Krizė Lietuvoje. Kas pasikeitė 2010-aisiais?

Prieš metus rašiau apie tris krizes, vienu metu supurčiusias Lietuvos ekonomiką - juk reikia nagrinėti net tris krizes, kad paaiškinti taip stipriai nukritusį Lietuvos BVP (Gitanas Nausėda šiam tikslui pasitelkia vos kartą per dvidešimt metų atsitinkančio reto planetų išsidėstymo danguje metaforą). Pasižiūrėkime, kaip sekėsi kovoti su šomis krizėmis 2010-aisiais:

Pasaulinė per mažos bendrosios paklausos krizė. Pasaulis 2010 metais toliau kapstėsi iš po Lehman Brothers bankroto kilusios per mažos bendrosios paklausos krizės, Lietuvoje šis procesas matomas sparčiame eksporto atsigavime - šių metų trečiąjį ketvirtį eksportas 14,6% viršijo prieš metus buvusį eksportą.

Vietinė per didelės bendrosios paklausos krizė. Ši krizė pasižymėjo didžiuliu infliacijos ir einamosios sąskaitos deficito šuoliu. Situacija visiškai aiški, ši krizė baigėsi - turime einamosios sąskaitos perteklių, o infliacijos tempai normalizavosi.

Vietinė struktūrinė krizė. Deja, ši krizė 2010-aisiais tęsėsi toliau. Problemų turinčiuose privačios ekonomikos sektoriuose ji artėja prie pabaigos - statybų ir viešbučių sektoriams jau nėra kur toliau trauktis. Tačiau daug neišsprestų problemų su valstybės biudžeto balansu - dėl šių problemų kapitalo kaštai Lietuvos ūkio subjektams buvo per dideli ir todėl investicijų procesas netapo ekonomikos atsigavimo varikliu. Blogas ekonomikos reguliavimas irgi trukdė ūkiui atsigauti - darbo rinka vis dar tebėra toli nuo pusiausvyros padėties, o bloga reguliacinė aplinka stabdo bandymus ieškoti naujų ekonomikos plėtros krypčių.

Išvada. Šiemet besitęsusi ekonominės veiklos stagnacija buvo nulemta dviejų faktorių priešpriešos. Didėjanti užsienio paklausa sparčiai augino eksporto apimtis, tuo tarpu biudžeto deficito ir ekonomikos reguliavimo problemos smukdė ekonomiką, o viską susumavus, esame netoli apskrito nulio.

Raibumynai

Vokietijos obligacijų rinka

Santa vs. Jesus

Wikileaks

Люди в концлагере

Demografinės situacijos ekstrapoliavimas

Nemokamus pinigus pasidalinti sunku

Nemokamus pinigus pasidalinti sunku. Pas mus periodiškai įsiplieskia ES fondų įsisavinimo skandalai, tuo tarpu už Atlanto potencialus nemokamų pinigų šaltinis yra obligacijų rinka. Įvertinus infliaciją, JAV vyriausybė penkiems metams rinkose skolinasi iš esmės nemokamai - realios palūkanų normos yra artimos nuliui. Ten būtų galima laikinai sumažinti mokesčius, jų naštą nukeliant į ateitį, o mokestinių lengvatų gavėjai pinigus tikrai panaudotų su didesne negu nulis grąža - kas sumažintų savo kreditinės kortelės minusą, kas investuotų į pelningesnius vertybinius popierius, o kai kurie mielai padidintų savo vartojimą, taip sukurdami papildomas darbo vietas. Deja, pjautynės dėl biudžeto užkerta kelią visiem naudingam biudžeto lėšų pasidalinimui ir panaudojimui. Taip pasimato demokratijos efektyvumo ribos - juk demokratija yra blogiausia valdymo forma (išskyrus visas kitas). Iškyla įvairios problemos - visų pirma, norint be rizikos valstybės bankrotui sumažinti mokesčius dabar, reikia iš anksto juos padidinti ateityje. Reikia susitarti, kurie mokesčių mokėtojai labiausiai nusipelno laikino mokestinės naštos palengvinimo. Net tokias akivaizdžias ekonomines galimybes, kaip nulinės realios palūkanų normos, sunku per penkias sekundes išaiškinti tautai (tik tiek paprastai lieka laiko replikai diskusijų laidoje).

Raibumynai

Lukašenka provokatoriams liepė išdaužti reichstago durų stiklą

Diktatūros siautėjimo Minske fotochronika

Orų prognozių ir rinkų komentarai

Parkour - puiki pramoga tinginiams?

Carizmas Maskvoje

Priešistorinės civilizacijos geometrija matoma žemėlapyje iš kosmoso

Istorikų diskusija apie Stankerą

Sekmadienio mįslė

Įminkite mįslę devyngyslę! Apie ką yra šitas sakinys:
"From the horse's perpective, humans were the only way he could get a girl."
Jei neatspėsite patys, atsakymas rytoj.

Papildymas. Atsakymas - jau komentaruose, o kontekstą galima pamatyti čia.

Nemokami pusryčiai pagal R.Franką

Ekonomistas R.Frank'as, apie kurį jau esame rašę, čia diskutuoja su R.Roberts'u apie savo nemokamų pusryčių idėją. Jo nuomone, turtingose šalyse didžioji dalis vartojimo teikiamos naudos yra ne absoliuti, o santykinė. Žmonės jaučiasi laimingi ne dėl to, kad jų automobilis iki 100km/h įsibėgėja greičiau nei per 5 sekundes, bet todėl, kad jis greitesnis nei bendradarbio. Jie rengia vakarienes 36 svečiams ne todėl, kad visus labai gerbia, bet kad jų kaimynai paprastai kviečiasi tik 24 žmones. Visos visuomenės mastu tai be abejo sukelia išteklių švaistymą. Jeigu būtų atsisakyta pajamų mokesčių ir vietoj jų įvestas progresinis vartojimo mokestis (mokamas nuo sumos, gautos iš pajamų atėmus santaupų pokytį), žmonės daugiau taupytų ir pirktų pigesnius daiktus, bet jų santykinė padėtis liktų tokia pati, todėl jie būtų beveik tokie pat laimingi net ir trumpuoju laikotarpiu. O per ilgesnį laikotarpį padidėjęs taupymas paskatintų spartesnį ekonomikos augimą, ir greitai absoliutus vartojimo lygis pasivytų ir pralenktų buvusį iki mokesčio įvedimo, nes 80 procentų labai didelio skaičiaus yra daugiau nei 98 procentai didelio skaičiaus.

Su kai kuriais Franko teiginiais galima nesutikti. Žmonių prigimtis skatina žmones švaistyti pinigus brangiems nereikalingiems daiktams, bet ji taip pat verčia juos tai darant jaustis laimingus. Norvegijoje pinigų nemokamiems pusryčiams netikėtai gavusi valstybė juos panaudojo geriems darbams, bet yra ir nemažai priešingų pavyzdžių. Tačiau negalima nesutikti, kad vartojimo mokesčiai yra daug geresni už pajamų mokesčius, apie ką čia rašo ir S.Sumneris. Galima būtų pasidžiaugti, kad Lietuvoje tuo požiūriu padėtis geresnė nei JAV - kapitalo pajamos mažai apmokestinamos, pajamų mokestis sumažėjo, ir net krizė nesugebėjo sunaikinti privačių pensijų fondų. Deja, Lietuva per maža, kad lietuvių taupymas turėtų kokios nors įtakos pasaulio kapitalo rinkoms ir ekonomikos augimui.

Raibumynai

1000 metų Europos istorijos žemėlapyje per 5 minutes

Wikileaks

Struktūrizuotos demokratinės obligacijos

UNICEF prieš vaikus

Politiškai korektiškas ispanų alfabetas turi raidę "@"

Semiotinė rezistencija tarp eilučių: "Joninių naktys. Šimtmečiais lietuvis jose ieškojo paparčio žiedo, laimės žiedo. O surado jį spalio revoliucijos pergalėje, tarybinių tautų brolybėje."

I make decisions based on information

Krizės pamokos. Politikai

• Krizė atskleidė, kad beveik visose pasaulio šalyse politikai nepakankamai rūpinosi valstybės atsparumu makroekonominėms katastrofoms.

• Lenkija ir Vokietija parodė itin didelį atsparumą krizei, nepaisant to, kad kitose srityse jų ekonomikoms dažnai labai trūksta dinamizmo. Abejose valstybėse situaciją gelbėjo tinkama makroekonominė monetarinė, fiskalinė ir darbo rinkos reguliavimo politika. 

• Geriausiai pasirodė Kinijos politikai, laiku susiorientavę situacijoje ir supratę, kad geriausias vaistas kredito krizei gydyti yra spartus naujų kreditų išdavimas. Kinijos žingsniai krizės metu kažkiek atitinka Miltono Friedmano rekomendacijas, kurio nuomone ekonomikai labai kenkia pinigų masės sumažėjimas. Kinija orientavosi į apsisaugojimą nuo kredito masės sumažėjimo, tačiau kaip žinome pinigų masės ir kredito masės tendnecijos paprastai būna labai panašios.

• Krizės akivaizdoje savo galimybes pervertino Islandijos ir Airijos vyriausybės. Jos buvo šventai įsitikinusios, kad valstybė sugebės nepasiteisinusias investicijas finansavusius bankus pilnai apsaugoti nuo nuostolių. Islandijos atveju nuo valstybės paramos bankams suteikimo iki valstybės finansinio kracho praėjo vos keletas dienų, Airijos atveju procesas žymiai lėtesnis.

• Krizės metu didžiųjų valstybių lyderių susitikimai iš mažareikšmių ceremonialių diskusijų klubo pavirto labai svarbiu patarimų apie kovą su krize sklaidos forumu.

Už anekdotą apie karo nusikaltimus - du metai kalėjimo

Už viešai pasakytą anekdotą apie karo nusikaltimus - du metai kalėjimo. Tai ne pokštas. Tai numatyta Baudžiamajame Kodekse:

Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal tą patį straipsnį prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Petro Stankero straipsnio "Veido" žurnale "Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje". Pats straipsnis yra žemos kokybės, nors jame ir pateikiama įdomių faktų dėl Lietuvos sąsajų su Niurnbergo procesu. Originali yra autoriaus užimama negatyvi pozicija Niurnbergo atžvilgiu. Aš manau, kad Niurnbergas buvo pozityvus reiškinys, sukūręs precedentą bausmėms dėl karo nusikaltimų, nors aišku jame buvo ir neigiamų aspektų (kaltinamųjų suolelyje turėjo sėdėti ir Stalinas, pritaręs nacių agresijai prieš Lenkiją). Nors autoriaus pozicija priešinga mano pozicijai, straipsnį vis tiek verta skaityti dėl to, kad jame autorius kelia įvairius (teisingus ir neteisingus) argumentus apie Niurnbergo neigiamas puses, šių argumentų skaitymas be abejo praplečia skaitytojo akiratį. Bendrai paėmus, straipsnis remiasi retrospektyviniu istoriniu metodu, dėl kurio pranyksta emocinis ryšys su įvykių dalyviais, tarsi būtų kalbama apie akmens amžiaus įvykius, bei jame istorinis įvykis nagrinėjamas tik labai siauru aspektu, todėl mažiau išsilavinusiems skaitytojams straipsnis ko gero nėra tinkamas.

Vienoje vietoje straipsnis visiškai nuvažiuoja nuo bėgių:

"Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A.Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)."

Pirmą kartą skaitant, man visiškai nekilo jokių abejonių, kad autorius turėjo omenyje tikslaus holokausto aukų skaičiaus nustatymo problematiką. Dabar sutinku, kad šie sakiniai dviprasmiški, ir yra neaišku, ar autorius netyčia neaiškiai suformulavo sakinį, kuriam labai trūksta konteksto (juk netikiu, kad holokaustą galėtų neigti bent vienas sveiko proto Lietuvos istorikas, turintis tiesioginį priėjimą prie Lietuvos istorijos medžiagos), ar visgi autorius bando neigti akivaizdžius istorinius faktus.

Be abejo prokurorai užsakys psichoanalinę teksto ir jo autoriaus ekspertizę, kuri ir atsakys į klausimą, ar iš tiesų į rimtąją Lietuvos spaudą pro budrias redaktorių akis prasmuko du nacizmą propaguojantys sakiniai. Bet man vis tiek gėda, kad Lietuvos BK yra straipsnis, pagal kurį turi būti baudžiami užgaulių ir menkinančių anekdotų pasakotojai ir ryšio su istorine realybe neturintys lunatikai.

ECB ir Lietuvos ekonominė politika

Šios dienos Europos Centrinio Banko sprendimas yra svarbus Graikijai, Portugalijai ir Airijai, be to, jis yra labai svarbus ir Lietuvai.

Buvo sprendžiamas klausimas dėl ypatingų skatinimo priemonių nutraukimo. Šios skatinimo priemonės sušvelnino ekonominę situaciją Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje. Jeigu ypatingos skatinimo priemonės būtų nutrauktos, tai reikštų, kad Graikija, Portugalija ir Airija laikinai netenka pilnų Eurozonos nario teisių ir naudoja eurą kaip savo valiutą iš esmės taip, kaip eurą naudoja Kosovas ir Juodkalnija. Už monetarinę politiką Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje tokiu atveju būtų atsakingas nebe Europos Centrinis Bankas, bet Tarptautinis Valiutos Fondas. Ačiū Dievui, Europos Centrinis Bankas šiandien persigalvojo ir pratęsė skatinimo priemones, o Graikija, Portugalija ir Airija ir toliau gaus didelę naudą iš Europos Centrinio Banko likvidumo palaikymo operacijų.

Kuo tai svarbu Lietuvai? Jei Graikija, Portugalija ir Airija būtų buvusi palikta išimtinai Tarptautinio Valiutos Fondo valiai, Europos Centrinio Banko monetarinė politika griežtėtų tol, kol ji atitiktų Vokietijos, Prancuzijos ir kitu stipresnę ekonomiką turinčių šaliu sąlygas. Lietuvos ekonominė situacija nėra tokia gera kaip Vokietijos, ir jei Europos Centrinis Bankas griežtintų monetarinę politiką, Lietuva būtų buvusi priversta imtis papildomų priemonių darbo rinkos lankstumui ir investicijų patrauklumui didinti, taip pat reikėtų dar skubiau likviduoti biudžeto deficitą. Kadangi monetarinės politikos griežtinimas šiandien buvo atidėtas, prie Lietuvos ekonomikos skatinimo funkcionuojant valiutų valdybai prisidės Europos Centrinis Bankas, o Lietuvos valdžia bent jau laikinai galės lengviau atsikvėpti.

Susije irašai:
Valiutų karas ir Lietuva
ECB sprendimo vertimas iš paukšcių kalbos