Už anekdotą apie karo nusikaltimus - du metai kalėjimo

Už viešai pasakytą anekdotą apie karo nusikaltimus - du metai kalėjimo. Tai ne pokštas. Tai numatyta Baudžiamajame Kodekse:

Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal tą patį straipsnį prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Petro Stankero straipsnio "Veido" žurnale "Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje". Pats straipsnis yra žemos kokybės, nors jame ir pateikiama įdomių faktų dėl Lietuvos sąsajų su Niurnbergo procesu. Originali yra autoriaus užimama negatyvi pozicija Niurnbergo atžvilgiu. Aš manau, kad Niurnbergas buvo pozityvus reiškinys, sukūręs precedentą bausmėms dėl karo nusikaltimų, nors aišku jame buvo ir neigiamų aspektų (kaltinamųjų suolelyje turėjo sėdėti ir Stalinas, pritaręs nacių agresijai prieš Lenkiją). Nors autoriaus pozicija priešinga mano pozicijai, straipsnį vis tiek verta skaityti dėl to, kad jame autorius kelia įvairius (teisingus ir neteisingus) argumentus apie Niurnbergo neigiamas puses, šių argumentų skaitymas be abejo praplečia skaitytojo akiratį. Bendrai paėmus, straipsnis remiasi retrospektyviniu istoriniu metodu, dėl kurio pranyksta emocinis ryšys su įvykių dalyviais, tarsi būtų kalbama apie akmens amžiaus įvykius, bei jame istorinis įvykis nagrinėjamas tik labai siauru aspektu, todėl mažiau išsilavinusiems skaitytojams straipsnis ko gero nėra tinkamas.

Vienoje vietoje straipsnis visiškai nuvažiuoja nuo bėgių:

"Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A.Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)."

Pirmą kartą skaitant, man visiškai nekilo jokių abejonių, kad autorius turėjo omenyje tikslaus holokausto aukų skaičiaus nustatymo problematiką. Dabar sutinku, kad šie sakiniai dviprasmiški, ir yra neaišku, ar autorius netyčia neaiškiai suformulavo sakinį, kuriam labai trūksta konteksto (juk netikiu, kad holokaustą galėtų neigti bent vienas sveiko proto Lietuvos istorikas, turintis tiesioginį priėjimą prie Lietuvos istorijos medžiagos), ar visgi autorius bando neigti akivaizdžius istorinius faktus.

Be abejo prokurorai užsakys psichoanalinę teksto ir jo autoriaus ekspertizę, kuri ir atsakys į klausimą, ar iš tiesų į rimtąją Lietuvos spaudą pro budrias redaktorių akis prasmuko du nacizmą propaguojantys sakiniai. Bet man vis tiek gėda, kad Lietuvos BK yra straipsnis, pagal kurį turi būti baudžiami užgaulių ir menkinančių anekdotų pasakotojai ir ryšio su istorine realybe neturintys lunatikai.