Dėl žemės valandos Kauno marių vandens lygis pakilo puse metro

Įlindau į feisbuką - o ten išpopuliarėjo kokia tai žemės valanda - neva tai ekologijos tikslais reikia išjungti valandai kambary šviesą ir feisbuke sėdėti visiškoje tamsoje (o pats kompas musėt turi būti išjungtas iš elektros tinklo ir maitinamas iš batareikų). Pagalvojau, kad žemės valandai galioja balsavimo paradoksas. Yra labai mažai šansų, kad dėl būtent jūsų balso bus vieno balso persvara išrinktas jūsų kandidatas per rinkimus. Kadangi elektrinės nesireguliuoja labai tiksliai vienos lemputės galingumo tikslumu, tas pats principas galioja ir žemės valandai - negi jūs galvojate, kad būtent dėl jūsų išjungtos lemputės bus sutaupytas tas Nemuno vandens kibiras Brazausko HESe, arba kad būtent dėl jūsų išjungtos lemputės bus milimetru pakeltas plutonijaus strypas Ignalinoje ir tuo būdu sumažintas branduolinio kuro sunaudojimas? Nejaugi manote, kad Elektrėnuose mazutą lašina su pipete, ir būtent jūsų asmeninių pastangų dėka pavyks sumažinti CO2 emisijas? Du klausimai energetikos ministerijai:
1. Kokiu tikslumu Jūs reguliuojate elektrines Lietuvoje? Kiek žmonių turi susitarti išjungti elektros lemputes vienu metu, kad būtų garantuoti, kad bus prisuktas bent vienas šlangelis elektrinėje?
2. Kur dingsta perteklinė elektra, pagaminama dėl nepakankamai smulkmeniško elektrinės pajėgumų reguliavimo? Spėju, kad šilumos pavidalu laiduose, jei tai tiesa, tai kas tada pavagia tą šilumą iš žemės valandos dalyvių? Ar visgi žemės valandos dalyviui išjungus elektrą, tiesiog skaisčiau sušvinta spec. lemputė energetikos minstro kabinete?

Tarpžvaigždinės prekybos dėsniai

Nobelio premijos laureatą P.Krugmaną kai kas kaltina, kad jis karjeros pabaigoje vis dažniau išduoda ekonomikos principus pigaus populizmo vardan. Bet taip buvo ne visada. To įrodymai - ne tik Nobelio premija, bet ir 30 metų senumo straipsnis apie tarpžvaigždinę prekybą, atsižvelgiant į reliatyvumo teoriją (pvz.: "likusi šio straipsnio dalis, priklausomai nuo skaitytojo inercinės atskaitos sistemos, yra, bus arba buvo padalinta į tris skyrius").

Pagrindinės dvi straipsnio išvados ("fundamentaliosios tarpžvaigždinės prekybos teoremos"):

1. Prekybos tarp dviejų žvaigždžių planetų, esančių toje pačioje inercinėje atskaitos sistemoje atveju, palūkanų normos turi būti skaičiuojamos planetų laiku, o ne prekes gabenančių kosminių laivų laiku (nes investicijos ir vartojimas vyksta planetose). Atvejį, kai planetos yra skirtingose inercinėse atskaitos sistemose, autorius palieka skaitytojui, nes pats neišmano bendrosios reliatyvumo teorijos (taip straipsnyje ir parašyta).

2. Rinkoms veikiant efektyviai, palūkanų norma abiejų žvaigždžių planetose bus vienoda (dėl tarpžvaigždinių kapitalo srautų, nors jie ir lėti), tuo tarpu prekių kainos skirsis net esant nuliniams transporto kaštams (dėl apyvartinio kapitalo kaštų skrydžio metu).