Maisto kainos kyla, nes bankai spausdina pinigus?

Paskutiniu metu tenka išgirsti daug versijų, dėl ko kyla maisto produktų kainos. Viena iš jų - visame pasaulyje valdžia skatindama ekonomiką, prispausdino daug pinigų, ir todėl pabrango maistas. Nekilnojamas turtas nepabrango dėl ekonominių sunkumų ir pasibaigiusio tikėjimo, kad nekilnojamas turtas būtinai brangz, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekės nepabrango dėl to, kad žmonės krizės metu susilaiko nuo tokių pirkinių, bei dėl stipraus konkurencinio spaudimo, todėl pinigų masės banga labiausiai pakenkė duonos ir grikių valgytojams.

Ar iš tiesų dėl besaikio pinigų spausdinimo maistas gali pabrangti labiau nei kitos prekės ir atlyginimai? Ne. Visų pirmą, maisto vartojimas yra santykinai stabilus, žmonės stengiasi nebadauti ir krizės metu, o gavę papildomų pinigų, juos išleidžia kitiems poreikiams tenkinti. Visų antra, su pinigų masės didėjimu paprastai būna susijęs paskolų bumas, ir pabrangsta tai, kam įsigyti imamos paskolos (nors greitieji kreditai paskutiniu metu ir paplito, maisto įsigijimui jų niekas neima, na gal išskyrus kai kuriuos specifinius gėrimus). Visų trečia, padidėjus pinigų masei, padidėja vertybių, kuriomis galima apsiginti nuo infliacijos, paklausa. Maistas šiam tikslui blogai tinka - jis greitai genda. Nors jei pamatysite savo pažįstamą Austrų ekonomikos mokyklos atstovą, parduotuvėje prisikrovusį pilną vežimėlį konservų, galite įtarti, kad artėja infliacijos banga. O jei tas jūsų pažįstamas dar ir suspėjo priaugti svorio, pagirkite jį už įžvalgumą - jis pasinaudojo gamtos suteiktu būdu taupyti pinigus, vartojant daugiau maisto tada, kai jis pigus.

Penktadienio skaitiniai: gerti sveika

Kad kai žinai saiką, alų gerti sveika, buvo ne paslaptis jau senovėje. Bet geriausiais turimais šiuolaikinio mokslo duomenimis, tą patį galima pasakyti apie saikingą (iki 30-60 ml gryno alkoholio per dieną) bet kokių alkoholinių gėrimų vartojimą. Tiksliau, saikingai geriantys gyvena ilgiau už negerenčius.

Paskelbus vieną ar kitą tyrimą su analogiška išvada, dažnai iškeliami pora prieštaravimų:

• galbūt prie negeriančių priskiriami ir gerti metę alkoholikai pažeistomis kepenimis
• galbūt egzistuoja trečias veiksnys, su kuriuo koreliuoja tiek gyvenimo trukmė, tiek polinkis (arba sugebėjimas) saikingai gerti

E.Cramptonas (trečioji nuoroda) gana itikinamai paneigia tiek vieną, tiek kitą galimybę. Tyrimų daryta pakankamai, ir kai kuriuose jų buvę alkoholikai traktuojami atskirai, todėl pirmą prieštaravimą galima atmesti. Tuo tarpu atsižvelgus į visų žinomų veiksnių (tokių kaip amžius, lytis, šeimyninė padėtis, pajamos ir t.t.) įtaką, efektas sumažėja taip nežymiai, kad sunku įsivaizduoti nežinomą veiksnį, galintį turėti tokią didelę įtaką.

Evoliuciniai dietologai atakuoja

Paprastai stengiuosi nekreipti per daug dėmesio į turinčius kategorišką nuomonę apie tai, ką sveika valgyti ir kaip sportuoti. Kaip mėgsta sakyti Econtalk laidų vedėjas R.Robertsas, žmogaus organizmas yra sudėtinga chaotiškai susiformavusi sistema, o žmonės linkę pervertinti savo galimybes patobulinti tokias sistemas. Bet taip jau nutiko, kad pats R.Robertsas pasikvietė per mėnesį du svečius su aiškiu polinkiu į tai, ką jie vadina "evoliuciniu dietos ir treniruočių režimu" - A. de Vany ir N.Talebą (tą patį).

A. de Vany sako, kad prieš 50 000 metų žmonės beveik nevalgė angliavandenių, užtat valgė daug mėsos ir augalinio maisto. Fizinis krūvis buvo paskirstytas į trumpus intensyvaus krūvio momentus medžiojant, visą kitą laiką ilsintis ir tinginiaujant. Šiuolaikinių žmonių gyvenimas yra smarkiai pasikeitęs, bet valgyti ir sportuoti yra geriausia taip, kaip tai buvo daroma prieš 50 000 metų. N.Talebas tam pritaria, tik dar sako, kad nesinaudoja treniruokliais, nes jie yra nenatūralus civilizacijos išradimas.

Neturiu patikimų žinių, kiek iš tikrųjų mokslas yra pažengęs tiriant šiuos klausimus. Bet spragų matosi jau pačioje "evoliucinėje" teorijoje. Visų pirma, klaidinga manyti, kad nuo tada, kai nesugebantys susimedžioti maisto žmonės nustojo mirti badu, evoliucija sustojo. Natūrali atranka toliau vyksta, nes ne visi žmonės susilaukia vienodai palikuonių, o kuo daugiau pokyčių gyvenamojoje aplinkoje, tuo daugiau priežasčių, kodėl svarbios tampa naujos savybės, priklausančios nuo kitų genų nei anksčiau. Vienas iš svarbių neseniai įvykusių pokyčių žmonių genome - išplitusi taip vadinama laktozės tolerancija, dėl kurios dauguma suaugusių žmonių gali gerti pieną. Antra, turėtų būti natūrali priežastis, kodėl pasitreniravęs žmogus gali nubėgti 30 km greičiau nei absoliuti dauguma gyvūnų, taigi sakyti, kad ilgų nuotolių bėgimas žmonėms yra nenatūralus - mažų mažiausiai keista.