2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis
Purvini pinigai: knyga nekenčiantiems kapitalizmo
Kita J.Heath kritikuojama dešiniųjų klaida - asmeninės atsakomybės svarbos išaukštinimas. Tačiau jo argumentai painūs, pvz. jis sako, kad asmeninė atsakomybė turėtų padėti kovoti su moral hazard (net nežinau, kaip išversti - gal paskata sukčiauti?), tačiau kai kurios moral hazard problemos yra neišsprendžiamos, pvz. neįmanoma sukurti draudimo nuo skyrybų. Bet jis atrodo nesupranta, kad tai, kad laisva rinka nesukuria produktų, kurie negali bendrai paėmus būti naudingi, yra ne rinkos trūkumas, o privalumas, o jei tokius produktus imasi kurti valstybė, įvyksta visokių negerų dalykų.
Kaip ten bebūtų, kaip buvęs marksistas, J.Heath nuėjo didelį kelią mokydamasis ekonomikos, ir besiruošiantiems tapti marksistais (jei tokių būna) vertėtų perskaityti jo knygą kol nevėlu.
Centrinių bankų tikslas nėra reguliuoti palūkanas
Naujausias tokio nesusipratimo pavyzdys - šitas Ūkio ministerijos PRas. Prie palūkanų sumažėjimo daugiausia prisidėjo ne ECB, o dėl krizės sumažėjusi skolinimosi paklausa ir dėl jos nukritusi reali palūkanų norma. O sakyti, kad krizė verslininkams kuo nors padėjo - labai jau keistas minties vingis.
2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis
2009 m. gruodžio 29 d., antradienis
Kaip finansų krizė gali sukelti didesnę krizę
Kitas mechanizmas - paklausos šokas. Tiesa, paklausos šokai sukelia krizes tik jeigu per trumpą laikotarpį atlyginimai yra nelankstūs, todėl toks paaiškinimas netinka nei "austrams", nei RBC šalininkams. Ir kas dar svarbiau, visi paklausos šokai yra tas pats kas pinigų paklausos padidėjimas, todėl jei monetarinė sistema užtikrintų atitinkamą pinigų pasiūlos padidėjimą, paklausos šokų bijoti nereikėtų.
Lietuvos ekonomika 2010 m. - Finastos prognozė
- 2010 m. prognozuojamas 3% Lietuvos realaus BVP kritimas. Ši pesimistinė prognozė labai priklauso nuo banko Finasta prielaidos, kad kitų metų antrojoje pusėje Vakarų Europos ekonomikos gali sulėtėti dėl stimuliavimo pabaigos. Deja, kadangi nepateikiamos ketvirtinės prognozės, neaišku, ar Finastos nuomone ekonomikos dugnas Lietuvoje jau pasiektas ir tiesiog ekonomikos atsigavimas bus labai lėtas, ar visgi atsigavimo pradžia bus vėliau kažkada kitais metais, bet pats atsigavimas bus spartesnis.
- Labai patiko tai, kad daug dėmesio skiriama valstybės išlaidų problemai, akcentuojant tai, kad esant dideliam biudžeto deficitui ekonomikai žalą daro didelės palūkanų normos. Jau rašiau apie valstybės išlaidų įtaką krizei. Mano 2010 m. ekonomikos prognozėje sakoma, kad Lietuvai 2010 m. bus geri tik tuo atveju, jei pavyks susitvarkyti su biudžeto išlaidomis.
- Finastos apžvalgoje rašoma, kad Estijoje padėtis geresnė nei Lietuvoje ir Latvijoje dėl to, kad ekonomikos augimo metu Estijos valdžia kaupė rezervus.
- Finastos apžvalgoje rašoma, kad valstybės skolų naštos augimas ir blogėjanti pasaulio ekonomikos konjunktūra gali priversti Lietuvą kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą. Manau, kad šis scenarijus per daug pesimistinis, labiau tikėtina, kad Lietuvos politinis mechanizmas apsaugos mus nuo tokios nelaimės.
2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis
Kaip būti socialiai atsakingam
AR GALIMA ŠIUKŠLINTI? Ne, nebent nauda jums atsveria bendrus kaštus visų, kurie bus priversti šiukšlę matyti, užuosti ar apeiti. Kitaip sakant, tikriausiai ne.
AR GALIMA DEGINTI ANGLIES TURINTĮ KURĄ? Galima, jei nauda jums atsveria visą jūsų padaromą žalą. Buvo suskaičiuota, kas sudegintas litras benzino padaro apie 30 lietuviškų centų žalos aplinkai. Jei dabar benzinas kainuoja 3,70 Lt, pabandykite įvertinti, kiek jo pirktumėte, jei jis kainuotų 4 Lt, ir atitinkamai pakeiskite vairavimo įpročius. (Pastaba: S.Landsburgas rašo apie JAV benzino rinką, kur nėra akcizo benzinui. Lietuvoje akcizas gerokai didesnis negu 30 centų už litrą, todėl galima tiesiog pirkti benziną nesukant galvos, ir tai bus socialiai atsakinga. Ar socialiai atsakingai elgiasi vyriausybė panaudodama iš benzino akcizo gautus pinigus - jau kitas klausimas).
KUO BŪTI UŽAUGUS? Kuo nors, kas sukuria žmonėms ko nors naudingo. Geriausias būdas būti tikram, kad kuri ką nors naudinga - jei kas nors savo noru moka tau už tai pinigus.
2009 m. gruodžio 27 d., sekmadienis
Sekmadienio skaitiniai: apie sielos nemirtingumą
Raibumynai
Žmogus, išgelbėjęs Putiną nuo bankroto
Astro p0rn (žr. photo gallery)
Išvirkščionomika - krovinių nešikų tautą nuskurdino geležinkelis
Austro-neokeinsistinė sintezė sparčiai populiarėja
Rusija 1992, 1998 - "Именно по рекомендации Гайдара на ключевой пост по осуществлению денежной и финансовой политики — руководителя национального банка — был назначен не Борис Федоров, а Виктор Геращенко — убежденный коммунист, сотрудник спецслужб с солидным стажем, организатор денежной реформы 1991 года, один из ключевых авторов советской экономической катастрофы 91-го — начала 92-го года, один из авторов банкротства СССР, Внешэкономбанка СССР, исчезновения советских валютных резервов.На новом старом посту Виктор Геращенко не стал терять времени. Получив вновь в руки такой мощный и эффективный ресурс, как Центральный банк, он сделал все возможное для того, чтобы поддержать развязанную правительством Гайдара инфляцию. В отличие от Гайдара, он, очевидно, лучше помнил слова Дж. М. Кейнса о том, что инфляция — самое эффективное средство по свержению правительства. И пользовался он этим инструментом, надо сказать, весьма умело. ..." - ir daug kitų įdomių istorinių momentų.
2009 m. gruodžio 25 d., penktadienis
Šeštadienio muzika: John and Yoko - Happy Xmas (War Is Over)
2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis
Bandymas suprasti Rusiją protu
2009 m. gruodžio 22 d., antradienis
Trys krizės vienu metu - Lietuvos ekonomika 2009-2010 metais
- Pasaulinė per mažos bendrosios paklausos krizė
- Vietinė per didelės bendrosios paklausos krizė
- Vietinė struktūrinė krizė
Ši krizė prasidėjo 2008 m. rugsėjo mėnesį žlugus Lehman Brothers bankui. Po žlugimo kilo didžiulė panika, dėl jos sumažėjo pasaulinė bendroji paklausa, smuko tarptautinės prekybos apimtys. Lietuvos eksportas dėl šios krizės nukentėjo itin skaudžiai.
Vietinė per didelės bendrosios paklausos krizė
Dėl per didelės vietinės bendrosios paklausos 2007-2008 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, buvo per didelė infliacija. Ilgą laiką valiutų valdyba saugojo Lietuvą nuo per didelės bendrosios paklausos, tačiau pasaulinė kredito euforija buvo galingesnė. Kredito euforijai pasibaigus, 2009 m. Lietuvos ekonomiką pradėjo kankinti pagirios - nominalaus BVP sumažėjimas.
Vietinė struktūrinė krizė
2003-2008 m. itin sparčiai augo valdžios sektoriaus išlaidos. Valdžios sektorius išsipūtė tiek, kad pradėjo stipriai slopinti likusią ekonomikos dalį. Jau 2008 m. pradžioje nustojo augti realus Lietuvos BVP. Struktūrinių problemų yra ir kai kuriuose kituose sektoriuose - pvz. statybos ir nekilnojamojo turto.
Kada bus dugnas?
Kiekviena krizė iš trijų turi atskirą dugną. Pasaulinė krizė dugną pasiekė 2009 m. viduryje, panašiu metu pradėjo atsigauti ir Lietuvos eksportas. Vietinė bendroji paklausa nustos sparčiai kristi jau 2010-ųjų pradžioje. Sunkiausia pasakyti, kaip seksis su struktūrine krize. Jei valdžios sektorius paliks vietos likusiai ekonomikos daliai, 2010 metai Lietuvos ekonomikai gali būti geri. Jei struktūrinė krizė užsitęs, mūsų laukia stagnacijos dešimtmetis.
Kredito krizė tęsiasi: Graikija ritasi žemyn ir greitai pasivys Lietuvą
- Praieitos savaitės pirmadienį Abu Dabis suteikė pašalpą Dubajui, tačiau pilno investuotojų pasitikėjimo Dubajaus valstybinės įmonės neatgavo.
- Praėjusios savaitės pirmadienį paaiškėjo, kad Austrija nacionalizavo banką Hypo Alpe Adria.
- Svarbiausias praėjusios savaitės kredito krizės įvykis - tolesnis Graikijos kredito reitingų blogėjimas ir bankroto rizikos didėjimas. Jei graikai nesupras, kad valstybės išlaidos gali ne tik didėti, bet ir mažėti, jų bankroto rizika gali pralenkti Lietuvos riziką ir priartėti prie Islandijos rizikos.
2009 m. gruodžio 21 d., pirmadienis
Ar šalyje su NBVP taikiniu yra vietos senukams?
Šiame argumente painiojamas taupymas ir grynųjų pinigų kaupimas. Iš tikrųjų būsimiems senukams didesnę žalą daro dėl laiku nepadidėjusios pinigų pasiūlos kylančios krizės (pvz. jei jie turi akcijų arba nekilnojamo turto, ir kaip tik per krizę tampa senukais), o dėl padidėjusio pinigų kiekio atitinkamai pabrangsta jų turimas turtas, ir būsimi senukai žalos nepatiria. Bet niekas neverčia būsimų senukų prašvilpti savo santaupų. Santykis tarp vartojimo ir taupymo gali likti toks pat, nes darbo vietos įmonėse, kurios kuria investicines prekes, yra niekuo ne prastesnės už kuriančias vartojimui skirtas prekes. Svarbu tik kad nepradėtų mažėti nominali jų apyvarta ir joms netektų mažinti nominalių darbo užmokesčio sąnaudų, nes tą kaip žinia dėl psichologinių priežasčių lengviausia yra padaryti ne mažinant alyginimus, o atleidžiant darbuotojus.
2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis
Sekmadienio skaitiniai: du požiūriai į dvasinį tobulėjimą
2009 m. gruodžio 19 d., šeštadienis
Šeštadienio muzika: Paul McCartney - The Long and Winding Road - Good Evening New York City
2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis
Kam reikalingas švietimas?
Ciniška ekonominė švietimo teorija sako, kad gero universiteto diplomas yra kaip povo plunksnos - jis potencialiam darbdaviui parodo, kad žmogus yra protingesnis ir darbštesnis už kitus, nes sugebėjo baigti universitetą. Dėl to jauni žmonės veltui gaišta geriausius jaunystės metus universitetuose, nes visi nori pasirodyti esą geresni už kitus.
T.Cowenas knygoje Create Your Own Economy pateikia savo švietimo teoriją. Jis sako, kad technologijos jau seniai leidžia mokytis namuose, ir nors tai būtų žymiai pigiau, didžioji dalis švietimo vyksta mokytojui ir mokiniams (arba dėstytojui ir studentams) būnant vienoje patalpoje. Coweno nuomone tai susiję su tuo, kad švietimas yra "grupinė terapija", kurios paskirtis yra šiek tiek pakeisti mokinių/studentų žmogiškąją prigimtį, kad jie sugebėtų truputį geriau susikaupti ir truputį logiškiau mąstyti. Nelabai aišku, kodėl tokia terapija turėtų būti veiksmingesnė už placebą, bet Cowenas sako, kad ko gero ji ir nėra veiksmingesnė. Jei pabandytume padaryti dvigubą aklą bandymą, kai dalis studentų mokosi pas tikrus dėstytojus, o kitai daliai apsimetę dėstytojais žmonės įteigia, kad juos moko (ir studentai patiki), išorinio stebėtojo požiūriu galbūt nesiskirtų ne tik rezultatas, bet ir pats procesas.
Lietuva ir ekonomikos bėdų indeksas
Dar FT Alphaville pateikė valstybių bankroto rizikos lentelę, kurioje irgi galime pamatyti Lietuvą.
2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis
Eurovizija ir valdžios išlaidų didinimo reketas
Citi banko vyriausias ekonomistas pasisako už neigiamas indėlių palūkanas
2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis
Ekonomika - geriausias blogas
Iš lietuviškų man labiausiai patinka Petro Kudaro blogas Dar vieno analitiko svetainė. Bet kuris pasaulinis ekonomikos blogas galėtų didžiuotis kad ir šiuo Petro įrašu.
Iš nelietuviškų maloniausia skaityti Marginal Revolution. Blogo autoriai yra aukščiausio kalibro ekonomistai, ateitį atspėjantys geriau nei atspėja didžiausių investicinių bankų ekspertai.
Dar galima kelti klausimą ir truputį kitaip. Kurį blogą turėtų visi skaityti, kad pasaulis labiausiai patobulėtų? Šiuo metu atsakymas vis dar yra toks - pasaulio išgelbėjimui labiausiai padėtų Scott Sumner blogas The Money Illusion. Šis blogas nenuilsdamas trimituoja apie tai, kad geriausiai su pasauline ekonomikos krize susidoroti padėtų teisinga monetarinė politika.
R.Dawkinsas, aritmetika ir Kūrėjas
2009 m. gruodžio 15 d., antradienis
Apie lūkesčių svarbą monetarinei politikai
2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis
Tikrasis monetarinis stimuliavimas
Kredito krizė tęsiasi: Dubajus ir Graikija išlieka dėmesio centre
Toliau išlieka tam tikra nedidelė galimybė, kad Dubajus sukels grandininę reakciją, kuri ir susprogdins Roubini aprašytą akcijų kainų burbulą. Situaciją Graikijoje su nerimu stebi kitos kiaulių klubo narės -Portugalija, Airija, Ispanija (angl. kiaulės - PIGS - Portugal, Ireland, Greece, Spain).
2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis
Atsargiai: vulgarus keinsistas iš Čikagos
Ką daryti muitininkams?
Lk 3,12-13
2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis
Šeštadienio bliuzas: Joe Bonamassa - Blues Deluxe
Beje šito gabalo originalą Jeff Beck Group sudėtyje sudainavo Rod Stewart.
O čia anekdotas kuris yra be ryšio ir nesiderina su bliuzo muzika, bet užtat atspindi vakarykščius įvykius:
Барака Обаму хотят внести в Книгу рекордов Гиннеса по архитектуре. Он стал первым в мире бараком, награжденным Нобелевской премией.
2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis
Raibumynai
Euroišlaikytinių tauta
Vasia apie nesėkmingus metodikų diegimus versle
Ir turtuoliai verkia
Naujas geras blogas. Pavyzdžiui - Ezopas ir Kopenhaga. Racionalūs lūkesčiai ir ekonominė prostitucija Obamos administracijoje.
Internetą išrado Al Gore, o prieš tai jį sunaikino Pinočetas.
2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis
Auksas ir mėšlas
Mano ilgalaikis požiūris į auksą yra kitoks, apie jį galite pasiskaityti čia.
2009 m. gruodžio 9 d., trečiadienis
Apie globalizacijos įtaką kultūrai
Vienas mechanizmas, kaip dėl globalizacijos išlošia visi, yra paprasta prekyba. Dėl ekonomikos augimo ir technologijų pažangos tobulėja ir pinga menininkų priemonės - labiausia muzikantų ir kompozitorių, bet taip pat ir kitų, pvz. neturtingiems trečiųjų šalių dailininkams jų amatą palengvino akriliniai dažai, o subsacharinės Afrikos medžio drožinėjimas kaip meno rūšis atsirado tik tada, kai atsirado importinių plieninių peilių. Be to, dėl turizmo ir informacinių technologijų plėtros tradiciniams menininkams išsiplėtė rinka, kurioje jie gali parduoti savo kūrinius. Kai kurie menininkai niekina pelną, bet niekas negali paneigti, kad išaugusi rinka turėjo esminės teigiamos įtakos tiek italų ir olandų dailininkų, tiek austrų / vokiečių kompozitorių kūrybai.
Bet Cowenas labiau akcentuoja kitą mainų mechanizmą. Jo mėgstamas pavyzdys yra Jamaikos muzika. Jamaika yra maža angliškai kalbanti šalis netoli JAV, todėl, kai XX a. šešto dešimtmečio pabaigoje JAV radijo transliacijos ėmė pasiekti Jamaiką, pagal pesimistines teorijas Jamaikos muzika turėjo išnykti neišlaikiusi konkurencijos su JAV muzika. Vietoje to iš tradicinės Jamaikos muzikos dėl JAV įtakos atsirado keletas naujų stilių, iš kurių garsiausias be abejo regis. Cowenas atkreipia dėmesį ir į regio dainų tekstus, kurie smarkiai paveikti vakarų kultūros, bet tuo pačiu unikalūs.
Anot Coweno, panašus reiškinys į regį yra šiuolaikiniai Holivudo filmai. Filmus kurti kainuoja žymiai brangiau, todėl jų kūrimas koncentruojasi keliuose pasauliniuose centruose, iš kurių Holivudas be abejo įtakingiausias. Bet Holivudo filmai jau seniai nėra grynai amerikietiški - jie yra tarsi viso pasaulio kultūros mišinys, pritaikytas filmų formatui ir vidutinio globalizacijos paveikto žiūrovo skoniui.
Cowenas iš laisvos rinkos šalininkų išsiskiria tuo, kad labai mėgsta ieškoti jos silpnųjų pusių. Jis pripažįsta, kad dėl visgi pasitaiko atvejų, kai importinė kultūra užgožia vietinę. Jam nepatinka sustipėjęs superžvaigždžių efektas, dėl kurio Haris Poteris tapo perkamiausia knyga keliasdešimtyje šalių, ko anksčiau nebuvo buvę. Taip pat jis sutinka, kad Tokijas, Paryžius ar Londonas yra labai supanašėję, todėl turistui, ieškančiam autentikos, reikia sukti vis mažiau pramintais takais. Iš kitos pusės, bet kuriam iš tų miestų gyventojų prieinama kultūros įvairovė yra nepalyginamai išaugusi - taigi globalizacija mažina skirtumus tarp skirtingų pasaulio dalių, bet didina įvairovę kiekvienoje iš jų.
2009 m. gruodžio 8 d., antradienis
Kaip buvo apskaičiuota, kad pasaulio ekonomikos išgelbėjimui reikia būtent 700 mlrd. dolerių?
"Seven hundred billion was a number out of the air," Kashkari recalls, wheeling toward the hex nuts and the bolts. "It was a political calculus. I said, 'We don't know how much is enough. We need as much as we can get [from Congress]. What about a trillion?' 'No way,' Hank shook his head. I said, 'Okay, what about 700 billion?' We didn't know if it would work. We had to project confidence, hold up the world. We couldn't admit how scared we were, or how uncertain."
Daugiau apie krizės pradžią: Istorinė klaida.
Čia: krizės grafikas.
Kredito krizė tęsiasi: kiek Amerikoje šiemet žlugs bankų?
2009 m. gruodžio 7 d., pirmadienis
Globalinis atšilimas
"SIR – Now that we know from leaked e-mails that some of the raw data behind the most widely used graph of global temperatures have been lost or discarded; now that we know that the peer-review process in climate science has been hopelessly incestuous; now that we know that some sceptics’ concerns about corrections for urban heat islands were privately shared by those who dismissed them in public; now that we know that proxy graphs were truncated specifically to “hide the decline” and avoid giving fodder to the sceptics—you are free to start covering the science of climate change again (“A heated debate”, November 28th). It is not settled."
Įdomu, ką apie tai mano Lietuvos klimatologai?
Ar krizės skatina socializmo plėtrą
Taigi išeina, kad nors didžioji dalis centralizuoto ekonomikos valdymo priemonių ir nepadėjo kovoti su krize, krizė buvo pagrindinė priežastis, kodėl JAV apskritai pasuko socializmo link. Tačiau J.Nye sako, kad toks požiūris per siauras. Jis remiasi D.North ir B.Weingast'o darbais, kurie aprašyti jų naujausioje knygoje, ir teigia, kad neteisinga būtų sakyti, kad klestėjimo periodais žmonės pasitiki kapitalizmu, o per krizes tas pasitikėjimas sumažėja. Didelės anoniminės rinkos yra naujas reiškinys, kurio didžiąją dalį žmonijos istorijos nebuvo, todėl žmonės į jas linkę žiūrėti įtariai. Demokratinė kapitalistinė santvarka (North ir Weingastas naudoja terminą "open access order") yra trapus naujas reiškinys, o natūrali valstybės būsena yra kai valdo nedidelė žmonių grupė, ir jų ekonominė įtaka pasiskirsto proporcingai turimai valdžiai ("limited access order"). Taigi valstybės funkcijų išsiplėtimas XX a. pirmoje pusėje buvo natūrali žmonių reakcija į 1850-1914 metų globalizaciją ir kapitalizmo plėtrą, o Roosevelt'o politika buvo tik maža šios bendros tendencijos dalis.
2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis
Sekmadienio skaitiniai: apie skirtumą tarp kūno ir sielos
2009 m. gruodžio 5 d., šeštadienis
2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis
2009 m. gruodžio 2 d., trečiadienis
Jamaika ir Barbadosas: yra skirtumas
Visa laimė, kad pasaulyje yra nemažai valstybių, todėl kai kurios iš jų turėtų būti labai panašios, tik su skirtingomis vyriausybėmis. Būtent tokios valstybės yra Jamaika ir Barbadosas, o jų vyriausybių politikos rezultatus P.Henry nagrinėja čia. Abi jos buvo Didžiosios Britanijos kolonijos Karibų jūros salose, auginančios cukranendres, abiejose XIX a. pirmoje pusėje panaikinta vergija, abi XX a. antroje pusėje (Jamaika 1962, Barbadosas 1966) įgijo nepriklausomybę. Iš Didžiosios Britanijos abi paveldėjo valstybinę anglų kalbą, teisės normas ir tradicijas, abiejose neblogai veikia demokratija. Vienas skirtumas visgi buvo, ir gana svarbus. Barbadosas 10 kartų mažesnis, todėl jame buvo mažai laisvos žemės, taigi po vergijos panaikinimo daugiau žmonių persikėlė į miestus, ir dėl to pakilo raštingumo lygis. Galima tik spėlioti, bet galbūt dėl to Barbadoso vyriausybės politika buvo vakarietiškesnė - nedideli prekybos barjerai, subalansuotas biudžetas, gerbiama privati nuosavybė ir t.t. Jamaikoje buvo visaip, įskaitant nacionalizavimus ir neracionalias valstybės išlaidas. Rezultatas toks, kad Barbadose BVP gyventojui per 40 metų išaugo nuo $3700 iki $10000, Jamaikoje - nuo $2600 iki maždaug $3500. Nuvykus į abi salas tas skirtumas dabar akivaizdus.
2009 m. gruodžio 1 d., antradienis
Įtakingiausias visų laikų ekonomistas
Taigi įtakingiausias visų laikų ekonomistas yra ne A.Smitas, kuris tik aprašė, kaip pasaulis veikia, ir ne J.M.Keinsas, kuris galbūt įtakingiausias iš XX a. ekonomistų. Ir net ne K.Marxas, kurio gimtinę kiniečiai mėgsta lankyti, bet teorijomis seniai nebepasitiki. Įtakingiausias buvo vokiečių kilmės JAV ilgai gyvenęs ekonominio nacionalizmo teoretikas F.Listas, kuris nusižudė 1846 metais, taip ir nesužinojęs, kad vėliau jo idėjos taip paplis.
O buvo taip. XIX a. pirmoje pusėje tapo aišku, kad Didžioji Britanija per keletą dešimtmečių tapo turtingiausia valstybe pasaulyje, ir taip atsitiko todėl, kad joje netrukdomai veikė kapitalizmas. Daugelio valstybių, pvz. Belgijos, Danijos ir kt. elitas pradėjo kopijuoti "britiškąjį modelį". Tuo pat metu, neseniai nepriklausomybę įgijusiame Paragvajuje į valdžią atėjo Dr.Francia, kuris reikalavo vadintį jį El Supremo ir su niekuo valdžia dalintis nenorėjo, todėl jam netrukdomas kapitalizmas netiko. Dr.Francia pradėjo reformas, kurių tikslas buvo modernizuoti šalį ir kartu išsaugoti valdžią: kūrė valstybinę arba valstybės finansuojamą sunkiąją pramonę, jai apsaugoti įvedė didelius muitus, padidino karines išlaidas, padarė privalomą švietimą vyrams, nacionalizavo bažnyčią ir t.t. Tuo metu F.Listas begyvendamas JAV išgirdo apie Dr.Francia darbus, labai jais susižavėjo, ir aprašė savo knygose, kurios net nėra išverstos į anglų kalbą. Praėjus maždaug dešimčiai metų po Listo mirties, jo knygas paskaitė Bismarkas, ir kadangi jo tikslai buvo panašūs į Dr.Francia (t.y. jam labiau rūpėjo valdžia ir karinė galia negu žmonių gerovė), ėmė įgyvendinti tas idėjas praktikoje. Dar Bismarkui gyvam esant daugelio šalių elitui "vokiškas modelis" pasirodė priimtinesnis už britišką, ir jose prasidėjo analogiškos reformos. XX a. pradžioje to paties ėmėsi ir Rusija. Nors Vokietija ir Rusija galėjo būti prekybos partnerės, ekonominio nacionalizmo ideologija skatino konkuruoti dėl Viduržemio jūros uostų kontrolės, kas galiausiai baigėsi I pasauliniu karu, o paskui ir II pasauliniu karu (taip sako Davies, nors galima ginčytis, ar I pasaulinis karas tikrai buvo pagrindinė II karo priežastis).
Taigi Keinsui iki Listo dar toli - vieną menką trilijoną dolerių fiskalinio stimulo nerimta net lyginti su dviem pasauliniais karais (tegu ir vienu), visais pasaulio vaikų darželiais ir mokyklomis ir iki šiol nemažėjančia įtaka daugelio didžiųjų ir mažesnių šalių vyriausybėms.
2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis
Kredito krizė tęsiasi: Dubajus - bankrutuoja tryliktasis pasaulio stebuklas
2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis
Apie Alchiano - Alleno teoremos taikymą meilei ir internetui
Alchiano - Alleno teorema sako, kad dviejų prekių transporto kaštams padidėjus fiksuotu dydžiu, brangesnės prekės dalis vartojamame krepšelyje išauga. Ir atvirkščiai - sumažėjus transporto kaštams, išauga pigesnės prekės dalis krepšelyje. Jie patys sunkiai galėjo sugalvoti tinkamą pavyzdį teoremai pailiustruoti, ir anot Coweno, jų pavyzdys apie "shipping the good apples out" nėra geras, nes, kaip sako patarlė, netoli nuo obels obuoliai šviežesni, taigi ir skanesni. Meilėje Alchiano - Alleno teorema pasireiškia tuo, kad jei pora gyvena skirtinguose miestuose, tai kiekvienam susitikimui iš anksto ruošiamasi ir jis būna kaip šventė, o tuo tarpu šeimoje bendravimas yra pigesnis, ir atitinkamai bendraujama dažniau, o vidutinė bendravimo kokybė prastesnė. Internetas yra svarbus tuo, kad sumažino kultūros transportavimo kaštus, todėl jis yra pats svarbiausias iš Alchiano-Alleno teoremos apraiškų. Kol kultūros transportavimo kaštai buvo dideli, daug kas skaitydavo Karą ir taiką ir žiūrėdavo Don Džiovanį, o klasikinės muzikos koncertas galėdavo trukti ir šešias valandas (nes jei jau susiruošei arklius kelionei, tai negi po valandos suksi namo). Internetas kultūrą suskaidė į blogus, Facebooką, Youtube ir kitus mažus gabaliukus. Pvz. net palyginus nesena sąvoka "muzikos albumas" praktiškai prarado prasmę. Dėl to kultūros vartojama daugiau, bet vidutiniškai ji pigesnė. Tačiau tai nėra blogai, kaip ir nėra blogai susituokti su prieš tai kitame mieste gyvenusiu mylimu žmogumi.
2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis
Ekonomistai įspėja - valdžios išlaidos ir krizė
- Kiek litų naudos atneša litas valdžios išlaidų
- Ar papildomos valdžios išlaidos įdarbina šiuo metu nenaudojamus resursus
- Kiek ekonomika slopinama dėl to, kad papildomos biudžeto išlaidos didina esamus arba būsimus mokesčius
- Ar ekonomikai ieškant naujų augimo sektorių, tam tikras nedarbo lygis yra tiesiog neišvengiama būtinybė
Ne paslaptis, kad didelė biudžeto lėšų dalis yra iššvaistoma ir išvagiama ir neatneša naudos. Tačiau kita valstybės išlaidų dalis panaudojama efektyviai - pavyzdžiui pensininkai sodros lėšas panaudoja būtiniausiems poreikiams tenkinti. Po motinystės pašalpų padidinimo padidėjęs gimstamumas įrodo, kad žmonėms šios pašalpos reikalingos. Galioja bendra taisyklė - kuo valstybė labiau korumpuota, tuo mažiau naudos atneša valstybės išlaidos.
Mažoms valstybėms didinant išlaidas naudingai įdarbinti bedarbius labai sunku - nuo papildomų biudžeto išlaidų tiesiog padidėja importas ir infliacija, o skatinimu džiaugiasi užsienis. Bijodama stimulo išgaravimo į užsienį netgi tokia milžiniška valstybė kaip Kinija liepė stimuliavimui skirtas biudžeto lėšas naudoti tik Kinijos produkcijos pirkimui.
Kevin Murphy cituoja mokesčių naštos tyrimus, pagal kuriuos vienas doleris valstybės išlaidų sumažina ekonomikos augimą aštuonesdešimčia centų. Mums, esantiems krizės sūkuryje, nereikia jokių tyrimų, kad pamatytumėme, kaip didelės biudžeto išlaidos ir deficitas padidino Latvijos tarpbankines palūkanų normas iki kosminių dydžių. Didelės palūkanos reiškia vieną - pinigai ir verslas bėga iš Latvijos, nes bijo plėšikiškų mokesčių naštos. Latvijoje nuolat didėja mokesčiai, ir net pasigirsta balsų, siūlančių įvykdyti vienkartinę pinigų konfiskaciją devalvacijos būdu.
Išvada
EKONOMISTAI ĮSPĖJA: Valstybės išlaidų ir biudžeto deficito didinimas mažose korumpuotose į skolas įklimpusiose valstybėse stipriai kenkia visuomenės gerovei, ypač krizės metu.
2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis
R.Hansono ekonomikos augimo teorija
Nuo gyvybės atsiradimo Žemėje iki dabar žmonių ir jų protėvių sukuriamas produktas (kurį galima vertinti pagal populiacijos dydį) visą laiką augo eksponentiškai (X procentų per laiko vienetą), bet buvo keturi šuoliai, kai augimo greitis "pereidavo į kitą lygį":
a) smegenų atsiradimas
b) medžiojančių humanoidų atsiradimas
c) žemės ūkio atsiradimas
d) pramoninė revoliucija
Ekstrapoliuojant, kažkada nuo 1970 iki 2120 metų turėtų būti kitas šuolis, po kurio augimo greitis pasiektų ~100 proc per savaitę.
2009 m. lapkričio 24 d., antradienis
Šeštas geriausias kovos su nedarbu būdas
Raibumynai
Lietuvos blogų humoro perlai: juodaodžiai tik su automatais ir lietuvių gėjų čiuožėjų poros olimpiadoje: čia, čia ir čia.
Hipių planas - biudžeto skylės bus užkaišomos legalizuojant ir apmokestinant marihuaną.
Medvedevas geras, tik aplinka kalta.
2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis
Kredito krizė tęsiasi: taikinyje Japonija ir Graikija
Jau rašėme apie Einhorno ir Roubini pranašystes.
2009 m. lapkričio 22 d., sekmadienis
D.R.Hofstadteris apie laisvą valią
D.R.Hofstadter'is yra smarkiai trenktas bičas, o anot kai kurių žmonių dar labiau trenktas tapo po savo žmonos mirties, ir jo knygoje Goedel, Escher, Bach tas matosi. Bet tai nereiškia, kad jis nėra genijus. Pvz. dar nesu nieko panašiai aiškaus ir suprantamo skaitęs apie laisvą valią:
- nuo kalno riedančio akmenuko trajektorijos neįmanoma nuspėti iš anksto, bet mes nesakome, kad jis daro sprendimus arba kad turi laisvą valią, nes su juo nesitapatiname
- šachmatų programa daro sprendimus, ir nebūtinai toje pačioje padėtyje visą laiką žaidžia taip pat, bet mes nesakome, kad ji turi laisvą valią, nes su ja nesitapatiname
- [keletas pavyzdžių apie robotus su įvairiais determinizmo ir sąmoningumo laipsniais]
Už ką verta girti žmones
Čia dar galima pridurti, kad jau senoliai žinojo, kad neverta girti už rezultato neatnešančius norus ir pastangas, nes juos lengva suklastoti, ir sakydavo, kad gerais norais ir pragaras grįstas. Tai truputį neteisinga, nes daug ką pasaulyje lemia atsitiktinumas, bet daugiausia, ką galima padaryti su norais ir pastangomis - įskaičiuoti juos į žmogaus karmą.
Sekmadienio skaitiniai: apie gyvenimą po mirties
Dienos citata: Henry Ford
Henry Ford
2009 m. lapkričio 21 d., šeštadienis
2009 m. lapkričio 20 d., penktadienis
Penktadienio skaitiniai: seksas ir dvasia
Knygos turinys nėra itin aukšto mokslinio lygio, pvz. iš skyriaus apie tai, ar dvasia turi lytį, S.Pinkeris turbūt pasijuoktų ne mažiau nei iš M.Gladwell'o. Bet vertinant kritiškai, galima sužinoti daug įdomių dalykų - apie šventyklų prostitutes, kiek piemenaičių per naktį gali patenkinti Krišna, kaip krikščionių meilės mistikai patirdavo ekstazę jų sielai ištekant už Jėzaus ir t.t.
2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis
Dienos diagrama: būsto kainų įperkamumas
2009 m. lapkričio 17 d., antradienis
Kodėl vadovai neiššvaisto akcininkų turto
Visa tai man priminė C.Calomiris, kuris šitame Econtalk podcaste teigė (jeigu gerai supratau, nes kartais kalbėdavo austriškai), kad UBS, Citibank ir Merrill Lynch, kurie kartu su Fannie and Freddie išdavė didžiąją dalį subprime paskolų, pagal JAV įstatymus negali turėti vieno didžiąją dalį akcijų kontroliuojančio akcininko, ir kad tai įtartinai koreliuoja su prastu jų corporate governance.
2009 m. lapkričio 15 d., sekmadienis
Sekmadienio skaitiniai: apie maldų intensyvumo įtaką Dievo palankumui
Sakykime, kad Y yra Dievo palankumas žmonijai (nuo 0 iki 1), X - populiacijos maldų intensyvumas (irgi nuo 0 iki 1), o f(X) - maldų intensyvumo pasiskirstymo tankis. Jeigu padarysime prielaidą, kad sąlyginis X pasiskirstymo tankis priklausomai nuo Y yra
g(X | Y) = a(Y)exp(XY),
kur a(Y) yra teigiama, tolydi, diferencijuojama funkcija (Šventojo Rašto citatos tokiai prielaidai pagrįsti Hekmanas nepateikia, bet prielaida iš pirmo žvilgsnio logiška), tai pasitelkus gerai žinomus statistikos metodus galima įrodyti, kad tikėtina Y reikšmė kai X = x yra
E(Y | X = x) = f'(x) / f(x)
Pasiremdamas Tėvo Greeley darbe apie tai, kad maldų intensyvumo pasiskirstymas yra bimodalinis (daug žmonių beveik nesimeldžia, daug žmonių meldžiasi dažnai, o tarpiniai variantai reti) pateikiamais duomenimis ir gerai žinomu pasiskirstymo tankio įvertinimo metodu, Hekmanas gauna tokius rezultatus:
x | E(Y | X = x) |
0,0 | 0,4 |
0,2 | -1,3 |
0,4 | -2,3 |
0,6 | -3,0 |
0,8 | 0,0 |
1,0 | 2,0 |
Išvada - meldžiantis retai galima nebent sumažinti Dievo palankumą, bet meldžiantis dažnai jį galima smarkiai padidinti.
Bravo: Andrius Žlabys Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje
Daugiau A. Žlabio atliekamos muzikos yra čia.
2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis
Kas džiaugiasi Fed ir ECB monetarine politika?
Dienos citata: Krugmanas - geriausias ekonomistas ir geriausias demagogas
Steven E. Landsburg
Viliboras ir ekskavatorius smėlio dėžėje
1. Indėlių bankuose palūkanos litais visada šiek tiek mažesnės už Viliborą
2. Ilgalaikių paskolų litais geriausiems klientams palūkanos visada šiek tiek didesnės už Viliborą
Ar to neužtenka, kad Viliboras taptų daugiau nei fiktyviu skaičiumi?
2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienis
Monetarinė politika, defliacija ir infliacija
Dar apie krizės pradžią skaitykite blogo straipsnyje Istorinė klaida.
Raibumynai
2009 m. lapkričio 10 d., antradienis
Reali ar nominali krizė?
2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis
Monetarine politika džiaugsimės nebeilgai
Centriniai bankai nagrinės tokius rodiklius, nuspręsdami kada pradėti palūkanų didinimo ciklą:
- nedarbo lygis
- pramonės potencialo išnaudojimas
- infliacija
- ateities infliacijos lūkesčiai
2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis
Apie automatizavimo grėsmę ekonomikai
Kodėl tai netiesa, man atrodo neblogai pailiustruoja toks pavyzdys:
Sakykime, kad pats gudriausias investuotojas (W.Buffett'as?) nusipirko 100% visų įmonių, kurios vėliau išmoko nanotechnologijų ir kitų burtų pagalba nemokamai pagaminti bet ką bet kokiais kiekiais ir dar pristatyti vartotojams. Be to, tos pačios įmonės turi ir dirbtinio intelekto sistemų (būtybių?), kurios gali kurti meną ir kitą intelektinę produkciją neribotais kiekiais geriau už žmones. Jeigu tokiam žmogui tikrai nieko nebereikia mainais iš kitų žmonių, jis tiesiog nieko nepardavinės ir gyvens savo rojuje, o visi kiti žmonės gyvens kaip iki šiol. Jeigu jis pradės pardavinėti arba dalinti nemokamai dalį savo sukuriamų vertybių, tai gali sukelti problemų atskiriems žmonėms (pvz. batsiuviams, jei nemokamai pradės dalinti batus), bet visiems žmonėms kartu (pvz. sudėjus batsiuvius ir batus avinčius žmones) nuo to bus tik geriau.
Be abejo, yra teigiama tikimybė, kad toks asmuo gali norėti savo dieviškas galias panaudoti piktam. Yra netgi organizacijų, besirūpinančių, kad taip neatsitiktų.
Beje, B.Kaplanas kritikuoja Hansoną iš kitos pusės - jis nenori sutikti, kad nekvalifikuotiems darbuotojams automatizavimas gali būti žalingas, nors jo argumentas apie nebrangią begalinę naudą primena Paskalio dilemą.
2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis
Dienos citata: dėl kapitalizmo krizės kalti komunistai
The low Yuan, full production employment, and a high domestic savings rate (and low domestic spending rate) result in a significant trade surplus for the country – and a high trade deficit for the U.S. High savings rates and a strong inflow of dollars drive the Chinese hunger for AAA-rated debt, the principal issuer of which is the United States. This high demand has kept U.S. interest rates low – helping to trigger the housing price bubble of the mid-2000s – and to absorb current deficits. "
David Justin Ross
CIO
Radiant Asset Management, LLC
2009 m. lapkričio 4 d., trečiadienis
Nouriel Roubini: burbulas sprogs
2009 m. lapkričio 1 d., sekmadienis
Sekmadienio skaitiniai: apie laikrodį ir laikrodininką
Dienos klausimas - austrų ekonomikos mokykla ir investicijos
Lee Kelly - Bill Woolsey blogo komentatorius
2009 m. spalio 31 d., šeštadienis
2009 m. spalio 29 d., ketvirtadienis
Purvo pyragėlių krizė
1. Centriniam bankui vadovauja S.Sumneris, todėl nominalus BVP auga kaip įprasta po 5% per metus. Purvo pyragėlių krizė vis tiek kyla, nes 10% žmonių netenka darbo, ir palaipsniui įdarbinami kitur, o realus BVP po staigaus kritimo pradeda augti greičiau nei prieš tai, nes prie įprasto ekonomikos augimo prisideda įdarbinamų buvusių purvo pyragėlių specialistų sukuriamos vertybės.
2. Centriniam bankui vadovauja žmogus, kurio didžiausias autoritetas makroekonomikos klausimais yra M.Rothbardas (nors bijau, kad užtektų ir B.Bernankės), kuris leidžia nominaliam BVP sumažėti po 5% per metus. Purvo pyragėlių krizė irgi kyla. Be to, netrukus paaiškėja, kad visų likusių 90% darbuotojų atlyginimai yra gerokai didesni nei jų teikiama nauda, todėl nemaža dalis jų atleidžiami. Dėl to ženkliai sumažėja gamyba tose srityse, kuriose galėjo būti įdarbinti purvo pyragėlių specialistai.
Pirmas variantas yra tai, ką aš vadinu pirma krize. Antro ir pirmo variantų skirtumas - ką aš vadinu antra krize. Kaip pastebi Kaplanas, antra krizė lygiai taip pat gali kilti be pirmosios, jei centrinis bankas imtų mažinti nominalų BVP po 5% per metus.
Norint teigti, kad antros krizės nebus, reikia tikėti vienu iš dviejų keistų dalykų:
1. Atlyginimai visose įmonėse nukris tokiu pat greičiu, kokiu žlugs purvo pyragėlių pramonė (anot Kaplano, tuo netikėjo net pats Rothbardas)
arba
2. Centrinis bankas negali valdyti nominalaus BVP (taip mano A.Klingas).
2009 m. spalio 27 d., antradienis
Ekonomikos augimas sugrįžo į Lietuvą
Mūsų bloge taip pat skaitykite apie tai, ką apie ekonomikos perspektyvas Lietuvoje sako akcijų rinka.
Tai buvo monetarinis stimuliavimas ar ne?
1. Mažos palūkanų normos nereiškia, kad vyksta stimuliavimas
2. Pinigų bazės augimas nereiškia, kad vyksta stimuliavimas
3. Teigiamos palūkanos už perteklinius rezervus yra priešingas stimuliavimui dalykas
Kalba čia aišku apie JAV ir Eurozoną, o ne apie apie Kiniją arba Lenkiją.
P.S. Gerbiu R.Kuodį, todėl norėtųsi tikėti, kad pasakymas "Masinės pinigų injekcijos tėra tik vaistas, apgydantis ligą, bet principinių jos priežasčių nepašalinantis" visgi buvo apie fiskalinį stimuliavimą.
2009 m. spalio 26 d., pirmadienis
2009 m. spalio 25 d., sekmadienis
Sekmadienio skaitiniai: finansų apokalipsė - apreiškimas David Einhorn
Pilną tekstą skaitykite čia: "Liquor before Beer".
Daugiau apie investavimo į auksą riziką skaitykite mūsų bloge čia. Taip pat čia galite pasiskaityti apie krizės dvilypę prigimtį.
Dar truputį apie Elinor Ostrom
Jau rašiau apie tai, kaip Namibijoje pavyko sustabdyti laukinių gyvūnų nykimą nuosavybės teises į juos perdavus vietinėms bendruomenėms. Pasirodo teorinis reformos pagrindas buvo būtent E.Ostrom darbai. O knygoje Undercover Economist T.Harfordas rašo apie E.Ostrom atliktus irigacinių sistemų Nepale tyrimus. Labdaringos organizacijos Nepale bandė padėti vietiniams ūkininkams gerindamos drėkinimo sistemas dviem būdais: statydamos naujas modernias užtvankas ir įrengdamos modernius drėkinimo kanalus. Paaiškėjo, kad nauji drėkinimo kanalai veikia geriau nei seni, bet pastačius naują brangią užtvanką padėtis pablogėja. E.Ostrom nustatė paradoksalų dalyką: naujos užtvankos yra per geros. Nepatvarias senąsias užtvankas nuolat reikia remontuoti, ir prie to daug prisideda toliau nuo užtvankos esančius sklypus turintys ūkininkai. Mainais už tai arčiau užtvankos gyvenantys ūkininkai nuolat valo kanalus, kuriais vanduo iš užtvankos teka į toliau esančius sklypus. Naujai užtvankai praktiškai nereikia priežiūros, todėl prie užtvankos esančių sklypų savininkai nustoja valyti kanalus, nes nebesijaučia, kad gauna ką nors mainais. Kanalai užsikemša ir drėkinimo sistema nebeveikia. Kai kas sako, kad E.Ostrom nėra ekonomistė, bet toks tyrimas yra pati tikriausia mikroekonomika - jis nagrinėja atskirų žmonių suinteresuotumą, ir kaip jį susumavus gaunama tam tikra visuomenės institucija.
2009 m. spalio 23 d., penktadienis
Dar truputį apie devalvavimus
Kiek atsimenu, Lietuvos banko specialistai metų pradžioje teigė, kad Lietuvos ekonomika lanksti, todėl kainos ir atlyginimai greitai sumažės tiek kiek reikia, ir tai padės įveikti krizę. Vaidotas ir Tomas pusiau pilnos stiklinės bloge jau prieš porą savaičių džiaugėsi, kad einamosios sąskaitos deficitas dingo, o pramonės produkcijos kainos greitai nukrito, todėl šiuo metu devalvavimas nebereikalingas. Galima suabejoti, ar taip pat greitai krinta atlyginimai (statistikos neturiu, o dar reikėtų įvertinti sugrįžtančius vokelius), bet gali būti, kad kaip nors išsikapstysime. Ar galėjo būti geriau atrišus litą ir pradėjus monetarinį stimuliavimą? Labai abejoju. Visų pirma, lito vertės kritimas būtų buvęs toks didelis, kad nebeišeina sakyti, kad būtų buvę tiesiog "geriau" ar "blogiau" - atsiranda klausimas "kam?". Pralaimėjusių būtų buvę daug, įskaitant nemažai įmonių, dalis kurių spėjo susivokti ir persitvarkyti, o lito atrišimo atveju būtų tiesiog bankrutavę. Antra, monetarinės politikos esmė yra ne tik valdyti pinigų pasiūlą, bet ir kurti lūkesčius dėl ateities. Kokį signalą rinkoms būtų pasiuntęs atrišimas? Greičiausiai tokį, kad viršų pas mus paėmė Devalvecko lygio specialistai, ir ateityje galima laukti daugiau siurprizų, jau nekalbant apie tokioje hipotetinėje situacijoje galinčias kilti hipotetines riaušes ir kitus negerus dalykus. Apibendrinant, nors šiame pasiteisinime kodėl pas mus blogiau nei Lenkijoje Finansų ministrė visai neakcentuoja hipotetinio lito atrišimo poveikio vidaus vartojimui ir praleidžia progą patylėti apie savo paranojas dėl oligopolijos mažmeninėje prekyboje, jos išvadoms dėl atrišimų ir devalvavimų aš linkęs pritarti.
Kodėl blogai gelbėti žlungančius bankus
Raibumynai
Kas yra jūsų gyvenimas - Odisėja, Iliada, Šekspyro drama ar metų laikų kaita?
Devyni mokslai - dešimtas badas.
Civilizacija žlugs šį penktadienį. - "social networking tool Twitter will be used to communicate a series of ideas so banal they will instantaneously negate the three centuries of the Renaissance."
2009 m. spalio 22 d., ketvirtadienis
Dienos citata: ekonomikos burbulai
J. Bradford DeLong