I am more than a strange loop

Iš tikrųjų D.R.Hofstadterio knyga, apie kurią šis įrašas, vadinasi I Am a Strange Loop. Apie svarbiausią jo knygą Goedel, Escher, Bach jau truputį rašiau čia. Apibendrinant vienu sakiniu, I Am a Strange Loop yra geriausia mano skaityta neevoliucinė knyga apie žmogaus protą ir sąmonę. Joje keletą kartų užsimenama, kad žmonės atsirado evoliuciniu būdu, bet nėra nei vieno sakinio apie tai, kokią įtaką evoliucija galėjo turėti žmogaus protui. Tas buvo itin keista, nes kaip tik tuo pat metu skaitinėjau D.Dennett'o ir S.Pinkerio knygas. Nepaisant to, Hofstadteris apie protą ir sąmonę itin didelių nesąmonių knygoje nešneka, nors kadangi nesiremia evoliucija, keistai atrodo labai akcentuodamas žmogaus gyvenimo įvykių įtaką jo asmenybei. Ir vietomis nukrypsta prisimindamas savo mirusią žmoną bei samprotaudamas apie moralę. Užtat gerai paaiškina tiek Giodelio teoremos esmę ir svarbą, tiek sąmonės filosofų paklydimus apie mąstantį kambarį, zombius ir mėlyną spalvą vietoje raudonos matančius žmones. Be to, Hofstadteris yra žodžių žaismo meistras ir to nebando slėpti, todėl jo knygos normaliai išversti praktiškai neįmanoma, bet užtat įdomu skaityti. Jis taip pat labai mėgsta analogijas, ir jų dažnai įkiša po tris į vieną teiginį, todėl kartais net nervina, bet originalumo tai be abejo dar prideda.
Iš to, ką atsimenu, įdomiausi dalykai tokie:

• "strange loop" reiškia, kad žmogus yra būtybė, galinti galvoti apie savo mintis. Šunys to nemoka, nekalbant apie uodus ir tualeto bakelius, nors jie visi reaguoja į aplinką, ir naudoja energiją siekdami savo tikslų.
• paprasčiausia "keista kilpa", panaši į žmogaus protą, yra Escherio paveikslas, kuriame pavaizduotos viena kitą piešiančios rankos. Bet iš tikrųjų toks reiškinys neegzistuoja. Panašiausias iš egzistuojančių reiškinių Hofstadteriui yra Giodelio teorema, t.y. natūrinių skaičių panaudojimas visoms matematikos aksiomoms ir teoremoms sunumeruoti, ir gautų skaičių savybių analizė naudojantis tomis pačiomis aksiomomis ir teoremomis. Ši analogija gili, nes atkreipia dėmesį į tai, kad matematikos aksiomos ir natūriniai skaičiai yra tokia galinga sistema, kad gali būti panaudota analizuoti savo pačios savybėms, o tik pakankamai galingas intelektas gali suvokti, kad jis egzistuoja. Nors aš įtariu, kad Hofstadteris mato ir kitą, žymiai labiau įtartiną tos analogijos pusę - kad žmogus negali intuityviai iki galo suvokti savo sandaros, panašiai kaip matematikos aksiomos negali įrodyti, kad Giodelio teiginys teisingas. Čia jau panašaus rimtumo analogija kaip viena mano analogija su Giodelio teorema.
• viena svarbiausių knygos minčių - kad informacijos apdorojimo mašinos judančių dalių judėjimo priežastis yra (įeinanti ir tarpinė) informacija. Bent jau taip sakyti žymiai naudingiau, nei nusileisti iki atomų ar kvarkų. Pastačius iš domino kaladėlių mašiną, kuri gali nustatyti, ar įvestas skaičius pirminis, jos rezultato takelio kaladėlės nugrius ne dėl to, kad jas nugriaus kitos kaladėlės, o dėl to, kad pvz. 641 yra pirminis skaičius.
• turbūt įtartiniausias Hofstadterio teiginys - kad sąmonė yra mąstymas. Jis ignoruoja psichologijos atradimus, kad didžioji dalis mąstymo vyksta nesąmoningai. Kalbant J.Haidto terminais, dramblys tikrai pakankamai protingas, kad galėtų galvoti apie save, bet tai nereiškia, kad raitelis neegzistuoja. Iš kitos pusės, žymiai labiau tikėtina, kad raitelis padarytas iš neuronų kaip ir dramblys, o ne iš ko nors nematerialaus, kaip kai kas galėtų suprasti šio įrašo antraštę.
• Hofstadteriui labai svarbus yra klausimas, ar kito žmogaus (jo žmonos) modelis jo galvoje yra "tokia pati siela, tik žymiai mažesnė ir paprastesnė", ar kokybiškai skirtingas dalykas. Ir nors jis labai norėtų būti nešališkas, šiuo klausimu objektyvumo iš jo tikėtis sunku. Nors nieko akivaizdžiai klaidingo jis nepasako. Man atrodo pats klausimas turi mažai prasmės.
• su "sielos didumo" sąvoka Hofstadteris visiškai nugrybauja. Jo formulė yra [sielos dydis] = [polinkio į altruizmą laipsnis] + [gebėjimas suprasti ir vertinti muziką (Bacho, bet ne Bethoveno)]. Nors taip gerai išmanydamas matematiką galėjo sukurti ką nors prasmingo, pvz. apie suzipuotos sielos dydį baitais.