. Būtent pats Sorosas 2008 metais, kai JAV ekonomika buvo ant bedugnės krašto, aiškino apie ateinantį dolerio krachą, kuris sužlugdys JAV ekonomiką, tačiau nepakenks besivystančioms rinkoms (beje, būtent dėl šios neteisingos prognozės Sorosas 2008 m. prarado iš kitų geresnių idėjų sugeneruotus pinigus). Dar svarbiau yra atkreipti dėmesį į stiprią paramą, kurią JAV suteikė Eurozonai krizės metu. 2010 m. gegužės mėnesį JAV centrinis bankas suteikė Europos centriniam bankui neribotą kredito liniją. Artimi Demokratų partijai ekonomikos profesoriai vienas po kito ėmė duoti interviu Londono televizijoms ir aiškino, kad Graikijos problemos yra dirbtinai sukeltos spekuliantų. Pats Obama vokiečiams aiškino, kad jie privalo gelbėti Graikiją ir tuo pačiu į jos obligacijas investavusius Vokietijos bankus.

Aišku, JAV šią pagalbą teikia ne iš meilės Briuseliui, bet dėl to, kad Europos krizė labai kenkia vos bepasivelkančiai JAV ekonomikai. Prisiminkime, kad 1997 m. Azijos krizės metu, kai JAV ekonomika buvo itin stipri, Tarptautinis Valiutos Fondas su Korėja, šalimi, turėjusia žymiai mažiau nuodėmių nei dabar turi Graikija, elgėsi itin žiauriai. Įdomu, kad tada TVF davė Korėjos valdžiai instrukcijas dėl vietinių oligarchų pažabojimo.

Amerikiečiai, netaupykite!

2010-08-16T08:20:00.001+03:00

Kokią metinę grąžą gali saugiai per penkis metus uždirbti amerikiečiai? Viso labo 0,05% (atskaičius infliaciją, bet neatskaičius mokesčių), tai rodo nuo infliacijos apsaugotų valstybės obligacijų TIPS kotiruotės. Praėjusią savaitę realios TIPS palūkanos netgi buvo pasidariusios neigiamos (-0,1%).

Iš kitos pusės pažiūrėjus, gal žinutę reikėjo pavadinti kiek kitaip: "Kiniečiai, netaupykite!". Juk sunkiu kiniečių darbu uždirbtus pinigus Kinijos centrinis bankas skolina JAV.

Raibumynai

2010-08-15T09:00:00.000+03:00

Paralysis at the Fed

Anglų fonetikos juokeliai

Kreivarankis sugrįžo

Vilnius 1948

Escher:

Tribute to Escher in Barcelona

Ką darys JAV centrinis bankas?

2010-08-10T08:00:00.018+03:00

Atėjo metas prisiminti seną įprotį nekantriai laukti kiek dažniau nei kas antrą mėnesį JAV centrinio banko skelbiamų sprendimų. Šiandien vakare bus paskelbtas naujausias sprendimas, ir kaip senais gerais laikais, dabar vėl galima dėlioti įvairių variantų tikimybes, bei spėlioti, kokia galėtų būti rinkos reakcija į galimus sprendimus. Jau kuris laikas šio malonumo nebuvo, nes JAV rezervų norma ilgam užstrigo 0-0.25% intervale. Kai kas pabandė atgaivinti šį "sportą" šių metų pradžioje, vis tikėdamiesi kad Fed'as (JAV centrinis bankas) prabils apie išėjimo iš nulinių palūkanų zonos strategiją ar paskelbs apie išpampusio balanso mažinimą. Tačiau iš tiesų buvo aišku, kad kalbantieji apie išėjimo strategiją per daug skuba. Intriga dėl šios dienos Fed'o sprendimo atsirado dėl priešingos priežasties - yra tam tikra galimybė, kad JAV centrinis bankas dar labiau padidins monetarinį stimuliavimą. Toks žingsnis tikrai galėtų sumažinti W formos recesijos atėjimo tikimybę.

Visai kitokios nuotaikos Europos centrinio banko stovykloje. ECB, demonstruodamas tvirtą ranką, nepratęsė metinių likvidumo aukcionų ir taip pakėlė į viršų EURIBOR'ą. Aišku, tvirta ranka irgi turi savo pliusų - jei ekonominiai sunkumai vėl privers švelninti Eurozonos monetarinę politiką, toks švelninimas nepradės gadinti ilgalaikių eurozonos infliacijos lūkesčių.

Papildymas. JAV centrinis bankas nusprendė šiek tiek sušvelninti monetarinę politiką. Krugman'o reakcija - čia.

Trumpalaikės palūkanų normos ir finansų krizės

2010-08-09T10:14:00.001+03:00

Krizės metu tarp apžvalgininkų ir analitikų (nors ne tarp mokslininkų) ėmė plisti "austriškos" idėjos, o būtent

Trumpalaikės palūkanų normos atspindi centrinio banko pinigų politikos "laisvumą". Mažos trumpalaikės palūkanų normos reiškia, kad centrinis bankas išleido daug pinigų.
Mažos trumpalaikės palūkanų normos skatina investuoti ir sukuria burbulus.
Burbului sprogstant kyla finansų krizė, kuri neišvengiamai sukelia ekonomikos krizę.

Apie pirmą teiginį esu rašęs čia, apie trečią - čia, o neseniai (kaip bebūtų keista - beskaitant Soros'ą) kilo naujų minčių apie antrą. Dauguma verslininkų turbūt man pritartų, kad renkantis naują investavimo projektą, didysis klausimas yra "ar produktą, į kurį investuojama, pirks pirkėjas?", o palūkanų norma nėra pagrindinis veiksnys. Be to, net jei palūkanų norma svarbi, tai ne trumpalaikė, o ilgalaikė, kuri, jei centrinis bankas spausdina daug pinigų, dėl Fišerio lygybės bus didelė. Kodėl gi tada visi taip užsiciklinę ties trumpalaikėmis palūkanų normomis?

Vienas iš galimų atsakymų - realiame pasaulyje jos tikrai palengvina burbulo atsiradimą. Neabejotinas "austras" R.Roberts'as nelabai seniai apibendrino teiginį (aš porą kartų jo beklausydamas apie tai esu užsiminęs čia ir čia), kad pastarosios finansų krizės priežastis buvo numanoma garantija, kad žlungančių bankų kreditoriai bus išgelbėti. Įsivaizduokime, kad labai gerbiama įmonė skolinasi daug pinigų trumpam laikotarpiui ir investuoja į burbulą. Jeigu kreditoriai tiki, kad bankroto atveju bus išgelbėti, jie kiekvieną kartą lengva ranka pratęsia paskolą. Kuo mažesnės trumpalaikės palūkanų normos, tuo pigiau kainuoja turėti didelį skolinto ir nuosavo kapitalo santykį, ir labiau tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu pasidarys pelninga investuoti net į visišką burbulą.

Žinojimo ribos

2010-08-06T08:10:00.002+03:00

Beveik prieš mėnesį blogo kolega Nyazoff, išnagrinėjęs ekonominę situaciją, pateikė globalinės akcijų rinkos prognozę, kad arba kepins karštis, arba spaus speigai. Komentatoriams tokia prognozė nepatiko ir priminė tuščiažodžiavimą: "kaip išsamu, arba rytoi lis arba nelis... Jei lis, imsim sketį, jei nelis, dėsimės kepurę..". Iš tikrųjų komentatorių priekaištai neturi jokio pagrindo. Pagrįstai prognozuojant akcijų rinką, visada gaunamas tikimybių pasiskirstymas. Kartais, kai ekonominės perspektyvos yra itin aiškios, gaunamas gan siauras pasiskirstymas, ir per daug nemeluojant galima imti tikimybių vidurkį ir sakyti "progozuoju, kad per metus akcijos pabrangs X procentų". Deja, šiuo metu ekonominė situacija pakankamai nestabili, ir potencialiems investuotojams į pasaulio akcijų rinką vertėtų žinoti, kad šiuo metu situacija yra pakankamai pavojinga. Ar norėtumėte eiti rytoj į žygį, jei sinoptikai prognozuotų temperatūrą nuo -15 iki +25 laipsnių Celsijaus?

P.S. Vakar įdėjau nuorodą "Luck and Skill", ten kaip tik ir rašoma, kad panašiai kaip sporto varžybose, investavime susijungia du dalykai - atsitiktinumas ir sugebėjimai.