2012 m. kovo 18 d., sekmadienis

Ekonomika - tai mokslas apie sprendimų priėmimą

S.Landsburgas, žurnalistei komentuodamas vieną iš dabartinių JAV skandalų (kuriame žurnalistas pavadino ištvirkėle studentę, agituojančią už tai, kad valstybė įtrauktų į nemokamų vaistų sąrašą kontraceptines tabletes), priminė D.Friedmano Hidden Order pateikiamą ekonomikos apibrėžimą, kuris sutampa su šio įrašo antrašte:
Ar jūs manote, kad "priežastys", kurioms pritaria ekonomistai, yra svarbesnės ir labiau gerbtinos už "priežastis", dėl kurių gydytojas galėtų rekomenduoti įtraukti kontraceptikus į pilnai kompensuojamų vaistų sąrašą?
Taip, žinoma. Ir štai kodėl: ekonomistai specializuojasi apsvarstyti visas sprendimo pasekmes prieš nuspręsdami, tuo tarpu gydytojai linkę skirti dėmesio tik tam tikroms pasekmėms (tiesiogiai susijusioms su sveikata), ir ignoruoti kitas (pavyzdžiui, pačias įvairiausias mokesčių arba draudimo įmokų padidėjimo pasekmes). Aš manau, kad bet kokioje rimtoje viešoje diskusijoje dėl valdžios veiksmų turėtų būti apsvarstomos visos pasekmės, o ne tik pasirinktos. Ekonomistai yra daug ir sunkiai galvoję, kaip to pasiekti. Mums ne visada pasiseka, bet mes bent jau turime sistemą, kaip tai daryti, o gydytojai - ne.

2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: jūsų religija klaidinga

Jau truputį rašiau apie Joel Grus knygą Your Religion ir False, o neseniai netikėtai ją perskaičiau. Kaip ir reikia tikėtis, Joel Grus kritikuoja tikėjimą dievais, siela, rojumi ir angelais, žinomas ir nežinomas religijas, kultus, ir "užsiėmimus, kurie yra pakankamai religijos, kad būtų klaidingi", įskaitant didelių akmeninių galvų garbinimą, astrologiją, singuliaritarizmą, objektyvizmą, Dungeons and Dragons, New Age, deizmą, panteizmą, unitarizmą ir nereliginį dvasingumą. Bet jis turi pagrįstų priekaištų ir agnosticizmui (neidami į bažnyčią išpažinties agnostikai išsiduoda, kad yra veidmainiai, ir iš tikrųjų netiki katalikybės doktrinomis, o valgydami dieną ramadano metu - kad netiki Islamu) bei religinei tolerancijai ("niekam negalima kritikuoti mano įsitikinimų, jei aš sakau, kad jie religiniai"). Apibendrinant, ši knyga yra neblogas įvadas į pasaulio religijas, nors norint pilnai ją įvertinti ir atskirti prasimanymus nuo juokų apie tikrus dalykus, reikia būti susipažinus su XX a. devinto ir dešimto dešimtmečių JAV kultūra. Dėl to tikėtina, kad knyga niekada nebus išversta į lietuvių kalbą, taigi šį bei tą išversiu čia:
Religijos šalininkai dažnai teigia, kad pasaulio istorijoje būta nemažai atvejų, kai religija prisidėjo prie pagirtinų dalykų sukūrimo. Pavyzdžiui, šventas Petras be religijos niekada nebūtų pastatęs savo gražiosios bazilikos Romoje, Ford ir Mercedes niekada nebūtų sukūrę modernių papamobilių, Leonardas da Vinčis niekada nebūtų nutapęs Paskutinės vakarienės, [...]
Tačiau šis argumentas ignoruoja F.Bastiat įvardintą efektą apie "tai, kas matoma, ir tai, kas nematoma". Jei nebūtų religijos, galbūt šventas Petras būtų suprojektavęs elegantišką prekybos centrą, Ford ir Mercedes galbūt būtų pagaminę vandeniliu varomus arba hibridinius automobilius ar kabrioletus, o Leonardas da Vinčis būtų turėjęs daugiau laiko sukurti savo komerciškai labai sėkmingą kodą bei piešti nuogiems vyrams apskritimuose.
Beje, T.Cowenas save vadina nereligingu religijos šalininku, bet knyga kiek supratau jam irgi patiko.

2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

Apie moralės filosofijos įtaką ekonomikai

Moralės filosofija yra senas ir daug emocijų keliantis klausimas, ir nors kai kurie ekonomistai turi ką apie ją pasakyti, buvau nustebęs, kad šitas podcastas su David Rose toks įdomus. Rose prasmingai ir be didelių nesąmonių pamini A.Smitą (rinkos dydis ir darbo pasidalinimo mastas yra svarbiausia klestėjimo priežastis), F.A.Hayek'ą (ekonominės informacijos surinkimas ir apdorojimas yra koordinavimo problema), B.Weingast'ą (institucijos Pietų Amerikoje panašios į turtingų šalių, bet to neužtenka), ir evoliucinę psichologiją (žmonės yra prisitaikę gyventi mažomis grupėmis, ir jų stipriausi moralės impulsai pritaikyti būtent tam). Taip pat jis įdomiai kritikuoja behavioural ekonomikos eksperimentus, kurie paprastai vyksta mažose (ne didesnėse už pirmykščių žmonių bandą) žmonių grupėse, ir anot Rose mažai ką sako apie tai, kaip žmonės elgiasi didelėje visuomenėje.

D.Rose ne tik išreiškia nuomonę, kad be laisvos prekybos ir tinkamų institucijų (pvz. nuosavybės teisių), ekonomikos augimui ne mažiau svarbios yra atskirų žmonių moralės normos, bet ir turi konkretų modelį, kokios tos moralės normos turėtų būti, kad ekonomika augtų netrukdoma. Moralė D.Rose požiūriu yra mechanizmas, galintis padėti išspręsti keletą svarbių koordinavimo problemų.

Viena tokių problemų yra informacijos apdorojimas įmonės ar organizacijos viduje. F.A.Hayek'as rašė, kad rinka yra efektyvus informacijos surinkimo ir apdorojimo mechanizmas. Bet įmonės/organizacijos viduje rinkos santykių nėra, ir dažnai kyla taip vadinama "auksinės galimybės" problema - kai informacija apie optimalius veiksmus tam tikru atveju prieinama tik vienam žmogui. Ar jis pasielgs taip, kad prisidėtų prie ekonomikos klestėjimo, dažnai priklauso tik nuo jo moralės nuostatų. Blogiausia, kad didelėje visuomenėje neužtenka gėdos ir kaltės jausmo, nes gali būti tokių veiksmų (pvz. pritaikius "pilką" būdą sutaupyti 1000 dolerių mokesčių arba nusirašinėti per egzaminą), kurie niekam nepadaro išmatuojamos žalos.

Kita problema, kuriai svarbi moralė, jei teisingai supratau D.Rose, yra įsipareigojimų nuoseklumo garantijos laikui bėgant. Daugelio įsipareigojimų vykdymą užtikrinti teisiniu keliu nepraktiška, todėl ar jie bus vykdomi, ar ne, priklauso nuo moralės normų. Konkrečiai D.Rose išskiria "racionalizavimą didesnio gėrio vardan", nuo kurio grėsmės dažnai priklauso didelės organizacijos darbuotojų motyvacija ar jos stoka. Banalus pavyzdys būtų vadovo pažadas paaukštinti gerai dirbantį darbuotoją pareigose, kurio nauda žymiai mažesnė, jei jis gali būti paaukotas vardan didesnio gėrio.

D.Rose mano, kad šios problemos yra mažiausios, jei kiekvienas žmogus kasdieniniame gyvenime vadovaujasi tokiomis moralės nuostatomis:
1. Nedaryti nieko, kas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių (padeda išvengti racionalizavimo didesnio gėrio vardan)
2. Nedaryti nieko, kas sukeltų neigiamų pasekmių, jei taip elgtųsi visi (t.y. kažkas panašaus į Kanto kategorinį imperatyvą) - padeda išvengti "auksinės galimybės" problemos.

Išsamiau savo teoriją D.Rose išdėsto knygoje, kurios dar neskaičiau, bet jis pakankamai pripasakojo ir podcaste, kad būtų ką komentuoti.

Iš pradžių pagalvojau keturis dalykus:
  • A.Klingas apie moralės normų svarbą ekonomikos augimui panašiai rašė prieš kokius dešimt metų.
  • Rose trivializuoja moralę. Teisės ekonomine analize užsiimantys ekonomistai seniai yra praradę viltį surašyti visas didelei visuomenei reikalingas taisykles ant vienos akmens lentelės ar ožio odos. Geriausia ką esu skaitęs apie tai - D.Friedmano knyga Law's Order. Pvz. Rose sako, kad galima vogti gelbėjimo ratą jei gelbėji skęstantį vaiką, bet ar tai ne racionalizavimas didesnio gėrio vardan?
  • R.Hansonas apie Rose teoriją pasakytų, kad žemdirbių moralės normos geriau tinka kapitalizmui nei laukinių žmonių, nes yra toliau pažengę koordinavimo problemų didelėje žmonių grupėje sprendimo prasme.
  • Rose teorija yra paradoksali tuo, kad vertindamas visos visuomenės gerovę, jis akivaizdžiai vadovaujasi utilitarizmu (ar bent jau kažkokia konsekvencionalizmo atmaina), kurį kritikuoja kaip netinkamą asmeninių sprendimų priėmimui didelėje visuomenėje. Ir visa laimė. Nes tie, kas vadovaujasi deontologinėmis teorijomis vertindami visuomenės gerovę, yra linkę propaguoti kentėjimą už skolinimąsi, išlaidavimą ir kitas nuodėmes, ir mano, kad tie, kas siūlo su krizėmis kovoti monetarinės politikos priemonėmis, eina prieš Dievo valią. 
Paskui pradėjau rašyti šį įrašą, ir pamačiau, kad 2009 metų kovą D.Rose ragino B.Bernanke atleisti akseleratoriaus pedalą gąsdindamas infliacija. Moralės filosofija - tikrai pavojingas dalykas.