2010 m. birželio 28 d., pirmadienis

Laisvieji miestai

Ekonomistas P.Romeris turi originalų planą, kaip padėti skurstančiam pasauliui. Čia apie jį Romeris kalbasi su R.Robertsu, čia trumpa jo prezentacija, čia - oficiali svetainė, o čia - gana ilgas straipsnis. Romeris siūlo bandyti pakartoti kažką panašaus į tai, kas netyčia įvyko su Honkongu - neturtingose šalyse kurti "laisvuosius miestus".

Įsivaizduokime, kad neturtingos šalies diktatorius nenori rizikuoti prarasti valdžios, bet nori paeksperimentuoti su laisvąja rinka. Jis kartu su turtinga turinčia modernią teisinę sistemą šalimi savo šalies teritorijoje įkuria laisvąjį miestą, kuriame galioja įstatymai, panašūs į turtingos šalies įstatymus. Turtingos šalies dalyvavimas turėtų padrąsinti investuotojus, kurie galbūt neskubėtų investuoti į paties diktatoriaus įkurtą "laisvąją ekonominę zoną". Neturtingos šalies gyventojams leidžiama netrukdomai persikelti į naująjį miestą. Kai miestas tampa turtingas, šalies gyventojai žymiai palankiau ima vertinti reformas, kurios visą šalį padaro panašesnę į laisvąjį miestą, išskyrus tai, kad diktatorius lieka valdžioje, kaip ir Kinijos komunistų partija.

Planas skamba patraukliai, o rimčiausias argumentas prieš - kodėl iki šiol niekas to nepadarė? Vienas iš atsakymų - kad "teritorinis vientisumas" yra toks šventas dalykas šalies žmonėms, kad net ir miesto dydžio žemės sklypo išskyrimas laisvajam miestui sukelia didžiulį nepasitenkinimą. Bent jau kažkas panašaus atsitiko Madagaskare, kur P.Romeris jau buvo "užmetęs meškerę". Labiau optimistinis atsakymas - kad visada būna pirmas kartas, ir Romeriui anksčiau ar vėliau pasiseks.

4 komentarai:

  1. "Pakartoti" sėkmingai nieko negalima."Pakartojimas" paprastai nebeatneša pridėtinės vertės.Ir kur gi tce razina?Teritorija be mokesčių?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kodėl gi neatneša? Kaimynas išsišluoja kiemą, aš pakartoju, ir mano kiemas irgi gražesnis.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kažkaip viskas skamba nepaprastai naiviai, jei nepasakytume stipriau- idiotiškai. Taigi visi apribojimai, suvaržymai ir t.t. atsirado dėl lobizmo, korupcijos, apsimestinio rūpesčio kažkuomtais ir panašių negerovių. Kodėl savo šalyje saulės baterijų draudimą iškovoję elektrinių savininkai turėtų leisti atsirasti miestui, kur draudimas negalioja? Kodėl kyšius imantys valdininkai, ar eksporto ribojimus iškovoję vietiniai runkelių augytojai turėtų leisti atsirasti "skylei" jų sukurtoje sistemoje? Gal tada jau visoje šalies teritorijoje būtų paprasčiau perimti išsivysčiusių šalių patirtį?

    Yra ir dar viena problema: kadrai. Galima pabandyti priimti pačius geriausius įstatymus, bet jei teismai bylas sprendžia ne pagal teisybę, o pagal kyšio dydį, tai idealūs įstatymai nepadės.

    AtsakytiPanaikinti
  4. @Kibiras
    Aš manau, kad visokie apribojimai, suvaržymai ir t.t., įskaitant korupciją ir apsimestinius rūpesčius kažkuomtais, skurdžiose šalyse yra atsiradę iš dalies dėl istorinių atsitiktinumų (pvz. buvusioms Prancūzijos kolonijoms kažkodėl sekasi blogiau nei D.Britanijos), iš dalies - dėl piliečių neišprusimo (plačiau čia: http://www.nematomaranka.lt/2009/09/mitas-apie-racionalu-rinkeja.html).

    Kadrai yra problema, bet nebūtinai neišsprendžiama. Daugeliu atvejų institucijos ir paskatos yra svarbiau už asmenines ypatybes. Geriausias pavyzdys - R.Paksas. Po jo pergalės buvo gąsdinančių visokiais baubais, o jis sugebėjo tik porą kartų sulaužyti priesaiką ir paminti konstitucijos dvasią, bet nei biudžeto iššvaistė, nei seimo paleido, ir net krizės nesukėlė. Tas pats ir su teisėjais ar policininkais.

    AtsakytiPanaikinti