Neseniai baigiau skaityti ekonomisto R.Frank'o knygą Economic Naturalist. R.Frank'as turbūt labiausiai žinomas tuo, kad pasisako prieš "parodomąjį vartojimą", ir siūlo su juo kovoti progresiniais mokesčiais.
Knyga labai paprasta - tiesiog surašytos ekonomikos mįslės su trumpais autoriaus atsakymais. Apie padėties visuomenėje reliatyvumą irgi užsimenama, ir prikišti galima nebent tai, kad skirtingai nuo tų, kurie natūralią atranką mėgsta lyginti su laisva rinka, R.Frank'as pavojingai nukrypsta į priešingą pusę - jis aiškiai nepasako, kad "lipimo per galvas" problema labiausiai pasireiškia ten, kur žmonių elgesį valdo ne rinka, o evoliucinės priežastys.
Naujų ir įdomių ekonomikos mįslių sugalvoti sunku, bet R.Frank'ui padėjo studentai, todėl pavyko neblogai. Man patiko paprastas, tačiau tuo labai naudingas klausimas, kodėl internetas nemokamas pigiuose viešbučiuose, bet mokamas brangiuose, o sumuštiniai lėktuvuose - priešingai. Atsakymas - kad konkurencingoje rinkoje kainą lemia ne vidutinė, o ribinė savikaina, ir kuo rinka konkurencingesnė, tuo kaina artimesnė ribinei savikainai. Bevielio interneto savikaina papildomam vienam vartotojui beveik nulinė, todėl pigiuose viešbučiuose, kurių klientai jautresni kainai, jis nemokamas. Brangių viešbučių rinka ne tokia tobula, nes ją iškreipia kainai nejautrūs verslo klientai. Papildomo sumuštinio lėktuvo keleiviams savikaina gana didelė, todėl pigiausios avialinijos, kurių klientai jautrūs bilietų kainai, negali jų dalinti nemokamai. Brangesnės avialinijos siekia pritraukti kainai nejautrius klientus nemokamu maistu.
Visa tai aktualu kalbant apie rašytinės žiniasklaidos ateitį. Pradedant laikraščiais, jos ribinė savikaina visada buvo maža, o internetas ją dar labiau sumažino. Kadangi internetas padidino konkurenciją, ir apkarpė kitus pajamų šaltinius - skelbimus ir reklamą, rašytinės žiniasklaidos ateitis nepavydėtina. Elitiniai leidiniai, pvz. The Economist, gali pardavinėti internetinę prieigą brangiau nei jos ribinė savikaina, bet didžiajai daugumai konkurencija neleis to padaryti.
Passed
Prieš 29 minutes
Tos mįslės atsakyme nėra logikos. Teisingiau yra tik tiek, kiek aiškinama, kodėl pigiuose viešbučiuose Internetas nemokamas, o pigiuose skrydžiuose sumuštiniai mokami - tai priklauso nuo prekės/paslaugos savikainos, kuri Interneto atžvilgiu artėja prie 0, o sumuštinių - ne.
AtsakytiPanaikintiTačiau vadovaujantis atsakymo logika yra prieštaravimas dėl Interneto brangiuose viešbučiuose ir sumuštinių brangiuose skrydžiuose. Jei brangių skrydžių klientai yra nejautrūs kainai, tai kodėl tikimąsi juos pritraukti nemokamu maistu - jiems kaina gi nesvarbu, o savikaina tai nemaža. Jei siekiama brangesnių skrydžių klientus pritraukti nemokamais sumuštiniais, tai kodėl tuomet nesiekiama brangesnių viešbučių klientus pritraukti nemokamu Internetu, kurio dar ir savikaina maža?
Galima būtų visą tai karti ant nevienodų konkurencinių sąlygų - atseit konkurencija tarp brangesnių avialinijų yra didesnė nei tarp brangių viešbučių, bet esu linkęs tuo abejoti, nes skrydžių pasirinkimas paprastai yra gerokai mažesnis, nei brangių viešbučių, kurių kiekvienam mieste su Oro uostu būna bent keli.
Franko modelis turbūt toks: dėl istorinių priežasčių sumuštiniai lėktuvuose buvo nemokami, o internetas viešbučiuose - mokamas. Kodėl taip atsitiko - jau kitas klausimas. O šitas atsakymas atsako tik tiek, kad konkurencingesnėse rinkose greičiau įvyko tai, ką ir numato tradicinė mikroekonomika.
AtsakytiPanaikintiKad brangiuose skrydžiuose maitinimas ir kitos paslaugos nemokamos, man atrodo labai logiška - mokėti už kiekvieną paslaugą yra papildomas nepatogumas, o jų klientams patogumas svarbiau už kainą. Tas pats aišku galioja ir internetui brangiuose viešbučiuose. Mano nuomone, vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl jis mokamas - kad į komandiruotes važiuojantys viešbučių klientai turi atskirą biudžetą viešbučiui ir atskirą komunikacijoms. Kitaip sakant, jie nejautrūs tik interneto kainai.