2010 m. birželio 28 d., pirmadienis

Laisvieji miestai

Ekonomistas P.Romeris turi originalų planą, kaip padėti skurstančiam pasauliui. Čia apie jį Romeris kalbasi su R.Robertsu, čia trumpa jo prezentacija, čia - oficiali svetainė, o čia - gana ilgas straipsnis. Romeris siūlo bandyti pakartoti kažką panašaus į tai, kas netyčia įvyko su Honkongu - neturtingose šalyse kurti "laisvuosius miestus".

Įsivaizduokime, kad neturtingos šalies diktatorius nenori rizikuoti prarasti valdžios, bet nori paeksperimentuoti su laisvąja rinka. Jis kartu su turtinga turinčia modernią teisinę sistemą šalimi savo šalies teritorijoje įkuria laisvąjį miestą, kuriame galioja įstatymai, panašūs į turtingos šalies įstatymus. Turtingos šalies dalyvavimas turėtų padrąsinti investuotojus, kurie galbūt neskubėtų investuoti į paties diktatoriaus įkurtą "laisvąją ekonominę zoną". Neturtingos šalies gyventojams leidžiama netrukdomai persikelti į naująjį miestą. Kai miestas tampa turtingas, šalies gyventojai žymiai palankiau ima vertinti reformas, kurios visą šalį padaro panašesnę į laisvąjį miestą, išskyrus tai, kad diktatorius lieka valdžioje, kaip ir Kinijos komunistų partija.

Planas skamba patraukliai, o rimčiausias argumentas prieš - kodėl iki šiol niekas to nepadarė? Vienas iš atsakymų - kad "teritorinis vientisumas" yra toks šventas dalykas šalies žmonėms, kad net ir miesto dydžio žemės sklypo išskyrimas laisvajam miestui sukelia didžiulį nepasitenkinimą. Bent jau kažkas panašaus atsitiko Madagaskare, kur P.Romeris jau buvo "užmetęs meškerę". Labiau optimistinis atsakymas - kad visada būna pirmas kartas, ir Romeriui anksčiau ar vėliau pasiseks.

Raibumynai

Europos bankų problemos

George Soros apie Vokietiją ir eurą

Frank Sinatra laiškas George Michael'ui

Nacionalistai nori sunaikinti žemaičių Vikipediją :(

Kabučių prezervatyvai, dar yra ir Rokiškio papildymas

2010 m. birželio 25 d., penktadienis

Dienos dėsnis

Dawkins' Law of the Conservation of Difficulty

Obscurantism in an academic subject expands to fill the vacuum of its intrinsic simplicity.

Dienos knyga nemokamai

David Friedman, Nobelio premijos laureato Milton'o Friedman'o sūnus, internete patalpino nemokamą savo knygos The Machinery of Freedom pdf failą anglų kalba. Šis knyga yra puikus įvadas į radikalaus kapitalizmo teoriją.

2010 m. birželio 16 d., trečiadienis

Graikija savarankiškos gyvybės ženklų nerodo

Graikijos padėtis toliau išlieka itin bloga. Kredito rizikos rinkos rodo, kad Graikijos bankroto tikimybė per artimiausius penkeris metus yra daugiau nei 48%.

Graikijos problemų šaknis yra per didelės valstybės išlaidos. Graikija šiuo metu gauna dideles pašalpas iš Europos Sąjungos, be kurių Graikijos biudžetas žlugtų. Galima sakyti, kad Graikija perima Afrikos ekonominį modelį, kurio pagrindas irgi yra tarptautinės pašalpos. Didžiausias Afrikos ekonominio modelio minusas yra tas, kad ten stipriai užsmaugiamas privatus sektorius. Tas pats gresia ir Graikijai - koks verslas vykdys plėtrą žinodamas, kad po poros metų visko gali nelikti. Deja Graikijos vyriausybė Europos pašalpas nukreipė viešojo sektoriaus gelbėjimui, o dideli mokesčiai ir milžiniška rizika toliau žlugdys Graikijos ekonomiką.

2010 m. birželio 15 d., antradienis

Ar gyvenimo trukmė priklauso nuo BVP

W.Wilkinsonas neseniai rado gražų grafiką, kuriame pavaizduoti pasaulio valstybių BVP gyventojui ir vidutinė gyvenimo trukmė. Kaip sako S.Sumneris, grafikas ir patvirtina, ir paneigia W.Wilkinsono mintį, kad turtingesni žmonės gyvena ilgiau. Šiaurės Korėjos ir Kinijos (kurioje dar daug gyvų Didžiojo Šuolio liudininkų) pavyzdžiai rodo, kad tie, kas dalį gyvenimo buvo tokie neturtingi, kad vos nemirė badu, gyvena trumpiau. Tačiau neturtingose arabų šalyse žmonės gyvena ne ką trumpiau nei turtingoje Saudo Arabijoje, o neturtingose Azijos šalyse (įskaitant tą pačią Šiaurės Korėją) - ilgiau nei Afrikos šalyse su panašiu ar didesniu BVP. Taigi dabartiniame pasaulyje kultūriniai ir genetiniai skirtumai gyvenimo trukmei turi daugiau įtakos.

2010 m. birželio 13 d., sekmadienis

Kilnūs laukiniai

Naujame straipsnyje, prie kurio prisidėjo mano mėgstamas ekonomistas R.Hansonas, analizuojamas į mūsų protėvius panašių pirmykščių genčių gyvenimo būdas, ir pateikiama argumentų, kad žmonės iš prigimties galbūt ne tokie ir blogi, kaip pvz. mano R.Wranghamas. Anot straipsnio autorių, laukiniai labiau nei civilizuoti žmonės stengiasi ugdyti vaikams abipusį pasitikėjimą, niekada nemuša vaikų (nors kartais muša žmonas), nežudo gimusių mergaičių ir šiaip yra gana taikūs. Karingumas jiems nelabai reikalingas, nes palyginus su žemdirbiais, laukinių gyventojų tankumas labai nedidelis. Be to, turto kaimynai turi nedaug, o grobti moteris ir vergus nėra prasmės, nes laukinių socialinė struktūra nesuteiktų jų naujam "savininkui" patikimos nuosavybės teisių apsaugos. Kaip sako R.Hansonas, karas yra senas žmonių išradimas, bet ne ką senesnis už žemdirbystę.

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Eurozonos žlugimo scenarijai

Aš manau, kad Eurozona nežlugs. Ir visgi egzistuoja tam tikra nedidelė Eurozonos iširimo tikimybė. Eurozona gali žlugti dviem būdais:
1. Gali pasitraukti silpniausi nariai (Graikija, ir t.t.).
2. Gali pasitraukti stipriausi nariai (Vokietija ir t.t.).

Kokie ženklai gali parodyti, kad žlugimo tikimybė auga? Pirmo scenarijaus atveju prieš Graikijos išėjimą iš Eurozonos tikėtina, kad Graikija pradės spausdinti paraleliai su euru kursuojančius talonus. Antrojo scenarijaus atveju reikia stebėti Vokietijos politinio ir bankinio elito nuomonę, taip pat pavojaus ženklas būtų per daug padidėjusi infliacija pačioje Vokietijoje.

2010 m. birželio 2 d., trečiadienis

Sumuštiniai lėktuve ir laikraščių ateitis

Neseniai baigiau skaityti ekonomisto R.Frank'o knygą Economic Naturalist. R.Frank'as turbūt labiausiai žinomas tuo, kad pasisako prieš "parodomąjį vartojimą", ir siūlo su juo kovoti progresiniais mokesčiais.

Knyga labai paprasta - tiesiog surašytos ekonomikos mįslės su trumpais autoriaus atsakymais. Apie padėties visuomenėje reliatyvumą irgi užsimenama, ir prikišti galima nebent tai, kad skirtingai nuo tų, kurie natūralią atranką mėgsta lyginti su laisva rinka, R.Frank'as pavojingai nukrypsta į priešingą pusę - jis aiškiai nepasako, kad "lipimo per galvas" problema labiausiai pasireiškia ten, kur žmonių elgesį valdo ne rinka, o evoliucinės priežastys.

Naujų ir įdomių ekonomikos mįslių sugalvoti sunku, bet R.Frank'ui padėjo studentai, todėl pavyko neblogai. Man patiko paprastas, tačiau tuo labai naudingas klausimas, kodėl internetas nemokamas pigiuose viešbučiuose, bet mokamas brangiuose, o sumuštiniai lėktuvuose - priešingai. Atsakymas - kad konkurencingoje rinkoje kainą lemia ne vidutinė, o ribinė savikaina, ir kuo rinka konkurencingesnė, tuo kaina artimesnė ribinei savikainai. Bevielio interneto savikaina papildomam vienam vartotojui beveik nulinė, todėl pigiuose viešbučiuose, kurių klientai jautresni kainai, jis nemokamas. Brangių viešbučių rinka ne tokia tobula, nes ją iškreipia kainai nejautrūs verslo klientai. Papildomo sumuštinio lėktuvo keleiviams savikaina gana didelė, todėl pigiausios avialinijos, kurių klientai jautrūs bilietų kainai, negali jų dalinti nemokamai. Brangesnės avialinijos siekia pritraukti kainai nejautrius klientus nemokamu maistu.

Visa tai aktualu kalbant apie rašytinės žiniasklaidos ateitį. Pradedant laikraščiais, jos ribinė savikaina visada buvo maža, o internetas ją dar labiau sumažino. Kadangi internetas padidino konkurenciją, ir apkarpė kitus pajamų šaltinius - skelbimus ir reklamą, rašytinės žiniasklaidos ateitis nepavydėtina. Elitiniai leidiniai, pvz. The Economist, gali pardavinėti internetinę prieigą brangiau nei jos ribinė savikaina, bet didžiajai daugumai konkurencija neleis to padaryti.