2010 m. gruodžio 29 d., trečiadienis

Krizė Lietuvoje. Kas pasikeitė 2010-aisiais?

Prieš metus rašiau apie tris krizes, vienu metu supurčiusias Lietuvos ekonomiką - juk reikia nagrinėti net tris krizes, kad paaiškinti taip stipriai nukritusį Lietuvos BVP (Gitanas Nausėda šiam tikslui pasitelkia vos kartą per dvidešimt metų atsitinkančio reto planetų išsidėstymo danguje metaforą). Pasižiūrėkime, kaip sekėsi kovoti su šomis krizėmis 2010-aisiais:

Pasaulinė per mažos bendrosios paklausos krizė. Pasaulis 2010 metais toliau kapstėsi iš po Lehman Brothers bankroto kilusios per mažos bendrosios paklausos krizės, Lietuvoje šis procesas matomas sparčiame eksporto atsigavime - šių metų trečiąjį ketvirtį eksportas 14,6% viršijo prieš metus buvusį eksportą.

Vietinė per didelės bendrosios paklausos krizė. Ši krizė pasižymėjo didžiuliu infliacijos ir einamosios sąskaitos deficito šuoliu. Situacija visiškai aiški, ši krizė baigėsi - turime einamosios sąskaitos perteklių, o infliacijos tempai normalizavosi.

Vietinė struktūrinė krizė. Deja, ši krizė 2010-aisiais tęsėsi toliau. Problemų turinčiuose privačios ekonomikos sektoriuose ji artėja prie pabaigos - statybų ir viešbučių sektoriams jau nėra kur toliau trauktis. Tačiau daug neišsprestų problemų su valstybės biudžeto balansu - dėl šių problemų kapitalo kaštai Lietuvos ūkio subjektams buvo per dideli ir todėl investicijų procesas netapo ekonomikos atsigavimo varikliu. Blogas ekonomikos reguliavimas irgi trukdė ūkiui atsigauti - darbo rinka vis dar tebėra toli nuo pusiausvyros padėties, o bloga reguliacinė aplinka stabdo bandymus ieškoti naujų ekonomikos plėtros krypčių.

Išvada. Šiemet besitęsusi ekonominės veiklos stagnacija buvo nulemta dviejų faktorių priešpriešos. Didėjanti užsienio paklausa sparčiai augino eksporto apimtis, tuo tarpu biudžeto deficito ir ekonomikos reguliavimo problemos smukdė ekonomiką, o viską susumavus, esame netoli apskrito nulio.

11 komentarų:

  1. Krizė yra pasekmė . Galima vardinti priežastis , jas susieti su pasekmėmis t.y. ieškoti tiesos. Ar toks darbas nėra beprasmis ? Ką reiškia „bloga reguliacinė aplinka „ ir kiti panašūs teiginiai? Gal būt reiktų teigti - per didelis reguliavimas ir stabdymas ,kišimasis ir pan. Vėlgi koks tai Krugmanas ar Lazutka gali nesutikti . Nesu koks tai dažnas blogų skaitovas , bet „nematomos rankos“ pavadinimas man kažkur girdėtas. Gal net drįsčiau teigti įpareigoja į gyvenimą žvelgti kiek kitaip , novatoriškai. To linkiu šio blogo kūrėjams 2011 !

    AtsakytiPanaikinti
  2. Struktūrinė krizė tęsiasi, ir ji tęsis, kol nebus pašalintos priežastys, dėl to toks nagrinėjimas nėra beprasmis, jeigu bent kiek domina ekonomikos augimo perspektyvos.
    Su Lazutkos darbais nesus susipažinęs, bet Krugmanas labai džiaugėsi tuo, kad 2010 m. Nobelio premiją gavo žmonės, nagrinėję darbo rinkos optimalaus reguliavimo klausimus. Darbo rinkos reguliavimo Lietuvoje tikrai negalėčiau pavadinti geru.
    Apie tai rašėme čia:
    http://www.nematomaranka.lt/2010/10/ekonomikos-nobelis-2010.html

    AtsakytiPanaikinti
  3. Dėkui už greitą atsaką . Matyt liksiu prie minties , kad makro ekonomikoje teisybės ieškojimas yra iliuzija. Krugmanas yra ne tik mokslininkas , bet ir didelę politinę įtaką turintis žmogus. Jo ir senųjų Čikagos mokyklos profesorių pažiūros skiriasi . Klausimas kodėl ? Gal dėl to , kad bazinį išsilavinimą gavo kitur , gal kitos priežastys . Nors man bešališkam stebėtojui atrodo kad tokie grandai kaip E.Fama ar R.Lucas per maža laiko skyrė savo mokinių auginimui . Paliko procesą nematomos rankos tėkmei , o ta ir sudirbo didžiausios naudos kryptimi .

    AtsakytiPanaikinti
  4. Krugmanas neseniai skundėsi, kad jo straipsnių visi be išimties žurnalai nepriimdavo (iki Nobelio), jeigu jis nesiremdavo Lucas'o metodologija. Todėl vargšas Krugmanas formaliai atiduodavo duoklę Lucas'ui, ir tik tokį pritemptą straipsnį žurnalai publikuotavo. Taip kad išeina, jog Lucasas tų mokinių prigimdė gerokai per daug...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Krugmanas iki Nobelio yra prispausdinęs daugybę knygų ir straipsnių . Dalyvavęs daugybėje projektų tarp kurių ir LT gerbiamoje London School of Economics . Jei pateiktą (123) versiją priimsime kaip tiesą , tuomet gaunasi didelis nesusipratimas .Išeitų kad straipsniai yra Lucas įtakoje , Krugmanas juos rašė sukandęs dantis iš merkantilinių interesų. Maždaug aš manau vienaip ,bet rašau kaip reikia (duoklė Lukui) . Tai už ką jis gavo Nobelį ? Už Lucas ? Gal tuomet $1.4mlj reikėjo atiduoti tikrajam įkvėpėjui ? Kažkas neskanu šitoje istorijoje. Bet tai etikos ,o ne ekonomikos dalykai.
    Štai matot kaip skirtingai galima vertinti tą patį faktą.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Straipsniai buvo tiesiog formaliai pritempti prie Lucas'o metodologijos, panašiai, kaip sovietiniais laikais reikėdavo prisiminti dialektinį materializmą rašant apie karvių primilžio didinimą, nors už didelį pieningumą premijas gaudavo ne Marksas, o melžėja :)
    O versiją čia ne aš sugalvojau, čia pats Krugmanas taip savo bloge rašė...

    AtsakytiPanaikinti
  7. Sovietų laikais buvo ir ekonomistų , ne tik melžėjų. Melžėjos karves melžė ,čia aišku , ne atvirkščiai juk , bet ką mokslininkai darė ir kas ką melžė ? Tiek to tai atskira tema kaloboravimas ir toks reiškinys buvo ir bus ,nes toks gyvenimas. Lucas yra mokslininkas turintis aiškias savo pažiūras . Apie dabar vėl garbinamą Keynes Lucas rašė (2003) : „, Keynes was viewing himself as a spokesman for a discredited profession. . .Ir tai tik uogelės . Ką šiandien siūlo Amerikai prof.Krugmanas ? Death panels ir sale taxes . Štai ir visos rekomendacijos . Prof. Fama tai įvardina : „Krugman wants to be the czar of the world“ (2010). Todėl ir liūdnoka ,kad senstanti Čikagos ekonomikos mokykla lieka be rimtesnių pasekėjų.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Tiesą pasakius, Fama garsus tik savo akcijų rinkos tyrinėjimais, o į jo makroekonomines pažiūras dėmesio kreipti tikrai nelabai verta, nes tai tikrai toli nuo tos srities, kur jis yra specialistas.
    Lucas'o racionalių lūkesčių metodologija užkariavo beveik visus Amerikos ekonomistus, o Keynes'o minčiai, kad reikia stabilizuoti bendrąją paklausą, vienodai pritaria ir Krugmanas, ir pats Lucas'as.
    Čikagos įtaka ekonomistams išlieka milžiniška, ir rimtų pasekėjų yra tikrai daug. Vienas iš jų rašo vieną geriausių ekonomikos blogų www.themoneyillusion.com

    AtsakytiPanaikinti
  9. Dėl Lucas įdėjų : na jos iš esmės kitokios , negu dabar vyksta Amerikoje.
    Perskaičiau dar kartą apie Krugmano ir sovietinių melžėjų darbo metodikų panašumus. Veža. Su kuo ir sveikinu. Dar patiko žavus ankstesnis postas apie kapitoną ir vergus. Tame pavyzdyje slypi ekonominio veikimo esmė – paskata. Gali kiek nori instrukcijų prirašinėti kapitonams ,bankams ar vaistinėms lems paskata. Atrodo toks aiškus ir paprastas daiktas bet ne visiems lemta ji suprasti. Smitas šį dalyką pavadino nematoma ranka.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Dėkui už įdomią nuorodą : http://www.themoneyillusion.com/ . Dėstymo tonas ir mintys tinka , gilesnį vaizdą susidarysiu po rimtesnio skaitymo. Maža vyriausybė , aukso standartas , tikėjimas rinkos savireguliacija man yra priimtinos nuostatos. Grižkime pas savus laisvos rinkos propaguotojus. Ką tik per TV kalbėjo ministras Šimašius su šypsena veide apie humaniškas baudas iki 300Lt už saugos diržus . Kas pasidaro su žmonėmis kai jie pradeda dirbti valdžiai ?

    AtsakytiPanaikinti
  11. Stop, stop, stop... Noruodoje stipriai kritikuojamas aukso standartas.
    O Šimašiaus interviu nemačiau, tai nelabai galiu komentuoti.

    AtsakytiPanaikinti