Finansų krizė gilėja, paskolų rinka siunčia pavojaus ženklus, o ECB prarado pasitikėjimą

Šį kartą aptarsime blogas makroekonomikos naujienas, dėl kurių gali sulėtėti ir Baltijos šalių ekonomikų atsigavimas.

Europos centrinis bankas prarado pasitikėjimą

ECB jau kuris laikas supirkinėja silpnų Eurozonos šalių valstybių obligacijas. Toks supirkinėjimas turėjo neutralizuoti tų šalių bankroto baimę. Deja baimė neišnyko. Belgijos draudimo įmonei Ageas paskelbus apie tai, kad išpardavė Graikijos, Italijos ir Portugalijos obligacijas, iš kart jos akcijų kursas pašoko net 12%.

Privačių obligacijų krizė

Gegužės mėnesį buvo išplatinta žymiai mažiau nevalstybinių obligacijų nei ankstesniais mėnesiais. Nors labiausiai krito rizikingiausių junk obligacijų kainos, sustingo tiek investicinio reitingo obligacių, tiek junk obligacijų emisijos procesas.

Pasaulinė bankrotų banga

Sausio mėnesį rašėme, kad pasaulinė bankrotų banga gali pradėti silpnėti. Taip iš esmės ir įvyko, tačiau yra viena išimtis - vidutinio dydžio įmonių LBO paskolų bankrotai ir toliau dažnėja.

Madridas - Ispanijos Ryga

Blogėja Ispanijos situacija, ir ji kažkiek pradeda priminti Latvijos situaciją. Praėjusią savaitę matėme Parex analogą - valdžios veiksmus gelbstint Caja Sur ir kitas nusilpusias finansų įstaigas. Tam tikra prasme Ispanijoje situacija dar blogesnė negu Latvijoje. Jau dabar, prieš valdžios diržų susiveržimo plano įgyvendinimą nedarbas Ispanijoje siekia net 20%. Kas bus vėliau, baisu net pagalvoti.

Dienos citata - Smolensko katastrofa

"ЯП: Можете ли Вы сказать, что спецслужбы рискнули пойти на убийство президента? Не очень правдоподобно.

АИ: Я не хочу так думать. Но в 2004 году, когда в Катаре был убит Зелимхан Яндарбиев (бывший президент Чечни - ред), поначалу трудно было поверить, что это организовано российскими властями. Также в 2004 году мало кто думал, что может быть отравлен кандидат в президенты Украины Виктор Ющенко. А в 2006 году, кажется, никто не мог представить себе, что можно организовать убийство в центре Лондона радиоактивным полонием. Двумя годами позже мало кто ожидал, что российские войска пересекут международно признанную границу независимого государства, что они оккупируют значительную часть грузинской территории и что в результате бомбежки ее територии погибнут сотни людей. Можно продолжать.

ЯП: Однако Лех Качиньский был главой государства – члена НАТО!

АИ: И что? Что может сделать НАТО? В конце концов НАТО возобновила полномасштабные отношения с Москвой всего лишь через несколько месяцев после российского вторжения в Грузию. Поэтому я бы подумал дважды, прежде чем утверждать, кто именно тут жестко играет."

Интервью "Жечипосполитой"

Raibumynai

Tarptautinio Valiutos Fondo išvados apie Lietuvą

Užkalnis apie Račą

Kodėl Blinkevičiūtė pabėgo nuo Paulausko?

His principal advice to clients, he said, was to act normally and refrain from casting any spells in the courtroom. Goroth argued that the legal system could not ignore a social fact as firmly embedded as witchcraft is in the republic.

Città ideale

Apie tyrumo ir šventumo poreikį

Psichologas J.Haidtas yra suklasifikavęs žmonių moralės impulsus į penkias grupes:

1. Žala ir rūpinimasis kitais (pvz.: šmeižti kitus yra negerai)
2. Teisingumas ir atsilyginimas tuo pačiu (pvz.: susikrauti didžiąją dalį torto į savo lėkštę yra negerai)
3. Priklausomybė savo socialinei grupei ir lojalumas (pvz.: valgyti svetimos kultūros sukurtus hamburgerius yra negerai)
4. Pagarba valdžiai ir vyresniesiems (pvz.: vesti nepaklausus tėvų nuomonės yra negerai)
5. Šventumas ir tyrumas (pvz.: šlapintis viešoje vietoje yra negerai)

Globalizuotame kapitalistiniame pasaulyje reikalingiausi yra pirmieji du principai, o kiti trys kartais pridaro bėdos. Pvz. O. bin Ladeno šnekos apie Vakarų pasaulio supuvimą bando sužadinti paskutinius tris moralės impulsus, kurie tradicinėse islamo šalyse iki šiol turi didelę reikšmę.

Vis dėlto visų penkių rūšių impulsai yra žmonių prigimties dalis, ir pabėgti nuo jų sunku. Tą gerai parodo šitas labai šmaikštus M.Eberstadt straipsnis. Įsivaizduokime į trisdešimtmetę amerikietę Dženifer, ir jos močiutę Betty, kai jai buvo tiek pat metų. Betty manė, kad tai, ką žmonės valgo, yra skonio ir pasirinkimo reikalas, bet savo nuomonę, kas galima ir kas ne seksualiniame gyvenime, laikė visuotiniu moralės dėsniu, pvz. pornografija arba homoseksualizmas jai buvo šlykštūs smerktini dalykai. Dženifer mano, kad seksualinis gyvenimas yra žmonių asmeninis reikalas, bet turi kategorišką nuomonę dėl maisto: jei ji ir ne vegetarė, tai stengiasi nevalgyti daug mėsos, yra nusiteikusi prieš pramoninę gyvulininkystę ir genetinį modifikavimą, perka "ekologiškus" produktus, ir niekina visus, kurie galėtų valgyti taip, kaip ji, bet to nedaro.

M.Eberstadt kyla natūralus klausimas, kas bus dar po 50 metų. Galbūt įsigalės nuomonė, kad per didelė laisvė seksualiniame gyvenime nėra gerai, panašiai kaip tai nutiko su maistu? J.Haidtas turbūt pasakytų, kad nepriklausomai nuo to, kas šiuolaikiniam žmogui naudingiau, su šventumo ir tyrumo poreikiu teks susitaikyti.

Tiesa yra viešoji gėrybė

B.Kaplanas mėgsta sakyti, kad rinkėjai yra racionaliai iracionalūs, t.y. jei iracionalus įsitikinimas jiems naudingesnis (nes dėl evoliucinių priežasčių jis malonesnis), jie nesistengs sužinoti tiesos, ir pvz. galvos, kad valdžia turi kovoti su verslininkų godumu. Kadangi vieno rinkėjo balsas rinkimuose lemia labai mažai, žala dėl klaidingo vieno rinkėjo įsitikinimo yra mažesnė nei nauda rinkėjui, todėl turėti tokį iracionalų įsitikinimą yra racionalu.

Tas pats galioja ir kalbant apskritai apie žmonių norą sužinoti tiesą. Jei žmogus mano, kad Žemė sukurta prieš 6000 metų, kad žydai valdo visus pasaulio pinigus, arba kad astrologai žino, kokią įtaką likimui turi planetų išsidėstymas gimimo metu, jo patiriama žala labai nedidelė, todėl tokie įsitikinimai plačiai paplitę. Iš kitos pusės, technologijų ir mokslo pažanga yra labai naudinga visiems žmonėms, ir tiesiogiai priklauso nuo sugebėjimo išsiaiškinti tiesą, todėl klaidingi įsitikinimai jai trukdo.

Jei labiau pasitikėčiau valdžios galiomis, šioje vietoje turėčiau pradėti svarstyti, kaip geriau išspręsti šią problemą: tiesiogiai reguliuojant neteisingus įsitikinimus, ar juos apmokestinant. Bet šiuo atveju kažkodėl tuoj pat prisiminiau kitą B.Kaplano mintį, kad kartais viešųjų gėrybių ir externality problemų sprendimas yra ne prievarta, o tolerancija.

Kas gresia eurui

Yra toks anekdotas apie advokatą, kuris gali įrodyti, kad jo klientas
1. Nebuvo pasiskolinęs brangios vazos
2. Grąžino ją sveiką
3. Vaza buvo įskilusi jau prieš ją pasiskolinant

Man atrodo, kad eurui kaip valiutai beveik niekas negresia, nes Graikija euro neatsisakys, o kai atsisakys, eurui nieko blogo nenutiks.

Estai galėtų patvirtinti, kad pasiruošimas euro įvedimui yra nemažas darbas. Jo sklandumas nemaža dalimi priklauso nuo visų rinkos dalyvių noro įsivesti eurą. Graikijoje euro atsisakyti tektų per prievartą. Šešėlinė ekonomika, kuri Graikijoje plačiau išplitusi nei šaltesniuose kraštuose, euro tikriausiai neatsisakytų, ir netgi ko gero dar išaugtų. Kadangi kalbos apie euro atsisakymą sklando jau senokai, apdairesni graikai seniai laiko santaupas užsienyje arba stiklainyje po alyvmedžiu. Valstybinio sektoriaus darbuotojai, vietoj eurų gavę vietinių popierėlių, pasipiktintų tikriausiai nemažiau nei ženkliai sumažinus jiems atlyginimus. Taigi, nors teorinės naudos iš vietinės valiutos įvedimo ir būtų (nes galbūt pavyktų išvengti ilgos defliacijos), jos nebūtų tiek daug kiek sako naivūs teoriniai modeliai, o triukšmas būtų didelis.

Antra vertus, netgi tuo atveju, jei visa Pietų Europa atsisakytų euro, pasitikėjimas juo greičiau sustiprėtų nei susilpnėtų, nes pagrindinė grėsmė eurui šiuo metu - kad graikai savo įprastais metodais užvaldys Europos centrinį banką.

Raibumynai

Brain management

Eyjafjallajökull

Gazpromas

Vynas kaip kalorijų šaltinis

Paksin Rolandawatra

Būtent VSD sukaupta daugiausia informacijos tiek apie J.Borisovo, tiek apie V.Uspaskicho įdomią ūkinę praeitį

Europos akcijų rinka dūsta nuo populizmo

Vakar toliau tęsėsi kritimas Europos akcijų rinkose, kuriam postūmį davė Vokietijos populistinis sprendimas apriboti spekuliantus. Dažnai sakoma, kad ekonomikoje svarbiausia lūkesčiai. Tačiau naivu tikėtis, kad populistinė propaganda gali pagerinti lūkesčius. Iš tikro gaunasi atvirkščias procesas - rinkos populizmo bijo, nes padidėja rizika, kad taip bandoma išvengti realaus problemų sprendimo. Žymiai geriau atvirai kalbėti apie problemas ir jų sprendimo būdus. Gerai, kad Kubilius nekabino makaronų rinkoms, kai į Lietuvą atėjo krizė.

Vokietijos kova su vėjo malūnais

Lygiai prieš savaitę mūsų blogas rašė apie absurdiškas sąmokslo teorijas finansų rinkose. Vakar dienos įvykiai buvo geras pavyzdys, kaip sąmokslo teorijos suklaidina ne tik paprastus žmones, bet ir politikus bei pakenkia ekonomikai. Viskas prasidėjo nuo to, kai trečiadienio vakare Vokietija paskelbė, kad uždraus šortinti valstybių obligacijas (t.y. nebus galima spekuliuoti tikintis obligacijų atpigimo). Motyvas - sąmokslo teorija apie tai, kaip spekuliantai vos ne sužlugdė eurozonos. Populistinė vokiečių inciatyva sudrebino rinkas. Jau trečiadienį vakare neigiamai sureagavo JAV biržos, o ketvirtadienį Europos Stoxx 50 indeksas nukrito net 2,9%. Kodėl gi rinkos sureagavo neigiamai:

• Tie, kas turėjo neigiamą nuomonę apie eurozonos valstybių obligacijas, dabar tą nuomonę išreiškia ne šortindami jas, bet parduodami turėtas akcijas.
• Vokiečių iniciatyva parodo, kad iš Europos galima tikėtis visokių absurdų - taigi padidėjo politinės rizikos laipsnis
• Vokiečiai atskleidė savo kortas - jei jau daromos tokios nesąmonės, tai eurozonos padėtis blogesnė nei atrodo

JAV, vartojimas, krizė ir Kubilius

JAV vartojimas krizės dugne buvo nukritęs iki 2000 metų lygio, o dabar atsigavo iki 2004 m. lygio. Lietuvoje vartojimas iki 2000 m. lygio nebuvo nukritęs. Ačiū Kubiliui?

Raibumynai

AQR - Seven Thoughts on Running Money for Long Term

Dividendų rinkos juodasis penktadienis

Guantanamo Bay

Krugmanas ir libertarai

Gazos sektorius

Evoliuciniai dietologai atakuoja

Paprastai stengiuosi nekreipti per daug dėmesio į turinčius kategorišką nuomonę apie tai, ką sveika valgyti ir kaip sportuoti. Kaip mėgsta sakyti Econtalk laidų vedėjas R.Robertsas, žmogaus organizmas yra sudėtinga chaotiškai susiformavusi sistema, o žmonės linkę pervertinti savo galimybes patobulinti tokias sistemas. Bet taip jau nutiko, kad pats R.Robertsas pasikvietė per mėnesį du svečius su aiškiu polinkiu į tai, ką jie vadina "evoliuciniu dietos ir treniruočių režimu" - A. de Vany ir N.Talebą (tą patį).

A. de Vany sako, kad prieš 50 000 metų žmonės beveik nevalgė angliavandenių, užtat valgė daug mėsos ir augalinio maisto. Fizinis krūvis buvo paskirstytas į trumpus intensyvaus krūvio momentus medžiojant, visą kitą laiką ilsintis ir tinginiaujant. Šiuolaikinių žmonių gyvenimas yra smarkiai pasikeitęs, bet valgyti ir sportuoti yra geriausia taip, kaip tai buvo daroma prieš 50 000 metų. N.Talebas tam pritaria, tik dar sako, kad nesinaudoja treniruokliais, nes jie yra nenatūralus civilizacijos išradimas.

Neturiu patikimų žinių, kiek iš tikrųjų mokslas yra pažengęs tiriant šiuos klausimus. Bet spragų matosi jau pačioje "evoliucinėje" teorijoje. Visų pirma, klaidinga manyti, kad nuo tada, kai nesugebantys susimedžioti maisto žmonės nustojo mirti badu, evoliucija sustojo. Natūrali atranka toliau vyksta, nes ne visi žmonės susilaukia vienodai palikuonių, o kuo daugiau pokyčių gyvenamojoje aplinkoje, tuo daugiau priežasčių, kodėl svarbios tampa naujos savybės, priklausančios nuo kitų genų nei anksčiau. Vienas iš svarbių neseniai įvykusių pokyčių žmonių genome - išplitusi taip vadinama laktozės tolerancija, dėl kurios dauguma suaugusių žmonių gali gerti pieną. Antra, turėtų būti natūrali priežastis, kodėl pasitreniravęs žmogus gali nubėgti 30 km greičiau nei absoliuti dauguma gyvūnų, taigi sakyti, kad ilgų nuotolių bėgimas žmonėms yra nenatūralus - mažų mažiausiai keista.

Eurozonos žlugimas ir Graikijos krizės kronika

2008 m. rugsėjį po Lehman Brothers žlugimo viename pokalbyje aš pasakiau: "Neužilgo išlys durniai, kurie rėks apie eurozonos iširimą". Šiek tiek nepataikiau - neužilgo pavirto į kiek daugiau nei metus, o stambiųjų bankų, šiuo metu bijančių pirkti naujas Graikijos obligacijų emisijas, tikrai negalima vadinti durniais.

Nematoma ranka blogas nuolat stebėjo Graikijos situacijos blogėjimą:

• 2009 m. lapkritį rašėme: "Praėjusią savaitę finansų virusas išsirinko naujas aukas - Japonijos vyriausybę ir Graikijos bankus"

• 2009 m. gruodį griežtai įspėjome: "Svarbiausias praėjusios savaitės kredito krizės įvykis - tolesnis Graikijos kredito reitingų blogėjimas ir bankroto rizikos didėjimas. Jei graikai nesupras, kad valstybės išlaidos gali ne tik didėti, bet ir mažėti, jų bankroto rizika gali pralenkti Lietuvos riziką ir priartėti prie Islandijos rizikos."

• 2010 m. sausį paaiškinome, kad buvo susidaręs Graikijos valstybės obligacijų burbulas, ir dabar vyksta jo sprogimas.

• 2010 m. kovo 1 d. atspėjome, kad dėl Graikijos obligacijų gali kilti didelė panika, kuriai sustabdyti prireiks faktiškai įgyvendinti Graikijos šelpimo planą.

• 2010 m. gegužės 7 d., kai Graikijos bankroto rizika pasiekė maksimumą, nepasidavėme sumaiščiai ir parašėme, kad "Graikijos valstybės obligacijos yra puiki investija lanksčiam obligacijų fondui".

Dabar po antrojo gelbėjimo plano Graikijos bankroto rizika gerokai nukrito lyginant su gegužės 7 d. Šiuo metu Graikijos obligacijos nebetinka nei ilgai, nei trumpai protingai investicinei pozicijai. Artimiausiu metu kainos svyruos Europos centriniam bankui žaidžiant katės ir pelės žaidimą su spekuliantais. Vidutiniu laikotarpiu obligacijų kainas įtakos teigiama naujo obligacijų burbulo susiformavimo rizika ir neigiama naujų politinių nacionalistinių trikdžių rizika, kuri gali apriboti investuotojams į Graikijos obligacijas tenkantį pašalpų srautą.

O apie tai, ar Eurozona iširs, ar ne, manau rašysime dar ne kartą ateityje...

Apie laimę ir jos tyrimus

Ne taip seniai ekonomistai ir kiti socialinių mokslų atstovai pradėjo moksliškai tyrinėti liaudies išmintį, kad laimė ne piniguose. Ne paslaptis, kad ekonomistai įpratę patarinėti tiek valdžiai, tiek žmonėms, darantiems spendimus. Skeptiškiau vertinantiems valdžios galimybes, pvz. A.Klingui, pasiūlymai, kad valdžia remtųsi ankstyvaisiais laimės tyrinėtojų darbo vaisiais, kėlė pasibaisėjimą. Mintis, kad valdžia gali geriau už žmones žinoti, nuo ko šie taps laimingi, įtartinai mažai nutolusi nuo G.Orwell'o "1984-ųjų". Tada A.Klingas laimės tyrimus lygino su psichoanalize ir kitais kažkada moksliškai atrodžiusiais, bet nepasiteisinusiais dalykais.

Neseniai Nobelio premijos laureatas D.Kahnemanas, daug prisidėjęs prie panašių tyrimų, pripažino, kad laimės tyrinėtojai ilgokai ėjo klaidingu keliu (čia apie šią jo kalbą rašo E.Falkensteinas). Kahnemanas sako, kad žmogaus asmenybė sudaryta iš dviejų dalių: gyvenančios dabartyje ir prisimenančios praeitį. Laimė, kurią žmogus patiria dabartyje yra kiek kitokia nei ta, kurią jis prisimena. Pvz. narkomanai jaučia laimę tol, kol tęsiasi narkotikų poveikis, bet nejaučia didelio malonumo tai prisiminti. Vaikus auginantys tėvai - priešingai. Kahnemanas sutinka, kad dar reikia diskutuoti, kuri laimė svarbesnė, tačiau vis tiek tikisi, kad valdžia darydama sprendimus laimės tyrimais ateityje naudosis.

Tuo tarpu S.Landsburgas, nors ir neišskiria dviejų ar daugiau laimės rūšių, pastebi spragą laimės tyrinėtojų metodikoje. Kadangi laimės matuoklių dar nėra, laimės tyrinėtojams tenka klausti žmonių, kad šie pasakytų savo laimingumo lygį. Landsburgo nuomone, tai tas pats, kas klausti žmonių "ar jūs aukštas?". 175 cm vyras prieš 100 metų į tokį klausimą būtų atsakęs "taip", o šiais laikais atsakytų "ne". Savo laimingumą žmonės taip pat linkę lyginti su aplinkinių, todėl jį matuoti labai sunku.

Raibumynai

Graikijos kredito rizikos vertinimas kvantų mechanikos šviesoje

Nekilnojamo turto burbulo sprogimas Pekine

Be ryšio, bet su Lietuvos vėliava

Vieno iš svarbiausių hedge fondų sekmės receptas

He believes that nearly all stories follow seven templates: "monster, rags to riches, quest, voyage and return, comedy, tragedy and rebirth."

Privatūs "detektyvai" Japonijoje

Weird signs

Ką išgelbėjo ECB šį savaitgalį

Oficiali paskutinio Europos Sąjungos mėginimo sustabdyti finansų krizę priežastis - grėsmė eurui. Tačiau, nors ekonomistai, pvz. P.Krugmanas ir M.Feldsteinas, mėgsta sakyti, kad euro naudojimas visoje Europoje prieštarauja ekonominei logikai, realios grėsmės eurui iš pirmo žvilgsnio nesimato. Užtat aišku keletas kitų dalykų:

• išsivysčiusių Europos šalių rinkėjams euras patinka, nes nuvažiavus prie Viduržemio jūros nereikia mintyse konvertuoti kainų pesetomis ir drachmomis į savo įprastą valiutą, bei baimintis, kad apsuks valiutos keitėjas
• tiems patiems rinkėjams nepatinka, kad didžiųjų Europos bankų darbuotojai uždirba daugiau už juos
• didieji Europos bankai yra paskolinę milžiniškas sumas PIGS vyriausybėms

Jei PIGS bankrutuotų, tektų gelbėti didžiuosius bankus, arba leisti jiems bankrutuoti. Kadangi didieji bankai Europos Sąjungos struktūrose turi daug įtakos, o rinkėjai eurą myli labiau už bankus, bankai gelbėjami prisidengus grėsme eurui.

Be abejo, negalima sakyti, kad pačiam eurui visiškai niekas negresia, bet apie tokias grėsmes - kitą kartą.

Sąmokslo teorijos ir finansų rinkos

Finansų rinkos yra labai rimtas dalykas, ir jose retai kada tenka susidurti su juokingais dalykais. Išimtį turbūt sudaro įvairaus plauko konspiracijos teorijos apie finansų rinkas, kurios prajuokina arba blogiausiu atveju bent jau sukelia neblogą šypseną.

Viena šviežesnių tokių teorijų yra apie vasario mėnesį Niu Jorke įvykusį aštuoniolikos hedge fondų susitikimą, kurio metu vienas iš dalyvių rekomendavo spekuliuoti tikintis euro kurso silpnėjimo. Pasklidus informacijai apie tą susitikimą, kilo didžiulis triukšmas, kuris nutilo tik tada, kai amerikiečiai suprato, kad spekuliavimas tikintis euro kurso silpnėjimo yra ekvivalentus patriotiniam investavimui tikintis nepagrįstai atpigusio dolerio atsigavimo.

Su valiutų rinka susijusios konspiracijos teorijos kartais platinamos propagandiniais tikslais. Kai 2008 m. pabaigoje buvo rublio krizė, norint atitraukti paprastų Rusijos žmonių dėmesį labai buvo mėgstama šnekėti apie dolerio nuvertėjimą. Paties dolerio egzistavimas buvo paverstas sąmokslo teorija, teigiant kad doleris yra visiškai niekuo nepadengtas.

Sąmokslo elementai neseniai buvo panaudoti ir populiarinant Graikijos gelbėjimo planą. Propagandiniais tikslais išpūstas spekuliantų vaidmuo ir blogas pačių spekuliantų įvaizdis leido gelbėjimo planą pavaizduoti kaip kovos su absoliučiu blogiu dalį. Tuo pačiu į antrą planą buvo atitraukta pietų Europos vyriausybių besaikio skolinimosi problema, o labiausiai norima užmaskuoti, kad gelbėjimo planas labiausiai gelbėja Prancūzijos ir Vokietijos bankus, per brangiai prisipirkusius pietų Europos vyriausybių obligacijų.

Praėjusio ketvirtadienio akcijų rinkos griūtis irgi neapsiėjo be sąmokslo teorijų. Viena iš versijų yra, kad akcijų rinką į gilą duobę įstūmė su Nassim Taleb susijęs hedge fondas (Nassim Taleb yra krizių teoretikas, išpopuliarinęs juodosios gulbės terminą). Kad suprastumėme tokios versijos absurdiškumą, įsivaizduokime, kad pas mus Seimo komisija, nagrinėjusi nekilnojamo turto kainų kritimo priežastis Lietuvoje, nustatytų, kad nekilnojamo turto burbulas Lietuvoje sprogo tik todėl, kad 2008 m. vasarą du butus (savo ir uošvės) pardavė ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas.

Kokia konspiracijos teorijų finansų rinkos srityje populiarumo priežastis? Gal būt tai yra mitologinio mąstymo įpročiai. Mitologinis mąstymas verčia manyti, kad biologines rūšis tikslingai sukūrė kažkokios antgamtinės būtybės. Laimei mokyklose dėstoma Darvino teorija, paaiškinanti savaiminį biologinių rūšių susidarymą. Deja mokyklose nepaaiškinama, kaip finansų rinkose savaime susiformuoja kainos, turbūt todėl kai kas ir galvoja, kad VILIBOR šuoliui didžiausią įtaką padarė pikti spekuliantai, kurie vienareikšmiškai tikėjosi Lietuvos bankroto.

Amerikos mentų kasdienybė (jautrių nervų žmonėms žiūrėti nerekomenduotina)

Kratos orderį gavę mentai pasibeldžia į duris...

Last week, a Columbia, Missouri, drug raid captured on video went viral. As of this morning, the video had garnered 950,000 views on YouTube. It has lit up message boards, blogs, and discussion groups around the Web, unleashing anger, resentment and even, regrettably, calls for violence against the police officers who conducted the raid. I've been writing about and researching these raids for about five years, including raids that claimed the lives of innocent children, grandmothers, college students, and bystanders. Innocent families have been terrorized by cops who raided on bad information, or who raided the wrong home due to some careless mistake. There's never been a reaction like this one.

Raibumynai

Dėl praėjusio ketvirtadienio rinkos duobės kalta techninė analizė

Krepšinio strategija - prasižengusių žaidėjų perdėtas tausojimas

Avataras prieš komunizmą

A Brief, Incomplete, and Mostly Wrong History of Programming Languages

Kaip padidinti smegenų procesoriaus taktinį dažnį?

Paradas ir riaušės

Dienos sentencija - Bailouts

"Bailouts: A transfer of wealth from firms that don't exist to firms that do exist."
Garett Jones

Finansinė bedugnė - Europos Centrinis Bankas gilią naktį skelbia obligacijų pirkimo planą

Prieš savaitę sukurptas Graikijos gelbėjimo planas nesuveikė, ir todėl Europos Sąjunga šį savaitgalį buvo priversta kurti naują dar gerokai didesnį gelbėjimo planą. Kas gi vyksta? Esmė ta, kad Graikija ir kitos taip vadinamos PIGS šalys yra finansinė bedugnė, kad ir kiek subsidijų į jas meti, vis tiek po to nuolat reikės papildyti dar. Politinis Briuselio konsensusas nori nuolat mėtyti pinigus į finansinę bedugnę, bet sunku nustatyti kiek tiksliai pinigų kada reikia įmesti. Įmesi per mažai - rinkos nepatikės, kad Graikija nebus palikta ant ledo kai neišvengiamai vėl pritrūks pinigų. Įmesi per daug - pradės maištauti nacionalistiškai nusiteikę rinkėjai. Prieš savaitę politikai neatspėjo, kiek pinigų reikia skirti pirmai porcijai. Įdėmiai stebėsime, kaip jiems seksis šią savaitę.

Kartą pradėję mėtyti pinigus į bedugnę, politikai niekada savo noru nesustoja. Komunistai iš Maskvos nuolat siųsdavo pinigus Fideliui Kastro. "Kapitalistai" Vašingtone ruošia eilinę porciją pinigų būsto paskolų įmonei Freddie Mac. Todėl penktadienį rašiau, kad Briuselio mylima Graikija nebankrutuos. Susilaukiau skeptiškų komentarų. Kiek Briuselis turi skirti gelbėjimui pinigų, kad skepticizmas pranyktų? O gal užteks tų pinigų, kuriuos prieš keletą valandų (gilią naktį) pažadėjo skirti pats Europos Centrinis Bankas?

Graikijos obligacijos - kas bus toliau?

Rinkose vakar buvo itin baisi diena - investuotojai pradėjo dar labiau bijoti Graikijos problemų išplitimo į eurozonos ir rytų Europos šalis, dėl neaiškių priežasčių (klaidos, techninės analizės ar algoritminės prekybos) JAV akcijų rinkos svyravimo amplitudė pasiekė beveik 10%. Esant tokiai situacijai labai sunku, bet ir labai svarbu neprarasti gebėjimo realiai vertinti situaciją. Atsiribokime minutėlei nuo rėkimo apie tai, kad Graikijos gelbėjimo planas neveikia, ir pamatysime, kad Graikijos valstybės obligacijos yra puiki investija lanksčiam obligacijų fondui:

• Fundamentalia prasme Graikijos obligacijas gal ir galima vadinti burbulu, bet šiuolaikinė žemų palūkanų monetarinė politika moka atgaivinti burbulus. Kanada ir Didžioji Britanija sėkmingai atgaivino nekilnojamo turto burbulą. JAV atgaivino itin rizikingų obligacijų burbulą. O čia kažkokia smulki valstybėlė - pinigų spausdinimo mašinai ją sutvarkyti gi vieni juokai.
• Neteisinga lyginti Graikiją su Lehman Brothers. Reikia Graikiją lyginti su Fannie Mae ir Freddie Mac. Graikija, kaip eurozonos narė, turėjo nerašytą ES garantiją, o Fannie ir Freddie turėjo nerašytą JAV vyriausybės garantiją. Užteko vieno Kinijos (investaviusios į Fannie ir Freddie obligacijas) delegacijos vizito 2008 m. vasarą į Vašingtoną, ir nerašyta garantija virto konkrečiomis pinigų sumomis Fannie ir Freddie gelbėti. Politikams nepatogu sakyti visą tiesą, kad Fannie ir Freddie naconalizuota, ir todėl propagandiniais tikslais Fannie ir Freddie ir toliau kotiruojami biržoje. Lygiai taip pat Graikija propagandiniais tikslais "mokės" 5% palūkanas Vokietijai už pagalbą, bet iš tikro Graikija tapo nuolatine ES išlaikytine, kuriai ilgus dešimtečius bus skiriamos dotacijos. Skirtumas nuo Fannie ir Freddie tik toks, kad vietoj tylaus pasitarimo Vašingtone gaunasi triukšmingas turgus įvairiose ES sostinėse, ir viskas todėl atrodo baisiau.  
• Pasižiūrėkime į kitą tarptautinių organizacijų išlaikytinę Latviją - vakar 3mėn. RIGIBOR'as vos viršijo 2%. Ateis laikas, ir nuotaikos aprims net Graikijoje.    

Raibumynai

Kiek milijardų reikės eurozonos išgelbėjimui?

Paul Krugman: Graikijai reikia ne tik restruktūrizuoti skolas, bet ir išeiti iš eurozonos

24 kambariai viename

Trys su puse dienos Airijoje

The European map is outdated and illogical. Here's how it should look

Šiaurės Korėjos humoras

SOS! Graikijos gelbėjimo planas neveikia

2008 m. pradžioje išgelbėjus banką Bear Stearns, rinkos sureagavo labai pozityviai, o pasaulio ekonomika gavo papildomą normalios egzistencijos pusmetį, kuris baigėsi 2008 m. rugsėjį bankrutavus Lehman Brothers bankui. Praėjusį savaitgalį paskelbtas Graikijos gelbėjimo planas bent jau kol kas neveikia ir panašu, kad nesuteiks ramaus pusmečio nei Graikijai, nei eurozonai. Vakar Portugalijos ir Ispanijos bankroto rizika vėl pasiekė šių metų aukštumas - tai reiškia, kad kitos eurozonos valstybės negavo naudos iš Graikijos gelbėjimo. Bloga padėtis ir pačioje Graikijoje - profsąjungos ir komunistai užėmė Akropolį - antikinį prekybos ir pramogų centrą Atėnų senamiestyje, o stambiausių Graikijos bankų bankroto rizika ir toliau išlieka itin pavojingame lygyje ir nė trupučio nesumažėjo dėl gelbėjimo plano paskelbimo.

Graikijos krizė - vienam graikui tenka 10 000 eurų pagalbos. Kaltas bankininkų godumas ar žioplumas?

Pagal savaitgalį paskelbtą pagalbos planą vienam Graikijos gyventojui per tris metus teks apie dešimt tūkstančių eurų paramos (pažadėto trimečio plano suma sudaro beveik pusę Graikijos metinio BVP). Oficialios pagalbos prireikė, nes pradėjo sprogti Graikijos valstybės obligacijų burbulas. Nuo pat Graikijos priėmimo į eurozoną momento iki dabartinės krizės pradžios į Graikiją plūsdavo neoficiali pagalba - kvaili Prancūzijos ir Vokietijos bankai per brangiai pirkdavo Graikijos valstybės obligacijas. Patys graikai to kvailumo nepastebėdavo ir manydavo, kad čia viskas taip ir turi būti. Todėl dabar yra didelė streikų rizika - žmonės galvoja kad jie dabar turės kentėti dėl bankininkų godumo, o ištikrųjų jie anksčiau per gerai gyveno dėl bankininkų žioplumo.

Nepaisant milžiniško pagalbos dydžio, Graikijos bankroto rizika vis tiek išlieka. Investuotojai toliau bijo politinių trikdžių, streikų, taip pat abejojama, ar iš principo yra įmanoma grąžinti tiek pinigų, kiek Graikija yra iš viso pasiskolinusi.

Dienos nuoroda: Paul Krugman - Graikijos gelbėjimo planas gali suveikti

Paul Krugman - Greek Deal

Kitokia nuomonė pateikiama Zero Hedge bloge.

Raibumynai

Paul Krugman pagalvojo apie eurozonos žlugimo galimybę, ir išsigandes pasislėpė po stalu

Likę Kačinskio katastrofos neaiškumai

Policija greičio mėgėjus gaudys iš kosmoso

Aasif Mandvi Borato/Ali-G stiliumi

Stabdoma floppy diskų gamyba

Tarpukario Vilniaus architektūra