Globalinis atšilimas

Žurnalas Economist išspausdino skaitytojo laišką apie globalinio atšilimo duomenų klastojimo skandalą:
"SIR – Now that we know from leaked e-mails that some of the raw data behind the most widely used graph of global temperatures have been lost or discarded; now that we know that the peer-review process in climate science has been hopelessly incestuous; now that we know that some sceptics’ concerns about corrections for urban heat islands were privately shared by those who dismissed them in public; now that we know that proxy graphs were truncated specifically to “hide the decline” and avoid giving fodder to the sceptics—you are free to start covering the science of climate change again (“A heated debate”, November 28th). It is not settled."

Įdomu, ką apie tai mano Lietuvos klimatologai?

Superkeistonomika, Alas Goras ir Pinatubo ugnikalnis

Vakar oficialiai pradėta platinti S.Levitto ir S.Dubnerio knyga Superfreakonomics. Ankstesnė jų knyga Freakonomics nevengė kontroversiškų temų, įskaitant teigiamą abortų legalizavimo įtaką nusikalstamumo lygiui po 18-20 metų. Ši knyga bando neatsilikti nuo pirmosios ir ją aplenkti, o jos penktas skyrius apie pasaulinį atšilimą jau pakurstė karštas diskusijas blogosferoje, apie kurias S.Dubneris rašo čia. Pabandysiu surašyti kaip suprantu šio skyriaus esmę.

Pasaulinis atšilimas yra externality, o su jomis kovoti yra sunkiau nei atrodo. Seniai žinoma, kad gydytojai turi plautis rankas, kad neapkrėstų pacientų, bet net geriausios JAV ligoninės dėl to turi daug vargo, nes gydytojai rizikuoja ne savo, o pacientų sveikata. Tad jeigu net tokie šventi žmonės kokiais JAV laikomi gydytojai suklumpa ties externalities nuodėme, tikrai sunku tikėtis iš paprastų viso pasaulio politikų ir rinkėjų, kad jie ims ir sumažins į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį. Be to, net jei ir pasisektų to pasiekti, bendras CO2 kiekis atmosferoje dar ilgai didėtų, ir gali būti, kad atšilimas toliau vyktų. Laimei, ugnikalniai jau seniai yra parodę, kaip galima spręsti atšilimo problemą. Už 250 mln USD bendrą kainą įskaitant veiklos sąnaudas, priežiūrą ir remontą galima būtų padaryti helio balionų laikomą 30 km ilgio vertikalią žarną, per kurią į stratosferą  būtų pumpuojamas sieros dioksidas, iš kurio susidarytų dūmų debesys su sulfato anijonais, atspindintys Saulės šviesą. Tiksliau, reikėtų dviejų žarnų, po vieną kiekvienam pusrutuliui. Yra ir kitų technologijų, pvz. skatinti debesų atsiradimą virš vandenynų. Visa tai Levittui su Dubneriu papasakojo ne kokie nors apsirūkę marginalai, o rimti ir labai protingi žmonės - Nathan Myhrvold, Lowell Wood ir Ken Caldeira.

Dirbtinis Žemės šaldymas atspindint Saulės šviesą nėra nauja idėja, bet buvo įdomu paskaityti, kad jis toks nebrangus (Alas Goras daugiau pinigų išleido "informavimo" kampanijai). Jis neišprendžia dalies problemų, pvz. koralų išnykimo dėl padidėjusio vandenynų rūgštumo, o kritikai nesunkiai suras ir daugiau trūkumų. Bet lyginant su siekiu sumažinti CO2 kiekį atmosferoje ar priversti gydytojus plautis rankas, šaldymo projektas atrodo net labai realiai.