2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

Valstybę gali valdyti kiekviena virėja

Besibaigiančios vasaros hitu tapo naujasis mąstymas - įrodyta, kad Rusija turi didesnių problemų, nei jų turi Singapūras todėl, kad Rusijoje buvo vykdoma privatizacija. Kol naujasis mąstymas dar dar nespėjo visiškai užgožti mūsų širdžių, prisiminkime liūdną senojo mąstymo istoriją.

Valstybę gali valdyti kiekviena virėja. Taip galvojo Leninas, bet apsiriko. Visi žinome Sovietų Sąjungos ūkines problemas, kilusias dėl kadrų politikos. Prie didžiulio profesionalių vadybininkų trūkumo Brežnevo laikais prisidėjo ir antroji problema. Liaudies ūkio subjektų steigėjais tada buvo centrinės ministerijos, o jų ministrai buvo tarsi žaidžiantys treneriai-teisėjai - pavyzdžiui lengvosios pramonės minsitras buvo atsakingas ir už gamybą, ir už vadovavimą gamybai, ir už vadovavimo gamybai kontrolę, ir už politiką. Nesant tinkamo pareigų atskyrimo, Sovietų Sąjungos laukė stagnacija. Darbo žmonės irgi nebuvo patenkinti, jie nejautė, kad MinStrojBašPromAgroTrest-2 ūkiskaitinės veiklos pelnas yra ir kiekvieno iš jų asmeninis pelnas, užtikrinantis socialines garantijas bei aukštos kokybės paslaugas iš visuomeninio vartojimo fondų. Spaudžiamos centrinio reguliavimo, Sovietų Sąjungos įmonės negalėjo tarpusavy konkuruoti efektyvumu ir žemiausia paslaugų kaina vartotojui. Labai trūko profesionalių vadybininkų, kurių svarbiausias interesas – su mažiausiais kaštais pasiekti geriausią rezultatą. Galų gale sovietinė sistema žlugo. O juk galėjo Gorbačiovas imti ir atiduoti valstybės įmones valdyti profesionalių vadybininkų valdomai kompanijai "Vesjnarchoz Holding Company", ir pasaulio istorija būtų pasisukusi visai į kitą pusę...

2010 m. rugpjūčio 29 d., sekmadienis

Ekonomikos blogui NematomaRanka.lt - vieneri metai

Prieš metus startavo ekonomikos blogas Nematoma Ranka. Iš pradžių skaitytojų buvo mažiau, todėl daugelis turbūt dar neskaitė žinučių apie globalizaciją, karą, vyną ir mokesčius, bei piratus. Mažos palūkanų normos neprarado aktualumo dar ir dabar, o "La donna e mobile" bei "Seksas ir dvasia" nepraras ir ateityje.

Jau praėjusį lakpritį skaitytojus įspėjome laikytis atokiau nuo Graikijos problemų, Graikijos problemų mazgas buvo mūsų nuolatinė tema iki tol, kol vieną dieną Graikijos obligacijos atpigo tiek, kad sakėme, kad jas jau verta pirkti.

Nepamirštame ir lietuviškų temų. Rašėme apie Nausėdą, kubiliukus, ir krizes.

Gal reikėtų dažniau rašyti apie perskaitytas geras knygas.

2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

Paul Krugman ir burbulai

Kažkada senais gerais laikais Krugmanas agituodavo už burbulus kaip priemonę normalaus nedarbo lygio užtikrinimui. Krugmanas faktiškai yra JAV nekilnojamo turto burbulo krikštatėvis. Ir iš tiesų būsto burbulas užtikrino JAV ekonomikos augimą žlugus interneto bumui.

JAV nesuvaldė nekilnojamo turto sprogimo, ir agituoti už burbulus tapo politiškai nekorektiška. Nors Krugmanas ir netiki efektyvių rinkų teorija, jis įnirtingai neigia burbulo susidarymo JAV valstybės obligacijų rinkoje galimybę.

Tačiau kalbos apie JAV obligacijų burbulą niekaip nenutyla. Ir čia skęstantis Krugmanas griebiasi už šiaudo ir nukreipia dėmesį į skirtumą tarp piktybinių ir gerybinių burbulų. Pasirodo, gal būt egzistuoja aukso ir BRIC akcijų burbulai, bet tai nesvarbu. Juk šių burbulų sprogimas didelių problemų Amerikai neatneš.

2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

Paul Krugman apie Vokietiją

Paul Krugman lygina Vokietijos ir JAV ekonomikas krizės metu, ir pateikia realaus BVP grafiką, iš kurio matosi, kad BVP Vokietijoje nukrito truputį labiau, nei JAV. Nors Vokietijos atsigavimo tempai greitesni, JAV ekonomika dar tebėra priekyje. Pagrindinė Vokietijos krizės priežastis - sumažėjęs eksportas į šalis, kuriose sprogo nekilnojamo turto burbulai. Krugmanas kritikuoja Vokietiją, bet nepasako, kad žmonėms Vokietijoje žymiai geriau, nes sėkmingai sušvelninę krizės smūgį darbo rinkai, vokiečiai išvengė reikšmingo bedarbystės padidėjimo, tuo tarpu JAV nedarbas labai išaugo ir vis nedarbo mažėjimo tendencijų JAV vis dar dar nėra. Krugmanas pyksta, kad Vokietija atsisako toliau skatinti ekonomiką didinant valstybės išlaidas, tačiau pamiršta, kad vokiečiai turi efektyvesnių būdų ekonomikai gelbėti.

2010 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: apie Newcomb'o paradoksą

Viena iš Newcomb'o paradokso versijų skamba taip:

Iš kitos galaktikos atskrido super protinga būtybė Omega, ir pasiūlė jums žaisti tokį žaidimą: Omega paliko dvi dėžutes, ir išskrido atgal į savo galaktiką. Prieš tai Omega spėjo pareikšti, kad jūs turėsite pasirinkti, ar norite pasiimti abiejų dėžučių turinį, ar tik vienos.
Pirmoje dėžutėje yra 1000 dolerių.
Antroje dėžutėje yra 1 mln. dolerių jeigu rinksitės tik ją, arba nieko, jei rinksitės abi dėžutes.
Omega tą patį žaidimą žaidė su kitais 100 žmonių, ir visais atvejais pasirinkę vieną dėžutę rado joje 1 mln. dolerių, o pasirinkę abi rado vienoje dėžutėje 1000 dolerių, o antrą dėžutę tuščią.
Kiek dėžučių rinksitės?

Jeigu kelionės laiku neįmanomos, o Omega išskrido prieš jums pasirenkant, labiausiai tikėtina galimybė, kaip Omega galėtų ištesėti pažadą - išanalizuoti jus kaip deterministinę sistemą (su sąlyga, kad jūs - deterministinė sistema), ir numatyti, kiek dėžučių rinksitės.

Vienas iš praktinių sunkumų, kuris dažnai ignoruojamas nagrinėjant paradoksą - kad 100 liudininkų taip pat sėkmingai galėtų paliudyti ne tik Omegos, bet ir A.Kašpirovskio ar D.Koperfildo stebuklingas galias. Kad priimtumėte sveikam protui prieštaraujantį sprendimą, Omega turėtų būti parodęs labiau išskirtinių triukų.

Kaip sakė šį paradoksą išpopuliarinęs filosofas R.Nozick'as, dauguma žmonių yra tvirtai įsitikinę, kad žino teisingą paradokso sprendimą, tik maždaug pusė jų mano vienaip, o kita pusė - priešingai. Man atrodo šios dvi grupės visų pirma skiriasi tam tikru patiklumo ir fantazijos deriniu, t.y. gebėjimu patikėti labai neįprastais dalykais.

2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Apie paklausos sumažėjimą

T.Cowenas, kalbėdamas apie savo galvoje besisukančią tradicinės ir austriškos makroekonomikos sintezę, anksčiau naudodavo miglotus terminus "real AD" ir "nominal AD", o neseniai pabandė paaiškinti, ką konkrečiai turi galvoje. Kadangi S.Sumneris atostogauja be interneto ir dar šių minčių nepakomentavo, man atsirado galimybė tą padaryti anksčiau.

Cowenas išskiria tris paklausos sumažėjimo rūšis:
1. Bendras sumažėjimas visose srityse, kurį gali kompensuoti stimuliavimas
2. Ilgalaikis brangių negendančių prekių (pvz. automobilių) paklausos sumažėjimas, kuris truks tol, kol žmonės nepasijus tokie turtingi kaip prieš krizę
3. Laikinas brangių negendančių prekių paklausos sumažėjimas, kuris atsistato praėjus panikai

Cowenas svarsto, kaip kovoti su šių trijų skirtingų sumažėjimų pasekmėmis, tačiau priežastimi visais trimis atvejais laiko turto efektą, t.y. kad atpigus žmonių turimam nekilnojamam turtui ir akcijoms, jie jaučiasi nebegalintys sau leisti tiek kiek anksčiau. Man atrodo tai gali būti svarbus veiksnys tik kalbant apie taupius ir dvasingus suvalkiečius ir kiniečius. Tuo tarpu holivudo ir kokakolos sugadintiems skolon gyventi įpratusiems amerikiečiams žymiai svarbesnis veiksnys yra lūkesčių dėl ateities pajamų sumažėjimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo NBVP augimo lūkesčių. Galima būtų paprieštarauti, kad paprasti žmonės neturi konkrečių NBVP augimo lūkesčių, tačiau
  • jų turi bankai, ir tikrai į juos atsižvelgia dalindami paskolas
  • darbo žmonės turi lūkesčių dėl savo ateities atlyginimo, o verslininkai - dėl ateities apyvartos. Ir vieni, ir kiti glaudžiai susiję su NBVP augimo lūkesčiais.
Na o jei paklausos sumažėjimo priežastis yra NBVP sumažėjimas, užuot bandžius sušvelninti jo pasekmes, galima pabandyti pašalinti pačią priežastį. Be to, optimali monetarinė politika (laikantis ilgalaikio NBVP ar kainų lygio taikinio) sušvelnintų ir neigiamą turto efektą, taigi paskatintų daugiau vartoti net suvalkiečius ir kiniečius.

2010 m. rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Įtampa virš Atlanto: JAV ir Europos krizė

Aurelijus Katkevičius savo bloge įdomiai apžvelgia globalines rugpjūčio naujienas. Viena jų - strateginė įtampa tarp JAV ir Europos sąjungos:
"Panašu, kad didžiausios įtampos (tegu ir gana tylios – kaip žinia, tylūs gyvūnai geriausiai šaknis knisa) dabar yra virš Atlanto – JAV versus ES. Iš čia ir visokie Soroso gąsdinimai, ir aiškus propagandinis puolimas prieš Graikiją (kas, tiesa, nenuplauna jos pietietiškų nuodėmių), ir nuolatinės šnekos apie Ispaniją, Airiją ir Portugaliją ant bedugnės krašto, ir iš viso to atsirandantys euro šuoliukai bei šuoliai. Juk visa tai – ne apie Graikiją, Ispaniją ar Italiją. Visa tai – apie Vokietiją."

Su tokia situacijos analize sunku sutikti. Visų pirma, Soroso tikrai negalima laikyti JAV geopolitikos instrumentu. Būtent pats Sorosas 2008 metais, kai JAV ekonomika buvo ant bedugnės krašto, aiškino apie ateinantį dolerio krachą, kuris sužlugdys JAV ekonomiką, tačiau nepakenks besivystančioms rinkoms (beje, būtent dėl šios neteisingos prognozės Sorosas 2008 m. prarado iš kitų geresnių idėjų sugeneruotus pinigus). Dar svarbiau yra atkreipti dėmesį į stiprią paramą, kurią JAV suteikė Eurozonai krizės metu. 2010 m. gegužės mėnesį JAV centrinis bankas suteikė Europos centriniam bankui neribotą kredito liniją. Artimi Demokratų partijai ekonomikos profesoriai vienas po kito ėmė duoti interviu Londono televizijoms ir aiškino, kad Graikijos problemos yra dirbtinai sukeltos spekuliantų. Pats Obama vokiečiams aiškino, kad jie privalo gelbėti Graikiją ir tuo pačiu į jos obligacijas investavusius Vokietijos bankus.

Aišku, JAV šią pagalbą teikia ne iš meilės Briuseliui, bet dėl to, kad Europos krizė labai kenkia vos bepasivelkančiai JAV ekonomikai. Prisiminkime, kad 1997 m. Azijos krizės metu, kai JAV ekonomika buvo itin stipri, Tarptautinis Valiutos Fondas su Korėja, šalimi, turėjusia žymiai mažiau nuodėmių nei dabar turi Graikija, elgėsi itin žiauriai. Įdomu, kad tada TVF davė Korėjos valdžiai instrukcijas dėl vietinių oligarchų pažabojimo.

2010 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Amerikiečiai, netaupykite!

Kokią metinę grąžą gali saugiai per penkis metus uždirbti amerikiečiai? Viso labo 0,05% (atskaičius infliaciją, bet neatskaičius mokesčių), tai rodo nuo infliacijos apsaugotų valstybės obligacijų TIPS kotiruotės. Praėjusią savaitę realios TIPS palūkanos netgi buvo pasidariusios neigiamos (-0,1%).

Iš kitos pusės pažiūrėjus, gal žinutę reikėjo pavadinti kiek kitaip: "Kiniečiai, netaupykite!". Juk sunkiu kiniečių darbu uždirbtus pinigus Kinijos centrinis bankas skolina JAV.

2010 m. rugpjūčio 10 d., antradienis

Ką darys JAV centrinis bankas?

Atėjo metas prisiminti seną įprotį nekantriai laukti kiek dažniau nei kas antrą mėnesį JAV centrinio banko skelbiamų sprendimų. Šiandien vakare bus paskelbtas naujausias sprendimas, ir kaip senais gerais laikais, dabar vėl galima dėlioti įvairių variantų tikimybes, bei spėlioti, kokia galėtų būti rinkos reakcija į galimus sprendimus. Jau kuris laikas šio malonumo nebuvo, nes JAV rezervų norma ilgam užstrigo 0-0.25% intervale. Kai kas pabandė atgaivinti šį "sportą" šių metų pradžioje, vis tikėdamiesi kad Fed'as (JAV centrinis bankas) prabils apie išėjimo iš nulinių palūkanų zonos strategiją ar paskelbs apie išpampusio balanso mažinimą. Tačiau iš tiesų buvo aišku, kad kalbantieji apie išėjimo strategiją per daug skuba. Intriga dėl šios dienos Fed'o sprendimo atsirado dėl priešingos priežasties - yra tam tikra galimybė, kad JAV centrinis bankas dar labiau padidins monetarinį stimuliavimą. Toks žingsnis tikrai galėtų sumažinti W formos recesijos atėjimo tikimybę.

Visai kitokios nuotaikos Europos centrinio banko stovykloje. ECB, demonstruodamas tvirtą ranką, nepratęsė metinių likvidumo aukcionų ir taip pakėlė į viršų EURIBOR'ą. Aišku, tvirta ranka irgi turi savo pliusų - jei ekonominiai sunkumai vėl privers švelninti Eurozonos monetarinę politiką, toks švelninimas nepradės gadinti ilgalaikių eurozonos infliacijos lūkesčių.

Papildymas. JAV centrinis bankas nusprendė šiek tiek sušvelninti monetarinę politiką. Krugman'o reakcija - čia.

2010 m. rugpjūčio 9 d., pirmadienis

Trumpalaikės palūkanų normos ir finansų krizės

Krizės metu tarp apžvalgininkų ir analitikų (nors ne tarp mokslininkų) ėmė plisti "austriškos" idėjos, o būtent
  1. Trumpalaikės palūkanų normos atspindi centrinio banko pinigų politikos "laisvumą". Mažos trumpalaikės palūkanų normos reiškia, kad centrinis bankas išleido daug pinigų.
  2. Mažos trumpalaikės palūkanų normos skatina investuoti ir sukuria burbulus.
  3. Burbului sprogstant kyla finansų krizė, kuri neišvengiamai sukelia ekonomikos krizę.
Apie pirmą teiginį esu rašęs čia, apie trečią - čia, o neseniai (kaip bebūtų keista - beskaitant Soros'ą) kilo naujų minčių apie antrą. Dauguma verslininkų turbūt man pritartų, kad renkantis naują investavimo projektą, didysis klausimas yra "ar produktą, į kurį investuojama, pirks pirkėjas?", o palūkanų norma nėra pagrindinis veiksnys. Be to, net jei palūkanų norma svarbi, tai ne trumpalaikė, o ilgalaikė, kuri, jei centrinis bankas spausdina daug pinigų, dėl Fišerio lygybės bus didelė. Kodėl gi tada visi taip užsiciklinę ties trumpalaikėmis palūkanų normomis?

Vienas iš galimų atsakymų - realiame pasaulyje jos tikrai palengvina burbulo atsiradimą. Neabejotinas "austras" R.Roberts'as nelabai seniai apibendrino teiginį (aš porą kartų jo beklausydamas apie tai esu užsiminęs čia ir čia), kad pastarosios finansų krizės priežastis buvo numanoma garantija, kad žlungančių bankų kreditoriai bus išgelbėti. Įsivaizduokime, kad labai gerbiama įmonė skolinasi daug pinigų trumpam laikotarpiui ir investuoja į burbulą. Jeigu kreditoriai tiki, kad bankroto atveju bus išgelbėti, jie kiekvieną kartą lengva ranka pratęsia paskolą. Kuo mažesnės trumpalaikės palūkanų normos, tuo pigiau kainuoja turėti didelį skolinto ir nuosavo kapitalo santykį, ir labiau tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu pasidarys pelninga investuoti net į visišką burbulą.

2010 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis

Žinojimo ribos

Beveik prieš mėnesį blogo kolega Nyazoff, išnagrinėjęs ekonominę situaciją, pateikė globalinės akcijų rinkos prognozę, kad arba kepins karštis, arba spaus speigai. Komentatoriams tokia prognozė nepatiko ir priminė tuščiažodžiavimą: "kaip išsamu, arba rytoi lis arba nelis... Jei lis, imsim sketį, jei nelis, dėsimės kepurę..". Iš tikrųjų komentatorių priekaištai neturi jokio pagrindo. Pagrįstai prognozuojant akcijų rinką, visada gaunamas tikimybių pasiskirstymas. Kartais, kai ekonominės perspektyvos yra itin aiškios, gaunamas gan siauras pasiskirstymas, ir per daug nemeluojant galima imti tikimybių vidurkį ir sakyti "progozuoju, kad per metus akcijos pabrangs X procentų". Deja, šiuo metu ekonominė situacija pakankamai nestabili, ir potencialiems investuotojams į pasaulio akcijų rinką vertėtų žinoti, kad šiuo metu situacija yra pakankamai pavojinga. Ar norėtumėte eiti rytoj į žygį, jei sinoptikai prognozuotų temperatūrą nuo -15 iki +25 laipsnių Celsijaus?

P.S. Vakar įdėjau nuorodą "Luck and Skill", ten kaip tik ir rašoma, kad panašiai kaip sporto varžybose, investavime susijungia du dalykai - atsitiktinumas ir sugebėjimai.

2010 m. rugpjūčio 5 d., ketvirtadienis

Raibumynai

Luck and skill

Estonia’s recovery

FCF

Rusijos - Irano santykiai

Stolperstein

Dienos citata:

“The conventional word that is employed to describe tyranny is “systematic”. The true essence of a dictatorship is in fact not its regularity but its unpredictability and caprice; those who live under it must never be able to relax, must never be quite sure if they have followed the rules correctly or not. The ability to run such a “system” is among the greatest pleasures of arbitrary authority…”

Christopher Hitchens

2010 m. rugpjūčio 4 d., trečiadienis

Atsigauna mažmeninė prekyba

Šių metų birželio mėnesio mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje keturiais procentais viršijo šių metų sausio mėnesio apyvartą (pašalinus sezono įtaką, to meto kainomis, be automobilių ir kuro prekybos). Tai yra džiugi žinia, nes iki šiol mažmeninės prekybos sektorius buvo laikomas silpniausiu ekonomikai brendant iš krizės. Čia rašėme, kad retesnio dažnumo realaus BVP statistika paskutinius keturis ketvirčius vis dar sukinėjasi apie dugną ir akivaizdžios augimo tendencijos dar neparodo, tačiau mažmeninės prekybos duomenys suteikia daugiau optimizmo, kad ateinančiųjų ketvirčių BVP duomenys pratęs teigiamas antrojo ketvirčio BVP nuotaikas.

Mažmeninės prekybos apyvarta nustojo augti 2008 metų pavasarį, o 2008 metų lapkričio - gruodžio mėnesiais pradėjo sparčiai kristi, kritimas apytikriai sudarė 30 procentų ir baigėsi praėjusių metų pabaigoje.

2010 m. rugpjūčio 3 d., antradienis

Dar kartą apie Lifecycle Investing

Neseniai rašiau apie Ian Ayres ir Barry Nalebuff investavimo patarimus paprastiems darbo žmonėms. Paskui sutikau vieną skaitytoją (neabejotinai paprastą darbo žmogų), kuris paprašė paaiškinti paprasčiau. Labiausiai supaprastinta versija turbūt būtų tokia:

Jeigu esate paprastas darbo žmogus, už paskolą nusipirkęs būstą, ir netikėtai gavote premiją, negrąžinkite paskolos anksčiau laiko, o geriau investuokite tą sumą į akcijas. Kada ir kokias akcijas pirkti, galima nuspręsti dviem variantais:

2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

Praktiškų žmonių teorijos

J.M.Keinsas tikrai nebuvo geriausias XX a. ekonomistas, tačiau žinojo, kaip tapti populiariausiu. Tą gerai parodo viena žinomiausių jo citatų:

Tiek teisingos, tiek klaidingos ekonomistų ir politikos filosofų idėjos yra svarbesnės nei dažnai manoma. Iš tiesų beveik vien tik jos ir valdo pasaulį. Save praktiškais ir nepasiduodančiais intelektualinei įtakai laikantys žmonės iš tikrųjų dažnai vadovaujasi kokia nors pasenusia ekonomikos teorija. 

Ji kaip niekam kitam gerai tinka G.Soros'ui, kurį mes gerbiame už jo indėlį į informacinės visuomenės Lietuvoje, taigi ir mūsų, suklestėjimą ;-)

P.S. Apie Soros'o knygą kitame poste. Čia tik mano bandymas spręsti tam tikras koordinacijos problemas.

2010 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: kaip gyventi simuliacijoje

Filosofas N.Bostrom'as labiausiai žinomas dėl savo teiginio, kad egzistuoja nemaža tikimybė, kad mes gyvename simuliacijoje. Tuo tarpu R.Hansonas kažkada seniai parašė trumpą straipsnį, kaip reikėtų elgtis, jei įtari, kad gyveni simuliacijoje.

Filmų trilogijos Matrica kūrėjai pasistengė, kad šiuolaikiniams išsilavinusiems žmonėms nebereikėtų aiškinti, ką reiškia gyventi simuliacijoje (nors man labiau patiko Hansono minimas Tryliktasis aukštas). Taip pat akivaizdu, kad Matricos simuliacija buvo sukurta dėl visiškai nelogiškų priežasčių, kurios netgi pažeidžia II termodinamikos dėsnį. Kodėl gi ir kas gi iš tikrųjų galėtų sukurti simuliaciją, panašią į mūsų pasaulį? Hansonas sako, kad daugiausia šansų, kad tokią simuliaciją sukurtų tikri mūsų palikuonys, o ne nei karto žmogaus nematę ateiviai iš kosmoso, ir be abejo tik tuo atveju, jei jie bus pakankamai turtingi bei turės reikiamas technologijas. Dalis tokių simuliacijų galėtų būti kuriamos moksliniais tikslais, bet iš to, ką mes žinome apie žmones (ir galime spėti apie žmonių palikuonis), tikėtina, kad dauguma simuliacijų bus pramoginės. Pvz. turtingas ateities žmogus sumanys nuvykti į vakarėlį XX a pabaigoje, įsikūnijęs į kino žvaigždę. Tokia simuliacija po vakarėlio tikriausiai bus išjungta, todėl jame esantiems simuliuotiems žmonėms nėra tikslo rūpintis senatve arba badaujančiais Etiopijos gyventojais (nes Etiopijos tikriausiai iš viso nėra). Taigi iš to, ką mes galime spėti apie žmonių palikuonis, galima ir numanyti, kaip vertėtų elgtis simuliacijoje:
  • mažiau rūpintis kitais (nes kiti žmonės gali būti tik apytikslė "simuliuota minia", o ne normalūs simuliuoti žmonės)
  • labiau gyventi šia diena (nes simuliacija gali būti išjungta) 
  • labiau stengtis, kad pasaulis ateityje taptų turtingesnis (nes jei simuliacija sukurta, vadinasi jis toks tapo, o gali būti, kad tai tiksli istorinė simuliacija, ir jei ji ims nukrypti nuo "realybės", simuliacijos kūrėjams tai nepatiks)
  • labiau tikėtis esminių istorinių įvykių ir stengtis juose dalyvauti (nes labiau tikėtina, kad simuliacija skirta tokiam įvykiui)
  • labiau stengtis būti įdomiu ir geru žmogumi (nes galbūt simuliacijos kūrėjai tiesiog "žaidžia Dievą", ir jiems gali nepatikti žmonės, kurie nepatinka ir mums, t.y. nuobodūs ir blogi)
  • labiau stengtis, kad garsūs jūsų aplinkos žmonės būtų laimingi ir jumis domėtųsi (nes galbūt jie yra simuliacijos "ateiviai")