2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis

Dar apie obligacijų burbulus

Vakar rašiau apie Marginal Revolution pacituotą mūsų anglišką tekstą apie burbulus, šiandien šios svarbios temos tesinys - kuo gi skiriasi JAV ir Graikijos valstybės obligacijų burbulai?

Graikijos obligacijų burbulą sukėlė optimistai. Euro banknotuose pamatę graikiškas raides, Vokietijos ir Prancūzijos bankininkai pradėjo per pigiai skolinti Graikijai pinigus. Burbulas pradėjo sprogti tada, kai paplito pesimistinės mintys apie tai, kad skolas kada nors reikės grąžinti, o nelabai yra iš ko.

JAV obligacijų burbulą kelia pesimistai. Burbulas kyla dėl baimės, kad JAV laukia dar vienas sunkus ekonomikos nuosmukis, iš kurio teks kapstytis daug daug metų. Burbulas sprogs, jei/kai paaiškės, kad ekonominės perspektyvos iš tiesų yra geresnės, ir vėl įsivyraus optimizmas.

Yra ir vienas JAV bei Graikijos obligacijų burbulų panašumas. Abiem atvejais burbulai leis valstybės išlaidų procentą nuo BVP padidinti daugiau nei reikėtų.

2010 m. rugsėjo 3 d., penktadienis

Psichologinis draudimas

Kai koks nors fondo valdytojas viešai giria kokią nors akciją, gali būti dvi priežastys. Gal jis, pigiai prisipirkęs, nori paskleisti informaciją, kuri padidintų akcijos vertę. O gal jis nori nenumušdamas kainos išeiti iš pozicijos, ir todėl užsiima reklamavimu.

Kai koks nors viešas ekspertas giria kokią nors akciją ar investavimo strategiją, irgi gali būti dvi priežastys. Gal būt ekspertui tiesiog lengviau įrodinėti tai, kuo jis yra stipriai įsitikinęs, ir taip gaunasi kokybiškesnis straipsnis. O gal tas ekspertas užsiima psichologiniu draudimu, ir kalba vienaip, o daro priešingai. Jei viešas eksperto patarimas pasirodytų esąs niekam tikęs, nukentėtų eksperto ego, tačiau asmeninis investicijų portfelis išliktų sveikas.

2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

NT burbulo sugrįžimo tikimybė

Penktadienį-šeštadienį vyko kasmetinis Jackson Hole centrinių bankų simpoziumas. Radau įdomią statistiką iš Carmen Reinhart pranešimo - nagrinėjant dideles krizes išsivysčiusiose ekonomikose, net 90% atvejų reali būsto kaina po dešimt metų vis dar būdavo mažesnė nei prieš krizę.

2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis

Mokyklų esmė nėra mokymas

Rugsėjo pirmosios proga kaip gi neprisiminsi garsiausių JAV George Mason universiteto ekonomistų požiūrio į mokyklas. Apie T.Coweno požiūrį rašėme jau anksčiau. Jo kolega R.Hansonas daugeliu klausimų su Cowenu nesutinka, bet dėl mokyklų jie visiškai sutaria.

Hansonas pritariamai cituoja straipsnį, kuriame sakoma, kad mokykla nėra natūrali, nes laukinių žmonių vaikų niekas nemoko, bet jie patys visko išmoksta stebėdami suaugusiuosius ir žaisdami. Be to, laukinių vaikams suteikiama visiška laisvė kol jie užauga, o ir suaugę laukiniai turi daug laiko gulėti po palme ir nieko neveikti.

Atsiradus žemdirbystei, o vėliau pramonei, žmonėms atsirado daug monotoniško darbo, kuriam laisvos laukinių sielos iš prigimties nepritaikytos. Mokyklos paplito dėl to, kad jos šiek tiek (nors ir nelabai daug) padeda paversti laisvus ir savo nuomonę visada turinčius vaikus pareigingais ir darbščiais darbuotojais. Pasaulyje yra keletas mokyklų, kur nėra mokytojų, ir vaikams leidžiama veikti ką nori. Jas baigę vaikai žiniomis nenusileidžia įprastinių mokyklų auklėtiniams, bet jei tokios mokyklos paplistų, tai galėtų suduoti rimtą smūgį darbuotojų produktyvumui.

Raibumynai

Ar atsigaus Estijos ekonomika (viskas taikytina ir Lietuvai)?

Kuo amorali monetarinė politika skiriasi nuo sadistinės?

@#$%Ing Symbols

Ian Fleming lietuviškai

Į Škotiją – paklaidžioti po laukinius kalnus ir paragauti hagio