2011 m. rugsėjis 23 d., penktadienis

Mano optimizmo ir pesimizmo sąrašas

T.Cowen'as ir B.Caplan'as neseniai surašė, kokiais klausimais jie nusiteikę optimistiškai, o kokiais pesimistiškai. Užuot juos komentavęs, geriau surašysiu savo sąrašą:

  1. Aš pesimistiškai vertinu medicinos perpektyvas. T.y. nemanau, kad realu pagydyti visas ligas ir kitus organizmo sutrikimus, kadangi organizmas yra labai didelis vienas nuo kito priklausomų komponentų raizginys. Biologiniai žmonės ateityje gyvens ilgiau, bet ne dešimt kartų ilgiau.
  2. Aš pesimistiškai vertinu laisvos rinkos perspektyvas, bent jau iki tų laikų, kai kosmoso kolonizacija taps kasdieniniu reiškiniu arba atsiras kitų pigių būdų sukurti naują valstybę.
  3. Aš vis dar kaip labiausiai tikėtiną vertinu scenarijų, kad Eurozona išliks smarkiai nepakitusi (nors nesakau, kad kiti variantai neįmanomi). Kalbantys apie jos žlugimą nuvertina biurokratinių mechanizmų atsparumą pokyčiams. Tik nesu tikras, ar tai optimistinė, ar pesimistinė nuomonė, nors formaliai ji eurooptimistinė.
  4. Aš pesimistas dėl nanotechnologijų perspektyvų. Ypač lyginant su tais, kas jas suvokia kaip galimybę parduotuvėje nusipirkti miltelių, kurių pabėrus kieme iš grunto atsiranda automobilis. Aš neneigiu paties molekulių dydžio robotų egzistavimo principo, bet manau, kad jie atsiras gana negreitai ir pažanga toje srityje bus sunki.
  5. Aš optimistas dauguma kitų technologijų klausimų. Praktikoje pritaikomų termobranduolinių reaktorių galbūt nepavyks sukurti, bet technologijų džinas jau išleistas iš butelio, ir žmonijos laukia daug technologinių stebuklų.
  6. Aš optimistas aplinkosaugos klausimais, skirtingai negu T.Cowen'as, įskaitant ir pasaulinį atšilimą. Tiksliau, aš nemanau, kad vyriausybių politika arba technologiniai klimato valdymo sprendimai sustabdys atšilimą, bet manau, kad jo neigiamos pasekmės nebus tokios katastrofiškos kaip daug kas gąsdina.
  7. Aš optimistas dėl Lietuvos ekonominių perspektyvų. Augimui kenks emigracija, bet mes pavysim ir pralenksim tingesnes dabartines lyderes.

2011 m. rugsėjis 18 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: aš nesirūpinu Žeme

Pastaruoju metu net darželinukai mokomi mylėti Žemę ir ja rūpintis. Vienoje labai gražioje Žemės vietoje susimąsčiau, koks mano santykis su Žeme. Man labai patinka Žemė. Aš ja žaviuosi. Jos kalnai, ledynai, geizeriai, ugnikalniai, koralai ir džiunglės yra pritrenkiantys, bet ir įprastas lietuviškas miškas gali sukelti netikėtai stiprių jausmų. Tačiau aš nemyliu Žemės ir ja nesirūpinu. Man taip pat labai patinka Scarlett Johansson. Galima sakyti, aš ja irgi žaviuosi. Lost In Translation ji pritrenkianti, bet ir apykvailėse W.Allen'o komedijose miela ir smagu į ją žiūrėti. Tačiau aš tikrai nemyliu Scarlett Jonasson, ir ja nesirūpinu. Jei sužinočiau, kad ji atvažiuoja į Lietuvą, galbūt akimirką pagalvočiau, ar mūsų keliai nesusikirs, bet būtų itin kvaila, jei bandyčiau pavežti ją iš oro uosto ar kaip nors kitaip padėti. Jai nereikia mano pagalbos ir mano rūpinimosi. Žemei taip pat jo nereikia. Žemė tokia didelė, kad jai pakenkti ar padėti aš turiu dar mažiau šansų negu Scarlett Johansson. Be to, Žemė nėra vientisas organizmas, todėl sunku net suprasti, kas jai kenkia, o kas padeda. Žemėje gyvena žmonės. Juos verta mylėti ir jais rūpintis. Žmonių daug, todėl visais jais rūpintis sudėtinga, bet net ir rūpintis palyginus nedideliu R.Dunbar'o skaičiumi žmonių žymiai prasmingiau nei rūpintis Žeme. 

2011 m. rugsėjis 17 d., šeštadienis

Skeptoid apie tinklinį marketingą

Skeptoid yra neįkainojamas puslapis ir podcastas visiems, turintiems problemų su pseudomokslu, šarlatanais ir kitais tiesos suvokimo drumstėjais. Jo autorius B.Dunning'as išsiskiria tuo, kad gerai išmano ir gamtos bei tiksliuosius, ir socialinius mokslus. Pvz. įraše/podcaste apie Peltzman'o efektą (ir kvantinę gravitaciją) Skeptoid parodo, kad supranta, kas yra ribinė analizė:
Peltzmano efektą gerai apibendrino TV serialas CSI: "kuo saugesni automobiliai, tuo rizikingiau vairuotojai vairuoja". [...] Tai galioja ne tik automobiliams [...] Beprotiškus triukus vaikštant virve žmonės dažniau daro tada, kai yra apsauginis tinklas [...] Daugelis žmonių vairuoja saugiai nepriklausomai nuo to, ką liepia eismo taisyklės. Dauguma mūsų turbūt užsisegtų saugos diržą net jei tai nebūtų privaloma. Bet ar mes vairuojame rizikingiau dėl to, kad automobilis turi oro pagalves? Yra tam tikras visuomenės segmentas, kuriam tai galioja. [...]. Kai rizikuoti tampa saugiau, daugiau žmonių ima rizikuoti.
Bet pagaliau pereikim prie Skeptoid epizodo apie tinklinį marketingą, kaip parašyta antraštėje. Jis pasiduoda bendrai tendencijai vadinti tinklinio / daugiapakopio marketingo schemas piramidėmis, nors man atrodo jas logiškiau vadinti burbulais. Klasikinė piramidė yra apgavystė, kai iš dalyvių renkami įnašai ir žadama išmokėti daugiau, o pradinėms išmokoms panaudojami vėliau prisijungusių dalyvių įnašai. Klasikinis burbulas yra kai žmonės ką nors perka dėl to, kad tikisi uždirbti, o ne dėl to, kad jiems to daikto reikia. Nuo klasikinių burbulų tinklinio marketingo schemos labiausiai skiriasi rizikos pasiskirstymu: jei pvz. nekilnojamo turto burbule pusė ir daugiau dalyvių gali uždirbti pelno, o tik palyginus maža dalis smarkiai pralaimi, tinklinio marketingo schemoje dauguma dalyvių praranda palyginus nedaug pinigų, kuriuos išleidžia privalomai pirkdami platinamą produktą, bet ir tikimybė uždirbti pelno žymiai mažesnė. Skeptoid teigimu, nuostolį patiriančių dalyvių dalis skiriasi nuo 99,99% Amway/Quixtar iki 99,42% Herbalife, o vidurkis yra apie 99,95%. Kitaip tariant, tinkliniu marketingu užsiimti apsimoka tada, jei manai, kad esi ar gali patekti tarp 5 geriausių iš 10 000 dalyvių. Jei taip manyti neturi pagrindo, geriau paklausyti Skeptoid, ir nepradėti, o pradėjus - sustoti tiesiog dabar.