2010 m. vasario 28 d., sekmadienis

Apie nereliginio dvasingumo bažnyčią

Joel Grus yra parašęs humoristinę knygą Your Religion Is False, kurioje be kitų dalykų šaiposi iš objektyvizmo, singuliaritarizmo (jei teisingai parašiau) ir nereliginio dvasingumo. Panašu, kad kai kurie išsilavinę žmonės JAV tikrai turi rimtą bėdą, nes iš vienos pusės nenori būti tapatinami su neišsilavinusiais fundamentalistais, turinčiais "personal relationship with Jesus", o iš kitos pusės nori atrodyti geresni už tik apie pinigus ir mašinas galvojančius kaimynus, ir apskritai negali pabėgti nuo tikėjimo instinkto.

Apie tai čia šnekasi Robert Wright ir Rebecca Goldstein. R.Wright yra parašęs keletą knygų, įskaitant Moral Animal ir  Evolution Of God. Pastarojoje jis nagrinėja religijos atsiradimą, bet galų gale vis tiek bando padaryti išvadą, kad "negali taip būti, kad toks didelis ir sudėtingas pasaulis neturi jokios aukštenės (t.y. lyg ir už šio pasaulio ribų esančios) paskirties". Pagrindinė kliūtis jam - kad pasaulyje daug žiaurumo, t.y. "jei Dievas visagalis, tai tokio kaip mūsų pasaulio egzistavimas nieko gero apie jį nepasako".

R.Goldstein yra parašiusi knygą apie Spinozos filosofiją. Spinoza, kaip ji sako, kartais vadinamas panteistu, nors skirtumas tarp ateizmo ir Spinozos panteizmo miglotas. Spinoza manė, kad jau vien tai, kad pasaulis didelis ir sudėtingas, reiškia, kad juo reikia žavėtis ir juo žavintis galima išnaudoti visus tikėjimo instinkto pliusus, ir visai nebūtina tikėti, kad jį sukūrė du rožiniai kiškiai. Tą jis išreiškė sakydamas, kad nėra jokio kito dievo, tik visata, ar kažkaip panašiai. Spinoza taip pat buvo susirūpinęs, kaip veiks moralė be religijos, ir atrodo tuo klausimu buvo optimistas, nors negalėjo pasiremti nei evoliucine psichologija, nei ekonomika.

Minėtame podcaste jie šneka apie visa šitai, nors turėtų šnekėtis apie R.Goldstein naują knygą 36 Arguments for the Existence of God. Knyga yra grožinė, ir R.Goldstein sako, kad ji labiausiai tapatinasi su pagrindiniu herojumi - jaunu labai matematikai gabiu vaikinu, kuriam baigiasi nelabai gerai, bet galėjo baigtis ir blogiau, tik autorė buvo per daug su juo susitapatinusi, kad išdrįstų sukurti tą dar blogesnę pabaigą. Aš įtariu, kad pagrindinė jo nelaimė susijusi su tuo, kad nereliginio dvasingumo bažnyčios pamatai yra netvirti, ir tą supranta net humoristai kaip Joel Grus.

2010 m. vasario 26 d., penktadienis

Kredito krizė: Amerikos ekonomika sparčiai artėja link sveiko proto ribų

Naujausia statistika rodo, kad Amerikoje bankų paskolų portfeliai sparčiai tirpsta, jų mažėjimo tempai siekia net 14 metinių procentų. Turint galvoje, kad JAV bankai pridalino labai daug nesąmoningų paskolų, tai yra labai gera naujiena. Dar truputį palauksime, ir paskolų kiekis Amerikoje pasieks proto ribas.
Yra ir liūdnoji reikalo pusė - apmaudu, kad didžiausioje pasaulio ekonomikoje buvo pridaryta tiek nesąmonių, ir dėl to likusiam pasauliui tenka laukti, kol amerikiečiai apsivalys. Dar viena bloga naujiena - Graikijos vyriausybė ir toliau nori imti paskolas, kurių grąžinimo galimybės labai abejotinos.

2010 m. vasario 23 d., antradienis

Apie eismo saugumą

Man visada keistai atrodė knygos Dvylika kėdžių vieta, kur laikraštyje parašoma, kad pilietį O.Benderį suvažinėjo arklys. Bet knygoje Superfreakonomics rašoma, kad 2007 metais Niujorke automobiliai suvažinėjo 274 žmones, arba 1 iš 30 000, o 1900 metais arkliai suvažinėjo 200 žmonių, arba 1 iš 17 000.

2010 m. vasario 22 d., pirmadienis

Ar reikėjo Kubiliui slėpti krizę nuo darbo liaudies ir užsieniečių?

Patriotai myli Tėvynę ir mušasi į krūtinę, sakydami, kad blogą Lietuvos padėtį reikia slėpti nuo užsieniečių. Jei užsieniečiai negirdės iš mūsų, kad Lietuvoje blogai, krizė pas mus sumažės.
Lūkesčių svarbos ekonomikoje šalininkai rūpinasi darbo liaudies nuotaikomis ir sako, kad jei Kubilius nebūtų sugadinęs žmonėms ūpo savo niurzgėjimais apie krizę, ekonomikos problemos būtų žymiai gražesnės. Ar šie abu požiūriai teisingi? Ne. Užsieniečiai mato mūsų ekonomikos statistiką, ir makaronų kabinimas jiems ant ausų nieko neišgelbėtų. Darbo liaudis nueina į banką, ir mato, kad jei pigių užsienio finansuojamų vartojimo paskolų nėra - tai situacija pablogėjo, kad ir kas būtų pliurpiama per radiją ir televiziorių.
Kubiliaus realizmas užsienio investuotojų akyse Lietuvai pridėjo daug pliusų. Deja, su darbo liaudimi Kubilius kalbėjo paukščių kalba. Man atrodo, kad dauguma Lietuvos žmonių suprastų, jei jiems būtų paaiškinta, kad penktadalis išleidžiamų pinigų Lietuvoje būdavo pasiskolinama iš užsienio, o užsienio pinigai baigėsi, todėl diržų susiveržimas neišvengiamas. Konservatorių kontaktas su liaudimi buvo nenuoširdus; beje, dėl to ateityje kentės konservatoriai, o ne liaudis.

2010 m. vasario 19 d., penktadienis

Kas nukentėjo nuo moterų išsilaisvinimo

Pagaliau atsiverčiau S.Levitt'o ir S.Dubner'io knygą Superfreakonomics (apie ją jau rašiau čia). Skaityti tikrai nenuobodu, o prikišti galima nebent kad kaip ir pirmoje knygoje Freakonomics Levitt'as kartais per daug pasitiki statistika, o Dubner'is Levitt'u.

Moterims įgijus lygias teises su vyrais, nukentėjo kai kurie vyrai, tačiau jei tikėsime Superfreakonomics, dar labiau nukentėjo prostitutės ir mokiniai. Nors per šimtą metų neįvyko esminių technologinių patobulinimų, o klientai tapo neregėtai turtingesni, įvertinus infliaciją dabartinės Čikagos prostitutės uždirba mažiau nei prieš šimtą metų. Kalta be abejo konkurencija iš išsilaisvinusių ir vyrus mylinčių ar tiesiog norinčių gerai praleisti laiką moterų pusės. Tuo tarpu mokiniams nepasisekė su mokytojomis. Prieš II pasaulinį karą gabiausios ir labiausiai išsilavinusios moterys paprastai dirbdavo mokytojomis, nes kitokios karjeros galimybės buvo ribotos. Šiais laikais jos tampa teisininkėmis, finansų specialistėmis ir gydytojomis, o mokyklose nors be abejo pasitaiko savo darbui pasišventusių neeilinių mokytojų, didžiąją dalį visgi sudaro vidutinybės. Tai viena iš pablogėjusios mokymo kokybės priežasčių. Galbūt tikrai tose smetoniškose gimnazijose buvo geriau.

2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Raimondas Kuodis apie bankus

R.Kuodis čia rašo apie tai, kaip kovoti su finansų krizėmis. Nežinau, kiek jis turėjo laiko parašyti straipsniui, bet straipsnis nuvylė. Esminis Kuodžio pasiūlymas - atskirti mokėjimų funkcijas nuo investavimo. Tačiau finansinė krizė juk prasidėjo būtent JAV, kuri toliausiai nuėjusi tokio atskyrimo keliu, ir būtent "šešėlinės bankininkystės" sektoriuje, kuris mokėjimų aptarnavimu net neužsiima. Ir vis tiek kilo tos pačios problemos - prireikė staiga gelbėti bankrutuojančius bankus, neišgelbėjus kilo panika, ir t.t.

Jau esame rašę, kad esminių nestabilumo priežasčių reikia ieškoti bankų gelbėjimo garantijose ir prastame bankų valdyme. O svarbiausia (pasikartosiu jau gal kelioliktą kartą) - kad finansinė krizė gali sukelti didesnę krizę tik jei centrinis bankas nesupranta, ką daro.

Pasaulinė ekonomikos krizė atskleidė nepaprastą krizių formų įvairovę

Pasaulio ekonominė krizė sukėlė skirtingas ekonomikos krizes atskirose šalyse - taip vienu metu galime stebėti ištisą ekonominių krizių žvėryną:

  • Dubajus - vyriausiasis šeicho rūmų pabrolys skolinasi pinigus didžiausių pasaulyje smėlio pilių statybai, sulėtėjus pasaulio ekonomikai, schema žlunga. Pirmasis schemos išradėjas - Ostapas Benderis (Naujieji Vasiukai)
  • Ispanija - butai prie jūros brangz, nes vokietis senukas susitaupė daug eurų mašina važinėdamas tik sekmadieniais bažnyčion. Sulėtėjus pasaulio ekonomikai, paaiškėjo, kad senukas buto Ispanijoje nepirks, nes jį apgavo naudotų automobilių perpardavinėtojai. Pirmą kartą schema pritaikyta prieš devyniasdešimt metų Floridoje.
  • Islandija - valstybė - tai bankas, bankas - tai valstybė. Keletas bankelių sugeba tiek pasiskolinti pinigų, kad vienam islandui tenka šimtatūkstantinė našta. Išradingiausia krizė, nes suderina Charles Ponzi, banko "Sekundė" ir private equity fondų strategijas.
  • Graikija - valstybės tarnautojų profsajungos patiki šūkiais "Nusipelnėme gyventi geriau" ir "Iš kiekvieno - pagal sugebėjimus, kiekvienam - pagal poreikius". Nieko naujo, prieš daugiau nei trisdešimt metų už Atlanto paaiškėjo, kad rezultatai galimi du - bankrotas (Niujorko savivaldybė bankrutavo), arba infliacija (iš dolerių visi pabėgo į auksą). 
  • JAV - turi pasą - pirk skolon bet kokį namą (de facto užtenka vairuotojo pažymėjimo). Nieko naujo, pas mus Karijotiškėse dar geriau - galioja principas - turi pasą - būk PVM grobstančios įmonės direktoriumi. Sulėtėjus pasaulio ekonomikai, abi schemos žlugo.
  • Rusija - "Ivanas turi vamzdį". Sulėtėjus pasaulio ekonomikai, vamzdžio turėtojams pasidarė striuka. Amerikoje dėl gamtinių dujų perprodukcijos vos nesprogo vamzdynai.

Taigi, pasaulio ekonomikos krizė palengvina gyvenimą ekonomikos studentams - nebereikia studijuoti ekonomikos istorijos, viskas ir taip kiekviename laikraštyje.

Dienos citata: Ar gali Graikija ir Italija išeiti iš Eurozonos?

"The insurmountable obstacle to exit is neither economic nor political, then, but procedural. Reintroducing the national currency would require essentially all contracts – including those governing wages, bank deposits, bonds, mortgages, taxes, and most everything else – to be redenominated in the domestic currency. The legislature could pass a law requiring banks, firms, households and governments to redenominate their contracts in this manner. But in a democracy this decision would have to be preceded by very extensive discussion.

And for it to be executed smoothly, it would have to be accompanied by detailed planning. Computers will have to be reprogrammed. Vending machines will have to be modified. Payment machines will have to be serviced to prevent motorists from being trapped in subterranean parking garages. Notes and coins will have to be positioned around the country. One need only recall the extensive planning that preceded the introduction of the physical euro.
<..>
Market participants would be aware of this fact. Households and firms anticipating that domestic deposits would be redenominated into the lira, which would then lose value against the euro, would shift their deposits to other euro-area banks. A system-wide bank run would follow. Investors anticipating that their claims on the Italian government would be redenominated into lira would shift into claims on other euro-area governments, leading to a bond-market crisis. If the precipitating factor was parliamentary debate over abandoning the lira, it would be unlikely that the ECB would provide extensive lender-of-last-resort support. And if the government was already in a weak fiscal position, it would not be able to borrow to bail out the banks and buy back its debt. This would be the mother of all financial crises.
What government invested in its own survival would contemplate this option? The implication is that as soon as discussions of leaving the euro area become serious, it is those discussions, and not the area itself, that will end."
2007 m.

2010 m. vasario 17 d., trečiadienis

Dienos citata: Švedijos ekonomikos modelis Rusijoje

"Весной 1992 г. российское правительство высмеивало предложения Р.Хасбулатова по построению "социальной рыночной экономики шведского образца". Однако в том же году "либеральная" Россия опередила "социалистическую" Швецию, поставив мировой рекорд по государственным тратам в условиях мирного времени."


Андрей Илларионов
1999

2010 m. vasario 15 d., pirmadienis

Apie branduolinio ginklo panaudojimą

T.Cowenas yra sakęs, kad iš visų grėsmių pasauliui jis labiausiai bijo konflikto su branduolinio ginklo panaudojimu. Apie tai Bueno de Mesquita kalba čia. Keletas įdomesnių minčių:
  1. Irano prezidentas, pagarsėjęs pareiškimais, kaip iš karto bombarduos Izraelį, yra ~17-as pagal įtakingumą politikas. Įtakingiausias yra Ali Khamenei, t.y. Irano teokratinė santvarka panaši į Europą prieš 500 metų.
  2. Su ekonomine padėtimi Irane buvo prastai dar iki krizės (ten vietomis klesti socializmas), todėl nacionalizmas ir priešprieša su pasauliu yra būdas išsilaikyti valdžioje. Tik Irane šiitai, o Bin Ladenai - sunitai, dėl to jie negali susivienyti ir rengti bendro kryžiaus karo, o netgi konkuruoja dėl autoriteto Islamo pasaulyje.
  3. Iranui labiau apsimoka grasinti pasidaryti bombą ir mainais gauti kažką iš Vakarų šalių, negu pasigaminti bombą ir tapti blogiečiais. Tai, kad Khamenei iki šiol išliko valdžioje, rodo, kad jis gerai moka išlikti valdžioje, todėl supras, kad neapsimoka bombarduoti Izraelio, nes JAV yra įsipareigoję padėti. Tiesa, kaip padėtų, neaišku, bet galų gale turi lėktuvnešių, bombonešių ir sparnuotųjų raketų.
  4. De Mesquita nelabai bijo branduolinio ginklo plitimo. Anot jo, tai, kad priešas turi branduolinį ginklą, yra patikimiausia sulaikanti nuo puolimo priemonė. Dar nėra buvę nei vieno didelio konflikto tarp dviejų branduolinių šalių. Iš kitos pusės, logiška, kad branduolinės šalys nenori, kad kitos irgi įsigytų branduolinį ginklą, nes jos netektų pranašumo.
Su ketvirtu punktu galima nesutikti. Jei abi šalys turi branduolinį ginklą, konflikto tikimybė smarkiai sumažėja, bet tikėtinas aukų skaičius smarkiai padidėja. Sudauginus nebūtinai išeina geriau.

Apie branduolinę grėsmę yra rašęs R.Hansonas, bet truputį kitu kampu - pasirodo Iranas turi visas technines galimybes išskyrus branduolinę bombą surengti EMP (elektromagnetinio impulso) ataką prieš JAV - galėtų paleisti modifikuotą Scud raketą iš užsimaskavusio krovininio laivo.

2010 m. vasario 14 d., sekmadienis

Apie demonišką vyrų prigimtį

Šitame bloggingheads podcaste gamtos mokslų žurnalistas J.Horgan'as kalbina antropologą R.Wrangham'ą. R.Wranghamas yra parašęs dvi knygas - "Demonic males" ir "Catching fire".

Knygos "Demonic males" pagrindinė mintis - kad žmonės, kaip ir šimpanzės, ir tikriausiai jų bendri protėviai, turi įgimtą polinkį žudyti kitus žmones, nepriklausančius jų bandai. Knyga išleista 1997 metais, o tyrimai, kuriais ji remiasi - dar senesni, todėl nenuostabu, kad pati mintis nenauja, pvz. apie tai rašo kad ir S.Pinkeris. Bet R.Wranghamas papasakojo visokių įdomių dalykų, pvz.:

  • šimpanzių patinai esant progai visada puola ir dažnai užmuša kitos bandos patinus, jei jėgų santykis yra 1:4 ar geresnis. Bet jei jėgų santykis pvz. 3:5, šimpanzės tik parėkia, bet nesimuša. Tai aišku viso labo reiškia, kad šimpanzės ne tik linkę žudyti, bet dar ir yra nekvailos.
  • žmonėse panašus instinktas veikia dar blogiau, nes jie susikuria visuomenės struktūras, kur sprendimus priima ir kaštus patiria skirtingi žmonės. Dėl to generolai gali užsispyrę kariauti kai jėgos lygios, kol nebeliks kareivių. Toks užsispyrimas gali būti evoliucijos padarinys (vyrai turi būti linkę riziką, nes kas nerizikuoja, ne tik negeria šampano, bet ir to genai nepersiduoda ateities kartoms), tačiau žmonių kare jis labai žalingas.
  • kai kurie antropologai sako, kad medžiojimu ir rinkimu besiverčiančių laukinių genčių žmonės yra taikūs, ir turi pridarę visokių ta patvirtinančių tyrimų. R.Wranghamas sako, kad jie taikūs tik tada, kai kontaktuoja su žemdirbyste besiverčiančiais žmonėmis, kurių bijo (t.y. racionaliai vertina savo jėgas), arba kai yra pakankamai "sukultūrinti". O jei vienoje teritorijoje gyvena kelios laukinių žmonių grupės (tokių likę labai nedaug), tai pamačius kitos genties vyrą, priimta rinktis iš dviejų variantų: bėgti ar žudyti. Ta proga prisiminiau, kad kaip kažkur sakė B.Delongas, viduramžių Anglijoje klausimas buvo žymiai sudėtingesnis: "is this a member of my clan, whom I should help, is this an enemy whom I should kill, or is this a stranger whom I should simply rob?"

Sekmadienio skaitiniai: Šv. Valentiną atmenant

Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje. Kūno darbai gerai žinomi – tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
Gal 5 16-21

2010 m. vasario 11 d., ketvirtadienis

Pigių Tarptautinio Valiutos Fondo paskolų mitas

Prieš metus buvo labai madinga kalbėti, kad mūsų vyriausybė daro didžiulę klaidą, neimdama pigios Tarptautinio Valiutos Fondo paskolos. Iš vyriausybės neteko išgirsti jokių argumentų apie tokios paskolos atsisakymo priežastis. Ir vis dėlto labai gerai, kad Lietuva išvengė Tarptautinio Valiutos Fondo įsikišimo:

  • Valstybės skolinimosi kaštai - taip, gauti palūkanų subsidiją iš užsienio smagu, bet pažiūrėkime į ilgalaikę perspektyvą. Kreipimasis į Tarptautinį Valiutos Fondą pašalpos liudija finansinį šalies silpnumą, tai reiškia, kad po krizės dešimt metų valstybė užsienio rinkose skolinsis brangiau ir tokiu būdu praras subsidijos naudą.
  • Privačių asmenų skolinimos kaštai - kreipimasis į Tarptautinį Valiutos Fondą sukeltų sumaištį vietinėje paskolų rinkoje. Latvijoje būsto paskolų palūkanos latais po kreipimosi į TVF buvo pakilusios net iki penkiolikos metinių procentų. Įmonėms paskolų našta Latvijoje irgi pakilo. Negi norime dar daugiau benamių ir bedarbių?
  • Graikijos krizė mažiau baisi Lietuvai, nes mes jau parodėme, kad galime susitvarkyti vieni.
Kartais dar pakalbama, kad Lenkija tai kreipėsi į TVF, o krizės pas juos nėra. Tačiau Lenkija į TVF kreipėsi ne pagalbos, o kokybės ženklo. Prieš pusantrų metų TVF sukūrė naują programą, tarsi prizą gerai besitvarkančioms šalims. Tokios šalys gali gauti TVF kredito liniją, ir spekuliantai tada bijo tokias šalis atakuoti. Kadangi spekuliantai bijo, tada ir kredito panaudoti nereikia, ir guli ta kredito linija kaip koks garbės raštas stalčiuje. Deja, Lietuva dėl savo blogos padėties negali pretenduoti į naujo pavyzdžio TVF kredito liniją, be Lenkijos ją dar gavo ir Meksika. 

2010 m. vasario 10 d., trečiadienis

Apie Giodelio teoremą ir efektyvių rinkų hipotezę

Giodelio teorema sako (ar bent jau taip rašo S.Landsburgas knygoje The Big Questions), kad kiekvienai baigtinei aksiomų aibei egzistuoja teiginių, kurie yra teisingi, bet neįrodomi. Efektyvių rinkų hipotezė sako, kad akcijų ir kitų vertybinių popierių kainos rinkoje bet kuriuo momentu atspindi visą tuo metu žinomą informaciją. Net ir aktyviausi efektyvių rinkų hipotezės šalininkai pripažįsta, kad ji yra apytikslė, nes kad rinkos surinktų visą reikiamą informaciją, jų dalyviai turi būti pakankamai suinteresuoti tuo užsiimti. Be to, žmonės taip padaryti, kad geriausi politikai turi būti nuoširdžiai įsitikinę, kad tvarka bus, arba kad oralinis seksas nėra seksas, o geriausi investuotojai turi būti įsitikinę, kad efektyvių rinkų hipotezė klaidinga. Iš viso to išplaukia tokia teorema: jei efektyvių rinkų hipotezė teisinga, tai egzistuoja pakankamai daug žmonių, kurių neįmanoma tuo įtikinti.

Raibumynai



2010 m. vasario 9 d., antradienis

Apie taupumo paradoksą

Visi žino, kad taupyti yra gerai, o išlaidauti - blogai. Tačiau makroekonomikoje iš pirmo žvilgsnio yra priešingai - vartotojai, išlaidaudami kaip girti jūreiviai, skatina ekonomikos augimą. Tai taip vadinamas taupumo paradoksas. Vieną jo versiją S.Fazzari suformulavo čia: sakykime, kad Antanas kiekvieną savaitgalį eina į restoraną ir išleidžia 100 Lt. Staiga jis ima abejoti dėl savo ateities pajamų, ir nustoja eiti į restoraną. Antanas sutaupo 100 Lt, bet restoranas toliau samdo tiek pat darbuotojų ir gauna 100 Lt mažiau pajamų, todėl restorano savininko santaupos sumažėja 100 Lt. Viską sudėjus, bendras santaupų lygis liko tas pats, o vartojimas sumažėjo.

Galima sakyti, kad restorano savininkas pastebės sumažėjusią paklausą, sumažins kainas, ir paklausa vėl išaugs, bet jei darbuotojų atlyginimai keičiasi lėtai, o dėl konkurencijos kainos jau sumažintos kiek įmanoma, jam bus sunku tai padaryti net jei ir ignoruosime "meniu kaštus", kurie šiuo atveju yra labai tiesioginiai - norint sumažinti kainas, reikia pespausdinti meniu.

Kitas argumentas prieš taupumo paradoksą yra toks: jei Antano sutaupyti 100 Lt investuojami, tai trumpuoju laikotarpiu ekonominės veiklos lygis lieka toks pat, o ilguoju išeina dar geriau, nes investicijos padidina produktyvumą. Bet tai yra veikiau paradokso ignoravimas nei sprendimas, nes jei Antanas investuoja santaupas, tą patį galėjo daryti ir restorano savininkas.

Vienas iš intuityviai lengvai suvokiamų taupumo paradokso sprendimų - naudoti pingų kiekio lygybę PY = MV, arba patobulintą jos versiją M = PYk. Kol restorano savininkas nepastebi, kad Antanas ėmė taupyti, vyksta tiesiog pinigų judėjimas iš vienos kišenės į kitą. Bet anksčiau ar vėliau restorano savininkas tikriausiai sutrumpins darbo laiką ir ims mokėti mažiau atlyginimų darbuotojams. Tuomet restorano savininko turima pinigų suma stabilizuosis, o Antanas toliau kaups pinigus, t.y. padidės bendra pinigų paklausa (t.y. sumažės V).

Kaip jau ne kartą rašėme, jei pinigų pasiūla negali lengvai prisitaikyti prie paklausos, pvz. pinigų vertė susieta su auksu (arba euru), pinigų paklausos padidėjimas gali sukelti krizę. Tačiau jei centrinis bankas (pastaba anarchistams ir radikaliems libertarams: prieš skaitydami vietoj "centrinis bankas" mintyse įrašykite "rinkos sukurta monetarinė sistema") stengiasi kompensuoti padidėjusią pinigų paklausą, pradeda veikti "atvirkščias taupumo paradoksas". Jei Antanas pastebi, kad turi daugiau pinigų nei norėtų, jis bandys jų atsikratyti, tačiau visiems žmonėms kartu paėmus to padaryti nepavyks, nes vienas žmogus gali tik perleisti pinigus kitam. Prasideda žaidimas "karšta bulvė", ir pinigų paklausa atsistato į pradinį lygį. Tiesa, jei centrinis bankas laiku nesustos, gali prasidėti ekonomikos perkaitimas, bet tai - dar kita tema.

Dienos nuoroda: kišenpinigiai ir vaikų auklėjimas

Dear Economist: How can we stop our child buying sweets? 

Nors labiau panašu, kad rašoma apie tėvų auklėjimą.

2010 m. vasario 8 d., pirmadienis

Metaksos krizė tęsiasi: Graikija, jos valdininkų armija (ar Atėnai taps Pietų Ryga?)




  • Dabartinis kredito krizės etapas užsienyje vadinamas graikų gėrimo ouzo krize, tačiau Lietuvoje turbūt labiau prigis Metaksos krizės pavadinimas.
  • Jau antra savaitė, kaip į Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos kredito problemas nervingai reaguoja pasaulinės akcijų rinkos. Lygiai prieš metus vienas iš pasaulio rinkas neigiamai veikusių faktorių buvo blogos Latvijos, Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių ekonomikos perspektyvos. Prieš metus pasiskiepiję, dabar mes esame saugesni.
  • Graikijos indėlininkai savo pinigus pradeda pervedinėti į užsienį, bijodami, kad jų lėšas suvalgys didžiulė biurokratų armija.
  • Visi spėlioja, ar Vokietija gelbės graikus.

Dar šia tema: Graikijos valstybės obligacijų burbulas.  Graikijos problemų įtaka Lietuvai.

Pinigų apyvartos greitis ir pinigų paklausa

Kalbant apie monetarinę politiką ir krizes, dažnai minima pingų kiekio lygybė PY = MV. Kaip rašo B.Kaplanas čia, joje svarbiausias, bet ir mįslingiausias yra kintamasis V - pinigų apyvartos greitis. V reiškia "kiek vidutiniškai  kartų per periodą vienas litas pakeičia savininką". Tačiau į V įskaičiuojami tik pridėtinę vertę sukuriantys sandoriai, bet ne jau turimo turto pardavimai, todėl V intuityviai suvokti sudėtinga. Žymiai aiškesnis yra atvirščias dydis - pinigų paklausos koeficientas k = 1/V = M/PY. Kitaip sakant, k parodo, kokią dalis pajamų yra laikoma pinigų pavidalu. Pinigų apibrėžimų yra keletas (M0 - grynieji plius rezervai, M1 - einamosios sąskaitos + M0, ir t.t.), todėl kiekvienas M turi atitinkamą k. Kitas pinigų paklausos koeficiento privalumas - kiekvienas galime susiskaičiuoti savo asmeninį pinigų paklausos koeficientą. Tuomet lengviau atsakyti į klausimą, kaip pasikeis mūsų asmeninė pinigų paklausa, jei taps patogiau naudotis kreditinėmis kortelėmis, arba jei pasikeis palūkanų normos.

2010 m. vasario 7 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: in vino veritas


Nemėgink įrodyti savo jėgų gerdamas vyną,
nes vynas daugelį yra pražudęs.
Kaip žaizdras išbando kalvio darbą,
taip vynas išbando širdis, kai įžūlieji ginčijasi.
Vynas žmonėms yra gyvasties šerdis,
jei geriamas su saiku.
Koks gyvenimas žmogui be vyno?
Iš pradžių jis buvo sukurtas žmonių džiaugsmui.
Širdies džiaugsmui, gerai nuotaikai ir malonumui
pakaks vyno, jeigu jis geriamas saikingai tinkamu laiku.
Galvos skausmą, kartėlį ir gėdą sukels vynas,
geriamas be saiko, pykstant ir barantis.
Daugiau ir daugiau vyno – tikri raizgai kvailiui, –
jam jėgas sumažina ir žaizdas padaugina.
Gerdamas vyną, nesikabinėk prie kaimyno,
nepašiepk jo, kai jis linksmas.
Nedaryk jam priekaištų
ir nesiginčyk su juo prie žmonių.

Sir 31

p.s. šio straipsnio autorinės skaitymo teisės alkoholio ir tabako kontrolės pareigūnams nėra suteikiamos.

2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Dienos citata: valstybės išlaidos ir Rusijos ekonomikos atsigavimas

"Соответствующий анализ показал, что оптимальными размерами государства для современной России является полоса значений в пределах 15–20% ВВП. Именно при таком уровне государственных расходов в ВВП достижимы, при прочих равных условиях, максимальные темпы роста российской экономики. Размеры государства в 38% ВВП являются критическими — при превышении этого уровня экономический рост в стране становится невозможным. При более значительных размерах государства часто начинается экономический спад.
В 1992 году, во время деятельности правительства Гайдара, удельный вес государственных расходов в ВВП был увеличен до 72 % ВВП. Неудивительно, что страна погрузилась в жесточайший экономический кризис, более жестокий даже по сравнению с последними годами существования советского режима. Российский ВВП тогда упал на 14,5%. Будучи министром финансов и вице-премьером Борис Федоров сумел в 1993 году сократить размеры Российского государства до 45% ВВП. Экономический спад продолжился, но темпы его снизились до 8,7%. В 1994 году, избавившись от Федорова, Черномырдин увеличил государственные расходы до 48% ВВП. Темпы экономического спада возросли, и российский ВВП рухнул еще на 13%.
В 1995–1998 годах размеры государства удерживались на уровне около 42% ВВП. Экономический спад продолжался, но темпы его были уже меньше — около 3% в среднем в год. Августовский кризис 1998 года оказался одним из наиболее радикальных экономических хирургов, лишив власть свободных финансовых ресурсов и не позволивших правительству Примакова тратить более 35% национальных экономических ресурсов. Как известно, именно тогда и начался современный экономический рост в России. "

Андрей Илларионов

2010 m. vasario 3 d., trečiadienis

Kredito krizė: Graikijos problemos ir Lietuva

Kredito krizės centre toliau išlieka Graikija, todėl labai įdomu, ar Graikijos problemos gali pakenkti Lietuvai sukeldamos sisteminę krizę. Ačiū Dievui, tikriausiai nepakenks:

  • Už Lietuvą žymiai daugiau problemų turinti Latvija 2009 m. atsilaikė esant žymiai sudėtingesnei rinkos konjunktūrai.

  • Rinkos abejoja, ar Graikija turi pakankamai politinės valios imtis ryžtingų veiksmų stabilizuojant ekonomiką. Lietuva jau įrodė, kad politinės valios minimumas pas mus pakankamai viršytas, ir rinkos tą žino.

  • Sėkmingas Estijos pavyzdys gerina ir Lietuvos įvaizdį investuotojų tarpe.

  • Yra šansų, kad Graikija susitvarkys. Pavyzdžiui, Graikija įsileido eurobiurokratus, kurie Atėnuose gavo būstinę, į kurią piketuotojai galės nukreipti savo strėles, tuo palengvindami vyriausybės darbą.

  • Lietuva gali gyventi su dideliu biudžeto deficitu bent tris metus, po kurių paaiškėtų, kad Vilnius yra Šiaurės Atėnai. Tiesa, tuos tris metus dėl didelio biudžeto deficito Lietuvoje būtų ekonomikos stagnacija.

Skaitykite daugiau: Ambrose Evans-Pritchard apie paskutinius įvykius Graikijoje.

2010 m. vasario 2 d., antradienis

Dienos citata: Jim Chanos apie JAV ir Kiniją

"China has embraced capitalism to keep the socialist elites entrenched while, more lately in the west, we’ve embraced socialism to keep the capitalist elites entrenched."

Jim Chanos
2010 sausis

R.Hansonas apie įmonės dydį

R.Hansonas čia bando suprasti, kodėl didelės vyriausybės veikia blogiau už mažas, ir analogijų ieško įmonių valdyme. Dar A.Smitas rašė apie masto ekonomiją smeigtukų fabrike, tačiau sunkiau yra paaiškinti, kodėl didelės įmonės tampa mažiau efektyvios, t.y. atsiranda masto disekonomija. Hansonas lygina du scenarijus:
  1. Kiekviena iš keliolikos nepriklausomų įmonių turi savo vadovą, valdybą ir investuotojus. Įmonės skelbia finansinę atskaitomybę, o vadovų atlyginimai priklauso nuo veiklos rezultatų.
  2. Tos pačios keliolika organizacijų yra vienos įmonės padaliniai. Jie irgi turi tokią pat apskaitą ir skelbia tuos pačius duomenis. Įmonės vadovybė kartais įsikiša koordinuodama padalinių veiklą, jei mato, kad iš to yra naudos, bet didžiąją dalį laiko padalinių vadovai veikia nepriklausomai.
Antras scenarijus yra gana retas. Dauguma įmonių, kuriose masto disekonomija didesnė už masto ekonomiją, yra nerangios daugiapakopės biurokratinės organizacijos, ir net nebando decentralizuotis. Hansono nuomone, priežastis, kodėl taip yra, galima suskirstyti į dvi grupes:
  1. Decentralizuotas scenarijus neįmanomas, pvz. neįmanoma suorganizuoti tokios pat apskaitos, informacijos teikimo investuotojams, arba padalinių vadovų pareigos nėra pakankamai prestižinės ir joms tinkami darbuotojai verčiau bus mažesnių įmonių vadovais.
  2. Decentralizuotas scenarijus įmanomas, bet įmonių vadovai nenori jo įgyvendinti, nes nėra linkę dalintis valdžia su padalinių vadovais, net jei akcininkams tai būtų naudinga.
Hansonui vėl labiau prie širdies antras variantas. Įmonių vadovų ir akcininkų interesų nesuderinamumas pastaruoju metu dažnai aptarinėjamas, ir kai kas jį laiko viena iš finansinės krizės priežasčių.

2010 m. vasario 1 d., pirmadienis

Dienos nuoroda: tegyvuoja Estija!

Estonia takes right route to euro entry - John Dizard, Financial Times

T.Cowenas apie Fermi paradoksą

Fermi paradoksas sako, kad nors visata labai didelė, kažkodėl joje nesimato kitų civilizacijų pėdsakų. Net jei tikimybė, kad aplink žvaigždę susidarys tinkama gyvybei planeta, yra labai maža, o tikimybė, kad toje planetoje atsiras protinga gyvybė dar mažesnė, visata yra tokia sena ir tokia didelė, kad viską sudauginus (tai taip vadinama Dreiko lygtis) vis tiek išeina, kad nežemiškų civilizacijų turėtų būti daug ir kai kurios iš jų turėtų būti labai senos. Nepaisant to, nepavyksta aptikti nei jų siunčiamų radijo signalų, nei kitokių protingų būtybių veiklos požymių.

Knygoje Create Your Own Economy T.Cowenas pateikia savo Fermi paradokso sprendimo versiją. Jeigu išsivysčiusios civilizacijos visą dėmesį skiria ne manipuliavimui materialiais objektais, o informacijos vartojimui, bendravimui ir kitokiai dvasinei veiklai, jų nariai yra sujungti "superinternetu", ir jiems svarbu nenutolti vienam nuo kito toliau kaip per kelias šviesos sekundes, kad nesuprastėtų ryšio kokybė. Dėl to tokios civilizacijos yra labai nedidelės ir jas aptikti labai sunku. Galbūt ateityje tas pats laukia ir mūsų.

Beje, Coweno kolega R.Hansonas tikriausiai jam nepritartų. Jis yra daug rašęs apie Fermi paradoksą, ir šitame straipsnyje teigia, kad jei bent viena civilizacija užsiimtų plėtra, greitai jos palikuonys taptų dominuojančia protingų būtybių rūšimi visatoje.

Raibumynai

Protestai Kaliningrade, čia - dvasininkų reakcija

Dėl vieno lito atims šimtus - progresyviniai mokesčiai jau Lietuvoje!

Interneto piratų byla Lietuvoje

Juodosios gulbės ir Aspergerio sindromas

Populizmas ir elitizmas - dvi priešingybės

Kinijos Liaudies Respublikos nominalus BVP per ketvirtį išaugo 417 metinių procentų (neatsižvelgiant į sezoniškumą)!

Most Britons descended from male farmers who left Iraq and Syria 10,000 years ago

Mokykimės atpažinti Drąsių Kedį