Dienos citata. P. Krugman. Eurozonos žlugimo hipotetinis scenarijus

"The combination of default and devaluation has helped Iceland limit the damage from its banking disaster. In fact, in terms of employment and output, Iceland has done somewhat better than Ireland and much better than the Baltic nations.

So will one or more troubled European nations go down the same path? To do so, they would have to overcome a big obstacle: the fact that, unlike Iceland, they no longer have their own currencies. As Barry Eichengreen of Berkeley pointed out in an influential 2007 analysis, any euro-zone country that even hinted at leaving the currency would trigger a devastating run on its banks, as depositors rushed to move their funds to safer locales. And Eichengreen concluded that this “procedural” obstacle to exit made the euro irreversible.

But Argentina’s peg to the dollar was also supposed to be irreversible, and for much the same reason. What made devaluation possible, in the end, was the fact that there was a run on the banks despite the government’s insistence that one peso would always be worth one dollar. This run forced the Argentine government to limit withdrawals, and once these limits were in place, it was possible to change the peso’s value without setting off a second run. Nothing like that has happened in Europe — yet. But it’s certainly within the realm of possibility, especially as the pain of austerity and internal devaluation drags on."

P. Krugman

Krizė Lietuvoje. Kas pasikeitė 2010-aisiais?

Prieš metus rašiau apie tris krizes, vienu metu supurčiusias Lietuvos ekonomiką - juk reikia nagrinėti net tris krizes, kad paaiškinti taip stipriai nukritusį Lietuvos BVP (Gitanas Nausėda šiam tikslui pasitelkia vos kartą per dvidešimt metų atsitinkančio reto planetų išsidėstymo danguje metaforą). Pasižiūrėkime, kaip sekėsi kovoti su šomis krizėmis 2010-aisiais:

Pasaulinė per mažos bendrosios paklausos krizė. Pasaulis 2010 metais toliau kapstėsi iš po Lehman Brothers bankroto kilusios per mažos bendrosios paklausos krizės, Lietuvoje šis procesas matomas sparčiame eksporto atsigavime - šių metų trečiąjį ketvirtį eksportas 14,6% viršijo prieš metus buvusį eksportą.

Vietinė per didelės bendrosios paklausos krizė. Ši krizė pasižymėjo didžiuliu infliacijos ir einamosios sąskaitos deficito šuoliu. Situacija visiškai aiški, ši krizė baigėsi - turime einamosios sąskaitos perteklių, o infliacijos tempai normalizavosi.

Vietinė struktūrinė krizė. Deja, ši krizė 2010-aisiais tęsėsi toliau. Problemų turinčiuose privačios ekonomikos sektoriuose ji artėja prie pabaigos - statybų ir viešbučių sektoriams jau nėra kur toliau trauktis. Tačiau daug neišsprestų problemų su valstybės biudžeto balansu - dėl šių problemų kapitalo kaštai Lietuvos ūkio subjektams buvo per dideli ir todėl investicijų procesas netapo ekonomikos atsigavimo varikliu. Blogas ekonomikos reguliavimas irgi trukdė ūkiui atsigauti - darbo rinka vis dar tebėra toli nuo pusiausvyros padėties, o bloga reguliacinė aplinka stabdo bandymus ieškoti naujų ekonomikos plėtros krypčių.

Išvada. Šiemet besitęsusi ekonominės veiklos stagnacija buvo nulemta dviejų faktorių priešpriešos. Didėjanti užsienio paklausa sparčiai augino eksporto apimtis, tuo tarpu biudžeto deficito ir ekonomikos reguliavimo problemos smukdė ekonomiką, o viską susumavus, esame netoli apskrito nulio.

Nemokamus pinigus pasidalinti sunku

Nemokamus pinigus pasidalinti sunku. Pas mus periodiškai įsiplieskia ES fondų įsisavinimo skandalai, tuo tarpu už Atlanto potencialus nemokamų pinigų šaltinis yra obligacijų rinka. Įvertinus infliaciją, JAV vyriausybė penkiems metams rinkose skolinasi iš esmės nemokamai - realios palūkanų normos yra artimos nuliui. Ten būtų galima laikinai sumažinti mokesčius, jų naštą nukeliant į ateitį, o mokestinių lengvatų gavėjai pinigus tikrai panaudotų su didesne negu nulis grąža - kas sumažintų savo kreditinės kortelės minusą, kas investuotų į pelningesnius vertybinius popierius, o kai kurie mielai padidintų savo vartojimą, taip sukurdami papildomas darbo vietas. Deja, pjautynės dėl biudžeto užkerta kelią visiem naudingam biudžeto lėšų pasidalinimui ir panaudojimui. Taip pasimato demokratijos efektyvumo ribos - juk demokratija yra blogiausia valdymo forma (išskyrus visas kitas). Iškyla įvairios problemos - visų pirma, norint be rizikos valstybės bankrotui sumažinti mokesčius dabar, reikia iš anksto juos padidinti ateityje. Reikia susitarti, kurie mokesčių mokėtojai labiausiai nusipelno laikino mokestinės naštos palengvinimo. Net tokias akivaizdžias ekonomines galimybes, kaip nulinės realios palūkanų normos, sunku per penkias sekundes išaiškinti tautai (tik tiek paprastai lieka laiko replikai diskusijų laidoje).

Krizės pamokos. Politikai

• Krizė atskleidė, kad beveik visose pasaulio šalyse politikai nepakankamai rūpinosi valstybės atsparumu makroekonominėms katastrofoms.

• Lenkija ir Vokietija parodė itin didelį atsparumą krizei, nepaisant to, kad kitose srityse jų ekonomikoms dažnai labai trūksta dinamizmo. Abejose valstybėse situaciją gelbėjo tinkama makroekonominė monetarinė, fiskalinė ir darbo rinkos reguliavimo politika. 

• Geriausiai pasirodė Kinijos politikai, laiku susiorientavę situacijoje ir supratę, kad geriausias vaistas kredito krizei gydyti yra spartus naujų kreditų išdavimas. Kinijos žingsniai krizės metu kažkiek atitinka Miltono Friedmano rekomendacijas, kurio nuomone ekonomikai labai kenkia pinigų masės sumažėjimas. Kinija orientavosi į apsisaugojimą nuo kredito masės sumažėjimo, tačiau kaip žinome pinigų masės ir kredito masės tendnecijos paprastai būna labai panašios.

• Krizės akivaizdoje savo galimybes pervertino Islandijos ir Airijos vyriausybės. Jos buvo šventai įsitikinusios, kad valstybė sugebės nepasiteisinusias investicijas finansavusius bankus pilnai apsaugoti nuo nuostolių. Islandijos atveju nuo valstybės paramos bankams suteikimo iki valstybės finansinio kracho praėjo vos keletas dienų, Airijos atveju procesas žymiai lėtesnis.

• Krizės metu didžiųjų valstybių lyderių susitikimai iš mažareikšmių ceremonialių diskusijų klubo pavirto labai svarbiu patarimų apie kovą su krize sklaidos forumu.

ECB ir Lietuvos ekonominė politika

Šios dienos Europos Centrinio Banko sprendimas yra svarbus Graikijai, Portugalijai ir Airijai, be to, jis yra labai svarbus ir Lietuvai.

Buvo sprendžiamas klausimas dėl ypatingų skatinimo priemonių nutraukimo. Šios skatinimo priemonės sušvelnino ekonominę situaciją Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje. Jeigu ypatingos skatinimo priemonės būtų nutrauktos, tai reikštų, kad Graikija, Portugalija ir Airija laikinai netenka pilnų Eurozonos nario teisių ir naudoja eurą kaip savo valiutą iš esmės taip, kaip eurą naudoja Kosovas ir Juodkalnija. Už monetarinę politiką Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje tokiu atveju būtų atsakingas nebe Europos Centrinis Bankas, bet Tarptautinis Valiutos Fondas. Ačiū Dievui, Europos Centrinis Bankas šiandien persigalvojo ir pratęsė skatinimo priemones, o Graikija, Portugalija ir Airija ir toliau gaus didelę naudą iš Europos Centrinio Banko likvidumo palaikymo operacijų.

Kuo tai svarbu Lietuvai? Jei Graikija, Portugalija ir Airija būtų buvusi palikta išimtinai Tarptautinio Valiutos Fondo valiai, Europos Centrinio Banko monetarinė politika griežtėtų tol, kol ji atitiktų Vokietijos, Prancuzijos ir kitu stipresnę ekonomiką turinčių šaliu sąlygas. Lietuvos ekonominė situacija nėra tokia gera kaip Vokietijos, ir jei Europos Centrinis Bankas griežtintų monetarinę politiką, Lietuva būtų buvusi priversta imtis papildomų priemonių darbo rinkos lankstumui ir investicijų patrauklumui didinti, taip pat reikėtų dar skubiau likviduoti biudžeto deficitą. Kadangi monetarinės politikos griežtinimas šiandien buvo atidėtas, prie Lietuvos ekonomikos skatinimo funkcionuojant valiutų valdybai prisidės Europos Centrinis Bankas, o Lietuvos valdžia bent jau laikinai galės lengviau atsikvėpti.

Susije irašai:
Valiutų karas ir Lietuva
ECB sprendimo vertimas iš paukšcių kalbos

Ekonomikos burbulas kaip religija

Apibrežimas. Religija yra tai, kuo žmonės tiki tik todėl, kad tuo tiki kiti žmonės.

Kaip doras katalikas, skubu pareikšti, kad aukščiau pateiktas apibrėžimas tinka visoms religijoms, išskyrus katalikų. Paminėjęs šią svarbią išimtį, pasakysiu, kad šiais laikais žymiai įdomiau nagrinėti pasaulietines religijas, tokias kaip marksizmas, genetiškai nemodifikuotų produktų garbinimas ir detoksikacinių vonelių naudojimas kojų ritualams atlikti. Bet apie tai - kitą kartą, o šios dienos tema yra ekonomikos burbulai kaip religija.

Tiek tradicinės religijos, tiek ir ekonomikos burbulai žmonėms suteikia didelę naudą. Religinio kulto išpažinėjai pasisotina dvasinėmis vertybėmis ir jaučiasi gerai. Ekonomikos burbulų dalyviai galvoja, kad yra turtingi, ir pasisostinę materialinėmis vertybemis, jaučiasi gerai. Praradę tradicinį tikėjimą, žmonės netenka sakramentų ir nuskursta dvasiškai. Sužlugus ekonomikos burbulo religijai, žmonės nebesijaučia turtingi, todėl sumažina vartojimo krepšelį ir tada neišvengiamai dėl ekonominio multiplikatoriaus nuskursta materialiai, be to, išauga nedarbas.

AMB ir Kirkilo laikais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, klestėjo nekilnojamo turto burbulo tikėjimas. Visos religijos jų nariams žada ką nors gero, pavyzdžiui, gerą pomirtinį gyvenimą. Nekilnojamo turto religija žadėjo, kad "nekilnojamas turtas brangz". "Tikėjimo žodis" žlugs, kai nusivylę pomirtiniu gyvenimu mirusieji apsireikš gyviesiems tikintiesiems ir praneš, kad skubiai reikia keisti tikėjimą. Nekilnojamo turto burbulas žlugo be antgamtinių reiškinių pagalbos - nekilnojamas turtas krizės metu truputį atpigo ir tokiu būdu į šipulius subyrėjo pagrindinė nekilnojamo turto burbulo religijos dogma, o NT religijos vyskupai (projektų vystytojai), kunigai (NT agentai), klierikai (statybininkai) liko ant ledo.

Nors nekilnojamo turto burbulas yra naudingas reiškinys, jis turi ir didelę problemą - brangiai kainuoja išlaikyti bažnyčios aparatą (projektų vystytojai, NT agentai ir statybininkai nori dideliu pelnų ir atlyginimų). Todėl ekonomistai dar senų senovėje ieškojo efektyvesnių ekonomikos burbulų formų. Austrų ekonomikos mokykla vienareikšmiškai pasisako už aukso burbulą. Aukso kasyklose dirba mažai žmonių, todėl dėl darbo jėgos stygiaus nenukenčia kitos, ne burbulinės ūkio šakos. Auksas itin gražiai blizga, todėl tikėjimas aukso verte yra toks pats stabilus kaip ir jo blizgėjimas ir nėra jokios rizikos, kad burbulas sprogs. Austrų ekonomikos mokykla teigia, kad dėl visų ekonomikos blogybių yra kalta valdžia, pasitelkusi įstatymo jėgą aukso burbulo naikinimui.

Šiuolaikiniai ekonomistai pasuko kita ekonomikos burbulų propagavimo kryptimi. Jie pasisako už valstybės obligacijų burbulą. Sumaniai manipuliuojant fiskalinės politikos svertais, galima užtikrinti valstybės obligacijų burbulo stabilumą. Valstybe tiki labai daug žmonių, tai dar labiau padidina valstybės obligacijų burbulo stabilumą. Valstybės obligacijų turėtojai jausis esą turtingi, o obligacijų savininkų vartojimas iki minimumo sumažins nedarbą. Tačiau deja politinis mechanizmas nėra toks stabilus kaip aukso blizgėjimas. Politikai nesuvaldo valstybės obligacijų burbulų, ir arba juos įpučia per daug, arba per mažai. Krugmanas kiekvieną dieną niršta dėl to, kad JAV obligacijų burbulas įpučiamas nepakankamai. Graikijoje matome kitą medalio pusę - ten politikai išsijuosę tol pūtė valstybės obligacijų burbulą, kol jis sprogo.

Įdomi yra Airijos situacija - ten žlugo per didelis NT burbulas, tačiau NT burbulo pilkieji kardinolai užvaldė valstybę ir per didelį NT burbulą per valstybės garantijas pavertė per dideliu valstybės obligacijų burbulu. Į pagalbą teko kviestis Tarptautinį Valiutos Fondą.

Valiutų karą pradeda ir laimi JAV

Kaip jau rašiau anksčiau, terminas "valiutų karas" man nepatinka, nes jį sugalvojo ekonomikos augimo priešininkai, siekdami pigių propagandinių pergalių. Vis dėlto šiandien naudosiu šį terminą, nes jis leidžia išvengti nuobodžių formulių ir grafikų juos pakeičiant paraku kvepiančiais mūšių aprašymais.

Puolančioji pusė. Ji kaip niekad stipri. Jai vadovauja labiausiai pasaulyje pinigų spausdinimą mėgstantis JAV Centrinio Banko vadas Ben Bernanke. Išvydę jo naujausią ginklą - naują 600 mlrd. JAV dolerių partiją, po pernykščiais lapais pasislepia net ir patys narsiausi valiutų karo priešininkai iš Vokietijos ir Kinijos.

Gynybinė taktika. Jeigu puolamoji taktika valiutų kare yra pinigų spausdinimas, tai gynybinė taktika yra pinigų naikinimas. Kadangi savo pinigus naikinti nesmagu, vietoj to pirmiausia stengiamasi pasinaudoti penktosios kolonos paslaugomis - čia ypač patrauklūs JAV austrų ekonomikos atstovų raginimai stabdyti dolerių laviną.

Euro frontas. Euro fronte gynybai vadovauja trigalvis slibinas, turintis Angelos Merkel, Axelio Weberio (iš Bundesbanko) ir Jean-Claude Tricheto (iš ECB) galvas. Vokiečių ekonomistų raginimus stabdyti dolerių spausdinimo mašiną viena kaire ranka lengvai sustabdo Paulas Krugmanas, savo bloge į šuns dienas išdėdamas vokiečių ekonomistų neišmanėliškumą. Žymiai geriau sekasi graikų ir airių pinigų naikinimo operacija: šį pavasarį buvo sunaikinti milijardai Graikijos eurų, o šį savaitgalį intensyviai vyko derybos dėl paliaubų su Airija, mainais į Airijos bankroto atšaukimą bandant susitarti, kuri Airijos eurų dalis bus ilgam laikui įkalinta Tarptautinio Valiutos Fondo delegacijos stovykloje po lozungu "Arbeit macht Geld" "Vidinė devalvacija".

Kinijos frontas. Iki šiol Kiniją nuo dolerių srauto patikimai saugojo Didžioji Kinų Siena. Tačiau atsitiko kažkas naujo - oficialusis Pekinas kelis kartus išreiškė gilų pasipiktinimą niekšiškais JAV valiutų karo veiksmais. Tai privertė kinų liaudį susimastyti, ir jie suprato, kad Kinijos Komunistų Partijos Politbiuro Centro Komitete tvyro sumaištis, pakrikimas ir panika dėl to, kad Didžiąją Kinų Sieną galima apeiti per Hong Kongą. Kinų liaudis suprato, kad dėl skylių Didžiojoje Kinų Sienoje valdžiai teks naikinti nuosavus kinų pinigus - juanius, ir per vieną dieną Šanchajaus akcijų indekso kursas nukrito net penkiais procentais.

Europos centrinio banko sprendimo vertimas į bendrinę lietuvių kalbą

Štai vakarykštis ECB sprendimas dėl pinigų politikos:

"Šiandien vykusiame posėdyje ECB valdančioji taryba nusprendė, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos, naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis, nesikeis ir atitinkamai bus 1,00 %, 1,75 % ir 0,25 %.
ECB pirmininkas pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.30 val. (CET) prasidedančioje spaudos konferencijoje."

Sprendimas itin trumpas, ir beje, jame pats svarbiausias sakinys yra antrasis (dėl spaudos konferencijos). Sekdamas JAV žurnalistais, kurie į žmonių kalbą išvertė užvakarykštį JAV centrinio banko spredimą, pabandysiu paprastai, trumpai ir aiškiai apibendrinti ECB pirmininko komentarą preskonferencijoje:

• Dabartinės ECB palūkanų normos yra optimalios ir nėra čia ko jų dabar keisti, nes ekonomika auga infliacijai neviršijant 2% nustatytos ribos.

• Vis dar be saiko skoliname daug pinigų silpnesniems bankams ir silpnesnioms vyriausybėms, bet tai yra laikinas reiškinys, ir labai norėčiau artimiausiu metu atsikratyti šito žalingo įpročio, bet nežinau, ar pavyks.

• Pinigų masė auga 1% per metus, tai gerai, nes tai nesukelia viršnorminės infliacijos pavojaus, tačiau vis tiek šiek tiek bijau kylančių naftos ir kitų žaliavų kainų.

• Ei jūs ten Eurozonos šalių vyriausybėse, kuo skubiau mažinkite biudžeto išlaidas!

• Ir nepamirškite struktūrinių ekonomikos reformų, nes kitaip ekonomikos augimą matysite kaip savo ausis!

• Matau, kad neišmokote Graikijos krizės pamokų, nes ES viršūnių susitikime nepritarėte, kad bausmės per daug išlaidaujančioms valstybėms būtų skiriamos automatiškai.

Panašiu stiliumi užvakarykštį JAV centrinio banko sprendimą nupasakočiau taip: Bernankė pasakė - esu kaltas, kad kainos kyla per lėtai, o bedarbių vis dar daug, bet pažadu pasitaisyti, papildomai atspausdinsiu 600 mlrd. dolerių. Kontrastas tarp dolerio ir euro - milžiniškas.

Euro įvedimas Lietuvoje - kam to reikia?

Skaitytojai klausia:
"Ar galima konkrečiau dėl euro įvedimo? Kaip euras pagelbėtų stipriai mūsų ūkiui? O kokios galimos neigiamos pasekmės? Gal jei bus laiko galėtumėte naują įrašą šiuo klausimu parašyti, nes ne man vienam turbūt įdomi jūsų nuomonė šiuo klausimu."

Atsakome: Euro įvedimas turi vieną labai didelę naudą, apie kurią šiandien ir pakalbėsime, plius dar yra visokių nedidelių neesminių pliusiukų ir minusiukų, kuriuos tikrai verta ignoruoti.

Į Europos Centrinį Banką Lietuvai reikėtų žiūrėti kaip į dosnesnį, geresnį, švelnesnį ir turtingesnį Tarptautinio Valiutos Fondo variantą. Kubiliui atėjus į valdžią, kairuolių tarpe kilo mintis pasiskolinti pigių pinigų iš Tarptautinio Valiutos Fondo. Tačiau TVF'as tų pinigų duoda nedaug ir tik su labai griežtomis, kartais netgi sadistinėmis sąlygomis, tai rodo Latvijos pavyzdys, kur dėl pinigų trūkumo RIGIBOR'as pakilo iki dviženklių skaičių, BVP žiauriai krito, o nedarbas labai išaugo.

Tuo tarpu krizės metu Europos Centrinis Bankas skolino neribotą kiekį pinigų su artimomis nuliui palūkanomis, todėl krizė Eurozonoje buvo žymiai švelnesnė. Tai, kad Lietuva neįsivedė euro prieš krizę yra istorinė klaida. Jei krizės metu mes būtumėme turėję eurą, BVP kritimas ir nedarbo augimas būtų žymiai švelnesni. Buvimas Eurozonoje yra pigiausias, geriausias ir patikimiausias Lietuvai draudimas nuo makroekonominių katastrofų. O dėl dabartinės krizės iš tiesų yra kaltas ne Kubilius, o AMB.

Kokia yra pagrindinė pasaulinės krizės priežastis - pinigų trūkumas ar saugaus turto trūkumas?

Ekonomistai vis dar ginčijasi, dėl ko po Lehman Brothers bankroto kilo pasaulinė recesija. Fiskalinės politikos šalininkai teigia, kad dėl bankinės sistemos veiklos netobulumų ekonomikai pritrūko saugaus turto, tuo tarpu monetaristai sako, kad centriniai bankai nepatenkino laikinai išaugusios pinigų paklausos. Fiskalinės politikos šalininkai įrodinėja, kad tradicinė monetarinė politika šiuo metu neefektyvi - centriniai bankai, spausdindami pinigus, vienos rūšies saugų turtą pakeičia kitu, tačiau nuo to saugaus turto trūkumas nė kiek nesumažėja. Monetaristai teigia, kad centriniai bankai galėtų pagreitinti krizės pabaigą padidindami likvidaus turto kiekį iki optimalaus dydžio.

Blogo Nematoma Ranka angliškasis variantas The Money Demand įsijungė į šią diskusiją, ir pateikė faktų, įrodančių, kad kertinė ekonomikos problema visgi yra pinigų trūkumas. Po Lehman Brothers bankroto saugus, tačiau mažiau likvidus turtas, toks, kaip su infliacija susietos valstybės obligacijos, aukso kasyklų akcijos santykinai atpigo - kilo toks stiprus pinigų trūkumas, kad teko išparduoti net ir labai saugų turtą. Apie tai kalbantį The Money Demand straipsnį pacitavo populiariausias Kanados ekonomikos blogas Worthwhile Canadian Initiative, bei JAV makroekonomikos ir rinkų blogas Macro and Other Market Musings. Na, o dar anksčiau mūsų straipsnį apie tai, kaip pinigų trūkumas sukėlė valstybės obligacijų burbulą, citavo vienas populiariausų ekonomikos blogų pasaulyje Marginal Revolution.

Papildymas (10/13). Besidomintiems skaitytojams gali būti įdomus ir detalus priešingos nuomonės išdėstymas. Čia Brad DeLong įrodinėja, kad krizės priežastis - saugaus turto trūkumas.

Prasiskolinę namų savininkai veja lauk biurokratus

Šiuo metu vyksta labai įdomus procesas Didžiojoje Britanijoje - nuo sprogimo gelbėjamas nekilnojamo turto burbulas. Burbulas tikriausiai sprogtų, jei centrinis bankas pakeltų palūkanas. To valdžia labai nenori, ir vykdo biudžeto deficito mažinimo programą. Sumažinus valstybės išlaidas, mažėja infliacija ir valstybės bankroto rizika, todėl centrinis bankas ilgiau gali stimuliuoti ekonomiką, o prasiskolinę namų savininkai gali lengviau atsikvėpti. Paskyrus mažiau ekonominių resursų biurokratams, vidutinis anglas galės gyventi geresniame ir brangesniame name.

Paul'as Krugman'as, kaip žinia kažkada agitavęs už nekilnojamo turto burbulo įpūtimą, šiais laikais labiau pasisako už ekonomikos gelbėjimą sukuriant valdžios skolų burbulą. Jis labai pyksta, kai kokios nors valstybės imasi biudžeto deficito mažinimo darbų.

Rothbard'o pasekėjams teks prisiminti neigiamų skaičių aritmetikos dėsnius

Šis straipsnelis - apie ekonomikos burbulus, pinigų spausdinimą, krizes, Austrų ekonomikos mokyklą, ir žmones, kurie aklai myli ekonomistą M. Rothbard'ą.

Panagrinėkime labai supaprastintą ekonomikos burbulų ir krizių modelį. Vieną kartą valdžia ima ir atspausdina daugiau pinigų, negu žmonės tikėjosi, kad jų bus spausdinama. Kaip teigia Rothbard'as, sunku tiksliai nustatyti momentą, po kurio žmonės supras, kad atspausdinti papildomi pinigai yra nepadengti realiais ekonominiais resursais, tačiau kurį laiką valdžia apgaus žmones ir iškreips ekonomiką. Kaip iliustravo R. Šimašius, "Jeigu jau visiškai paprastai tai paaiškinti - bumas ekonomikoje yra tada, kad statoma 10 namų, nors plytų ir kitų medžiagų turima tik penkiems (statoma todėl, kad buvo parūpinta daugiau pinigų, kurie sudarė įspūdį, kad nupirksi daugiau plytų)." Akivaizdu, kad amžinai taip tęstis negali, ir neišvengiamai artėja krizės valanda, kai "suprantama, kad visų namų neužbaigsi (nes paskui pinigų masės padidėjimą brangsta plytos ir paaiškėja, kad net su padidėjusiais pinigais plytų dešimčiai namų nenupirksi), todėl dalis statybų užšaldoma."

Šituos elementoriškus dalykus Austrų ekonomikos atsovai Lietuvoje yra puikiai įsisąmonę, ir tuo yra žymiai pranašesni už daugelį kitų ekonomikos ekspertų. Tačiau yra du įsisąmonimo būdai - aklas dogmatiškas iškalimas, ir normalus mokslinis supratimas. Deja pas mus per dažnai pasitaiko, kad aklai iškaltos austrų ekonomikos mokyklos dogmos dangstomos citatomis iš klasikų veikalų, ir pamirštama atsižvelgti į realybę.

Prisiminkime mokyklinio penktos klasės aritmetikos kurso dalį apie neigiamus skaičius, ir panagrinėkime, kaip Austrų mokyklos krizės modelis veikia priešingame režime - kai valdžia netikėtai atspausdina mažiau pinigų, negu žmonės tikėjosi (apie tokį pratimą nemaža dalis Austrų mokyklos atstovų bijo net pagalvoti). Lengva įsitikinti, kad tokio dirbtinio pinigų bado efektas bus priešingas - statomi tik trys namai, nors medžiagų turime net penkiems (statomi tik trys, nes valdžia dirbtinai sumažino pinigų, o tai sudarė įspūdį, kad pritrūks plytų).

Valdžia žymiai dažniau daro klaidą, kai prispausdina per daug pinigų, o ne per mažai, ir paprastai galioja Austrų verslo ciklo modelis tradiciniame režime. Per mažas pinigų prispausdinimas yra labai reta išimtis. Tačiau mūsų visų nelaimei, šiuo metu būtent taip yra atsitikę JAV - ten valdžia buvo žmones įtikinusi, kad spausdins tiek dolerių, kad kiekvienais metais vidutinis kainų lygis kils 2%. 2008 m. pabaigoje žmonės buvo žiauriai apgauti - dolerių buvo atspausdinta per mažai, infliacija nukrito žemiau normos, o būsto krizę JAV centrinis bankas tokiu būdu perkėlė ir į visus kitus ekonomikos sektorius.

Valstybės pamatai stiprėja

Prieš tris mėnesius rašiau, kad Lietuva šiaip ne taip iškrito iš valstybių, kurioms labiausiai gresia bankrotas, dešimtuko. Antrajį šių metų ketvirtį situacija keitėsi toliau, sušlubavo Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Kroatijos, Ispanijos ir Airijos finansų pamatai ir dėl to šios valstybės tapo pavojingesnės už Lietuvą. Valstybinės šventės proga noriu pranešti, kad Lietuva pavojingiausių pasaulio valstybių saraše dėl to jau nukrito net iki devynioliktosios vietos. Jei norime iškristi iš kandidatų į valstybės bankrotą dvidešimtuko, mums finansų futbolo žaidime dar reikėtų aplenkti dvidešimtoje vietoje esantį Vietnamą ir dvidešimtpirmoje vietoje esančią Italiją.

Siautėjant Eurozonos krizei, per paskutinius tris mėnesius Lietuvos bankroto rizika pablogėjo tik truputėlį ir šiuo metu tikimybė, kad per artimiausius penkis metus Lietuva bankrutuos, sudaro apie aštuoniolika procentų (vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių rinką).

Dienos nuoroda

Lietuvos ekonomikos istorija 1990-2008 (Raimondas Kuodis "Lietuvos ekonomikos transformacija 1990–2008 metais: etapai ir pagrindinės ekonominės politikos klaidos")

Graikija savarankiškos gyvybės ženklų nerodo

Graikijos padėtis toliau išlieka itin bloga. Kredito rizikos rinkos rodo, kad Graikijos bankroto tikimybė per artimiausius penkeris metus yra daugiau nei 48%.

Graikijos problemų šaknis yra per didelės valstybės išlaidos. Graikija šiuo metu gauna dideles pašalpas iš Europos Sąjungos, be kurių Graikijos biudžetas žlugtų. Galima sakyti, kad Graikija perima Afrikos ekonominį modelį, kurio pagrindas irgi yra tarptautinės pašalpos. Didžiausias Afrikos ekonominio modelio minusas yra tas, kad ten stipriai užsmaugiamas privatus sektorius. Tas pats gresia ir Graikijai - koks verslas vykdys plėtrą žinodamas, kad po poros metų visko gali nelikti. Deja Graikijos vyriausybė Europos pašalpas nukreipė viešojo sektoriaus gelbėjimui, o dideli mokesčiai ir milžiniška rizika toliau žlugdys Graikijos ekonomiką.

Eurozonos žlugimo scenarijai

Aš manau, kad Eurozona nežlugs. Ir visgi egzistuoja tam tikra nedidelė Eurozonos iširimo tikimybė. Eurozona gali žlugti dviem būdais:
1. Gali pasitraukti silpniausi nariai (Graikija, ir t.t.).
2. Gali pasitraukti stipriausi nariai (Vokietija ir t.t.).

Kokie ženklai gali parodyti, kad žlugimo tikimybė auga? Pirmo scenarijaus atveju prieš Graikijos išėjimą iš Eurozonos tikėtina, kad Graikija pradės spausdinti paraleliai su euru kursuojančius talonus. Antrojo scenarijaus atveju reikia stebėti Vokietijos politinio ir bankinio elito nuomonę, taip pat pavojaus ženklas būtų per daug padidėjusi infliacija pačioje Vokietijoje.

Finansų krizė gilėja, paskolų rinka siunčia pavojaus ženklus, o ECB prarado pasitikėjimą

Šį kartą aptarsime blogas makroekonomikos naujienas, dėl kurių gali sulėtėti ir Baltijos šalių ekonomikų atsigavimas.

Europos centrinis bankas prarado pasitikėjimą

ECB jau kuris laikas supirkinėja silpnų Eurozonos šalių valstybių obligacijas. Toks supirkinėjimas turėjo neutralizuoti tų šalių bankroto baimę. Deja baimė neišnyko. Belgijos draudimo įmonei Ageas paskelbus apie tai, kad išpardavė Graikijos, Italijos ir Portugalijos obligacijas, iš kart jos akcijų kursas pašoko net 12%.

Privačių obligacijų krizė

Gegužės mėnesį buvo išplatinta žymiai mažiau nevalstybinių obligacijų nei ankstesniais mėnesiais. Nors labiausiai krito rizikingiausių junk obligacijų kainos, sustingo tiek investicinio reitingo obligacių, tiek junk obligacijų emisijos procesas.

Pasaulinė bankrotų banga

Sausio mėnesį rašėme, kad pasaulinė bankrotų banga gali pradėti silpnėti. Taip iš esmės ir įvyko, tačiau yra viena išimtis - vidutinio dydžio įmonių LBO paskolų bankrotai ir toliau dažnėja.

Madridas - Ispanijos Ryga

Blogėja Ispanijos situacija, ir ji kažkiek pradeda priminti Latvijos situaciją. Praėjusią savaitę matėme Parex analogą - valdžios veiksmus gelbstint Caja Sur ir kitas nusilpusias finansų įstaigas. Tam tikra prasme Ispanijoje situacija dar blogesnė negu Latvijoje. Jau dabar, prieš valdžios diržų susiveržimo plano įgyvendinimą nedarbas Ispanijoje siekia net 20%. Kas bus vėliau, baisu net pagalvoti.

Vokietijos kova su vėjo malūnais

Lygiai prieš savaitę mūsų blogas rašė apie absurdiškas sąmokslo teorijas finansų rinkose. Vakar dienos įvykiai buvo geras pavyzdys, kaip sąmokslo teorijos suklaidina ne tik paprastus žmones, bet ir politikus bei pakenkia ekonomikai. Viskas prasidėjo nuo to, kai trečiadienio vakare Vokietija paskelbė, kad uždraus šortinti valstybių obligacijas (t.y. nebus galima spekuliuoti tikintis obligacijų atpigimo). Motyvas - sąmokslo teorija apie tai, kaip spekuliantai vos ne sužlugdė eurozonos. Populistinė vokiečių inciatyva sudrebino rinkas. Jau trečiadienį vakare neigiamai sureagavo JAV biržos, o ketvirtadienį Europos Stoxx 50 indeksas nukrito net 2,9%. Kodėl gi rinkos sureagavo neigiamai:

• Tie, kas turėjo neigiamą nuomonę apie eurozonos valstybių obligacijas, dabar tą nuomonę išreiškia ne šortindami jas, bet parduodami turėtas akcijas.
• Vokiečių iniciatyva parodo, kad iš Europos galima tikėtis visokių absurdų - taigi padidėjo politinės rizikos laipsnis
• Vokiečiai atskleidė savo kortas - jei jau daromos tokios nesąmonės, tai eurozonos padėtis blogesnė nei atrodo

Eurozonos žlugimas ir Graikijos krizės kronika

2008 m. rugsėjį po Lehman Brothers žlugimo viename pokalbyje aš pasakiau: "Neužilgo išlys durniai, kurie rėks apie eurozonos iširimą". Šiek tiek nepataikiau - neužilgo pavirto į kiek daugiau nei metus, o stambiųjų bankų, šiuo metu bijančių pirkti naujas Graikijos obligacijų emisijas, tikrai negalima vadinti durniais.

Nematoma ranka blogas nuolat stebėjo Graikijos situacijos blogėjimą:

• 2009 m. lapkritį rašėme: "Praėjusią savaitę finansų virusas išsirinko naujas aukas - Japonijos vyriausybę ir Graikijos bankus"

• 2009 m. gruodį griežtai įspėjome: "Svarbiausias praėjusios savaitės kredito krizės įvykis - tolesnis Graikijos kredito reitingų blogėjimas ir bankroto rizikos didėjimas. Jei graikai nesupras, kad valstybės išlaidos gali ne tik didėti, bet ir mažėti, jų bankroto rizika gali pralenkti Lietuvos riziką ir priartėti prie Islandijos rizikos."

• 2010 m. sausį paaiškinome, kad buvo susidaręs Graikijos valstybės obligacijų burbulas, ir dabar vyksta jo sprogimas.

• 2010 m. kovo 1 d. atspėjome, kad dėl Graikijos obligacijų gali kilti didelė panika, kuriai sustabdyti prireiks faktiškai įgyvendinti Graikijos šelpimo planą.

• 2010 m. gegužės 7 d., kai Graikijos bankroto rizika pasiekė maksimumą, nepasidavėme sumaiščiai ir parašėme, kad "Graikijos valstybės obligacijos yra puiki investija lanksčiam obligacijų fondui".

Dabar po antrojo gelbėjimo plano Graikijos bankroto rizika gerokai nukrito lyginant su gegužės 7 d. Šiuo metu Graikijos obligacijos nebetinka nei ilgai, nei trumpai protingai investicinei pozicijai. Artimiausiu metu kainos svyruos Europos centriniam bankui žaidžiant katės ir pelės žaidimą su spekuliantais. Vidutiniu laikotarpiu obligacijų kainas įtakos teigiama naujo obligacijų burbulo susiformavimo rizika ir neigiama naujų politinių nacionalistinių trikdžių rizika, kuri gali apriboti investuotojams į Graikijos obligacijas tenkantį pašalpų srautą.

O apie tai, ar Eurozona iširs, ar ne, manau rašysime dar ne kartą ateityje...

Dienos sentencija - Bailouts

"Bailouts: A transfer of wealth from firms that don't exist to firms that do exist."
Garett Jones