Sekmadienio mįslė

Įminkite mįslę devyngyslę! Apie ką yra šitas sakinys:
"From the horse's perpective, humans were the only way he could get a girl."
Jei neatspėsite patys, atsakymas rytoj.

Papildymas. Atsakymas - jau komentaruose, o kontekstą galima pamatyti čia.

Už anekdotą apie karo nusikaltimus - du metai kalėjimo

Už viešai pasakytą anekdotą apie karo nusikaltimus - du metai kalėjimo. Tai ne pokštas. Tai numatyta Baudžiamajame Kodekse:

Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal tą patį straipsnį prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Petro Stankero straipsnio "Veido" žurnale "Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje". Pats straipsnis yra žemos kokybės, nors jame ir pateikiama įdomių faktų dėl Lietuvos sąsajų su Niurnbergo procesu. Originali yra autoriaus užimama negatyvi pozicija Niurnbergo atžvilgiu. Aš manau, kad Niurnbergas buvo pozityvus reiškinys, sukūręs precedentą bausmėms dėl karo nusikaltimų, nors aišku jame buvo ir neigiamų aspektų (kaltinamųjų suolelyje turėjo sėdėti ir Stalinas, pritaręs nacių agresijai prieš Lenkiją). Nors autoriaus pozicija priešinga mano pozicijai, straipsnį vis tiek verta skaityti dėl to, kad jame autorius kelia įvairius (teisingus ir neteisingus) argumentus apie Niurnbergo neigiamas puses, šių argumentų skaitymas be abejo praplečia skaitytojo akiratį. Bendrai paėmus, straipsnis remiasi retrospektyviniu istoriniu metodu, dėl kurio pranyksta emocinis ryšys su įvykių dalyviais, tarsi būtų kalbama apie akmens amžiaus įvykius, bei jame istorinis įvykis nagrinėjamas tik labai siauru aspektu, todėl mažiau išsilavinusiems skaitytojams straipsnis ko gero nėra tinkamas.

Vienoje vietoje straipsnis visiškai nuvažiuoja nuo bėgių:

"Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A.Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)."

Pirmą kartą skaitant, man visiškai nekilo jokių abejonių, kad autorius turėjo omenyje tikslaus holokausto aukų skaičiaus nustatymo problematiką. Dabar sutinku, kad šie sakiniai dviprasmiški, ir yra neaišku, ar autorius netyčia neaiškiai suformulavo sakinį, kuriam labai trūksta konteksto (juk netikiu, kad holokaustą galėtų neigti bent vienas sveiko proto Lietuvos istorikas, turintis tiesioginį priėjimą prie Lietuvos istorijos medžiagos), ar visgi autorius bando neigti akivaizdžius istorinius faktus.

Be abejo prokurorai užsakys psichoanalinę teksto ir jo autoriaus ekspertizę, kuri ir atsakys į klausimą, ar iš tiesų į rimtąją Lietuvos spaudą pro budrias redaktorių akis prasmuko du nacizmą propaguojantys sakiniai. Bet man vis tiek gėda, kad Lietuvos BK yra straipsnis, pagal kurį turi būti baudžiami užgaulių ir menkinančių anekdotų pasakotojai ir ryšio su istorine realybe neturintys lunatikai.

Hugh Hendry pamokslauja politikams ir škotams

Nusileidęs su politikais lėktuvu žemyn, Hugh Hendry apsistojo Edinburgo TV studijoje. Ten buvo gausus klausytojų būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Škotijos ir Glazgo, iš Taino ir iš Aberdyno pajūrio. Jie susirinko jo pasiklausyti ir pagyti iš savo nežinojimo ligų.

Pinigai atsirado iš skolos raštelių

Petras Kudaras "Pinigų kartoje" apžvelgia pinigų istoriją

Susiję įrašai: Monetarinė politika ir pinigų vertė

NT burbulo sugrįžimo tikimybė

Penktadienį-šeštadienį vyko kasmetinis Jackson Hole centrinių bankų simpoziumas. Radau įdomią statistiką iš Carmen Reinhart pranešimo - nagrinėjant dideles krizes išsivysčiusiose ekonomikose, net 90% atvejų reali būsto kaina po dešimt metų vis dar būdavo mažesnė nei prieš krizę.

Ekonomikos blogui NematomaRanka.lt - vieneri metai

Prieš metus startavo ekonomikos blogas Nematoma Ranka. Iš pradžių skaitytojų buvo mažiau, todėl daugelis turbūt dar neskaitė žinučių apie globalizaciją, karą, vyną ir mokesčius, bei piratus. Mažos palūkanų normos neprarado aktualumo dar ir dabar, o "La donna e mobile" bei "Seksas ir dvasia" nepraras ir ateityje.

Jau praėjusį lakpritį skaitytojus įspėjome laikytis atokiau nuo Graikijos problemų, Graikijos problemų mazgas buvo mūsų nuolatinė tema iki tol, kol vieną dieną Graikijos obligacijos atpigo tiek, kad sakėme, kad jas jau verta pirkti.

Nepamirštame ir lietuviškų temų. Rašėme apie Nausėdą, kubiliukus, ir krizes.

Gal reikėtų dažniau rašyti apie perskaitytas geras knygas.

JAV, vartojimas, krizė ir Kubilius

JAV vartojimas krizės dugne buvo nukritęs iki 2000 metų lygio, o dabar atsigavo iki 2004 m. lygio. Lietuvoje vartojimas iki 2000 m. lygio nebuvo nukritęs. Ačiū Kubiliui?

Sekmadienio skaitiniai: kunigai prieš devalvaciją

Vyriausiojo kunigo Onijo valdymo metu šventojo miesto gyventojai patyrė visapusišką ramybę ir tobulai laikėsi įstatymų, nes jis buvo pamaldus žmogus ir neapkentė visko, kas pikta. Būdavo, kad dažnai net karaliai pagerbdavo tą Vietą, paaukodami Šventyklos garbei brangias dovanas. Iš tikrųjų Azijos karalius Seleukas iš savo pajamų padengė visas išlaidas, susijusias su aukų liturgija.
Bet Simonas, žmogus iš Bilgos klano, kuris buvo paskirtas Šventyklos valdytoju, susikirto su vyriausiuoju kunigu dėl miesto prekyvietės priežiūros. Neįstengdamas Onijo nugalėti, jis nuvyko pas Tarsėjo sūnų Apolonijų, tuo metu buvusį Koile-Sirijos ir Finikijos valdytoją, ir pranešė jam, kad iždas Jeruzalėje yra taip kupinas neapsakomų turtų, jog neįmanoma jų suskaičiuoti. Tos lėšos, jis sakė, nebuvo duotos kaip atnašos į aukų sąskaitą, užtat esą galima padaryti taip, kad jos visos atitektų karaliui.

Heliodoro žygis

Lankydamasis pas karalių, Apolonijus papasakojo jam, kas buvo pranešta apie pinigus. Karalius, parinkęs savo reikalų tvarkytoją Heliodorą, pasiuntė jį su įsakymu paimti anksčiau minėtus turtus. Taigi Heliodoras tuojau pat leidosi į kelionę tariamai apžiūrėti Koile-Sirijos ir Finikijos miestų, bet iš tikrųjų turėdamas mintyje įvykdyti jam duotą karaliaus užduotį. Atvykusį į Jeruzalę jį šiltai sutiko vyriausiasis kunigas ir miestas. Tada jis papasakojo jiems apie pranešimą, pareiškė savo atvykimo tikslą ir teiravosi, ar tokia iš tikrųjų yra padėtis. Vyriausiasis kunigas paaiškino, kad dalis pinigų yra indėliai, skirti našlėms bei našlaičiams, ir dalis yra nuosavybė Tobijo sūnaus Hirkano, žmogaus, užimančio labai aukštą vietą. Priešingai nedorojo Simono šmeižtams, iš viso keturi šimtai sidabrinių talentų ir du šimtai auksinių. Jis pridūrė, kad indėlininkai buvo pasitikį Vietos šventumu, visame pasaulyje gerbiamos Šventyklos orumu ir neliečiamumu. Sulaužyti jų pasitikėjimą apgaule, jis sakė, negalima net pagalvoti. Bet Heliodoras, elgdamasis pagal jam duotus karaliaus įsakymus, griežtai pareiškė, kad pinigai turi būti nusavinti karaliaus iždo naudai. Nustatęs tam tikslui dieną, jis įėjo į Šventyklą tų lėšų pamatyti.

Žmonės meldžiasi už Šventyklą

Visas miestas buvo klaiko priblokštas. Kunigai gulėjo kniūbsčia prieš aukurą su savo kunigiškais apdarais ir garsiai maldavo Dangų, davusį indėlių įstatymą, kad išsaugotų juos tiems, kurie buvo juos pasidėję. Vyriausiojo kunigo išvaizda pervėrė širdį kiekvienam jį pamačiusiam, nes jo veido išraiška ir spalva atspindėjo jo dvasinį skausmą. Baimė ir šiurpas buvo jį taip apėmę, kad jam drebėjo visas kūnas. Visiems, jį matantiems, buvo aiškus jo širdies skausmas. O žmonės iš savo namų skubėjo būriuotis bendrai maldai, nes šventajai Vietai grėsė pavojus būti išniekintai. Moterys, po krūtine apsijuosusios ašutine, užpildė gatves. Kai kurios mergaitės, laikomos namuose, subėgo prie vartų, kitos prie miesto sienų, o dar kitos žiūrėjo pro langus. Keldamos į dangų rankas, jos siuntė prašymo maldą. Buvo gaila žiūrėti į žmones, besibūriuojančius pulti kniūbsčia maldai, ir vyriausiąjį kunigą, ištiktą didžio skausmo.
Pagalba iš Dangaus

Jiems maldaujant visagalį VIEŠPATĮ išsaugoti nepaliestus indėlius tiems, kurie pasitikėdami buvo juos pasidėję, Heliodoras ėmėsi vykdyti savo užduotį. Bet vos jam su asmens sargyba atėjus prie iždo, dvasių VIEŠPATS, turintis visą valdžią, pasireiškė tokiu pribloškiančiu būdu, kad visi, išdrįsę lydėti Heliodorą, buvo Dievo galybės apstulbinti. Apimti klaiko, jie sukniubo. Iš tikrųjų jiems pasirodė žirgas, dengtas prabangia gūnia, su šiurpą keliančiu raiteliu. Puldamas piestu tarsi pašėlęs, žirgas užgavo savo priešakinėmis kanopomis Heliodorą. Pats raitelis atrodė vilkįs auksine apranga. Heliodorui pasirodė tuo pačiu metu ir du jauni vyrai, nepaprastai stiprūs, nuostabiai žvalūs ir prabangiai apsirengę. Atsistoję jam prie šonų, be perstojo jį plakė, ištikdami jį daugeliu smūgių. Staiga jis sukniubo ant žemės ir paskendo didelėje tamsoje. Jo vyrai, pakėlę jį, paguldė ant neštuvų. Taigi žmogus, ką tik įkėlęs koją į šį iždą su didžia palyda ir asmens sargyba, buvo nešamas laukan bejėgis net sau padėti. Visi aiškiai patyrė begalinę Dievo galybę!
Heliodorui gulint Dievo galybės parblokštam, žado netekusiam ir be vilties išgyti, žydai šlovino VIEŠPATĮ, stebuklingai išaukštinusį savo šventąją Buveinę. Šventykla, ką tik prieš tai buvusi kupina baimės ir sąmyšio, dabar prisipildė džiaugsmo ir linksmybės, visagaliam VIEŠPAČIUI aiškiai apsireiškus.

2 Mak 3

Globalinis atšilimas

Žurnalas Economist išspausdino skaitytojo laišką apie globalinio atšilimo duomenų klastojimo skandalą:
"SIR – Now that we know from leaked e-mails that some of the raw data behind the most widely used graph of global temperatures have been lost or discarded; now that we know that the peer-review process in climate science has been hopelessly incestuous; now that we know that some sceptics’ concerns about corrections for urban heat islands were privately shared by those who dismissed them in public; now that we know that proxy graphs were truncated specifically to “hide the decline” and avoid giving fodder to the sceptics—you are free to start covering the science of climate change again (“A heated debate”, November 28th). It is not settled."

Įdomu, ką apie tai mano Lietuvos klimatologai?