Graikijos krizė - vienam graikui tenka 10 000 eurų pagalbos. Kaltas bankininkų godumas ar žioplumas?

Pagal savaitgalį paskelbtą pagalbos planą vienam Graikijos gyventojui per tris metus teks apie dešimt tūkstančių eurų paramos (pažadėto trimečio plano suma sudaro beveik pusę Graikijos metinio BVP). Oficialios pagalbos prireikė, nes pradėjo sprogti Graikijos valstybės obligacijų burbulas. Nuo pat Graikijos priėmimo į eurozoną momento iki dabartinės krizės pradžios į Graikiją plūsdavo neoficiali pagalba - kvaili Prancūzijos ir Vokietijos bankai per brangiai pirkdavo Graikijos valstybės obligacijas. Patys graikai to kvailumo nepastebėdavo ir manydavo, kad čia viskas taip ir turi būti. Todėl dabar yra didelė streikų rizika - žmonės galvoja kad jie dabar turės kentėti dėl bankininkų godumo, o ištikrųjų jie anksčiau per gerai gyveno dėl bankininkų žioplumo.

Nepaisant milžiniško pagalbos dydžio, Graikijos bankroto rizika vis tiek išlieka. Investuotojai toliau bijo politinių trikdžių, streikų, taip pat abejojama, ar iš principo yra įmanoma grąžinti tiek pinigų, kiek Graikija yra iš viso pasiskolinusi.