Krizės pamokos. Ekonomikos mokslas

• Austrų ekonomikos mokykla. Ilgą laiką tai buvo nykstanti, atskirta nuo likusios akademinės bendruomenės ekonomistų sekta, kantriai saugojusi senolių išmintį apie pinigų ir kredito sistemos įtaką kapitalo struktūros iškraipymams. Per šią krizę austrų ekonomikos mokykla įgijo antrąjį kvepavimą, nes kapitalo struktūros iškraipymai ir blogos investicijos stipriai prisidėjo prie finansų krizės. Tačiau ilgi atsiskyrėliškumo metai ir propaguojamas prakseologijos principas (kuris ignoruoja realybę ir siūlo ją pakeisti dedukcijos principu) pakenkė šios mokyklos vystymuisi, ir Krugmanas lengva ranka pažėrė faktų, rodančių, kad austrų verslo ciklo teorija neatitinka realių ekonomikos duomenų.

• Senovinis Keinsizmas. Ši srovė buvo visiškai išnykusi iš vadovėlių, mokslinių žurnalų, bet ruseno daugelio kairiųjų pažiūrų ekonomistų širdyse. Dabartinė krizė, didžiulis nedarbas, stojanti pramonė sužadino emocijas, aptemdė protą ir atgaivino senovinį Keinsizmą, pagal kurį valdžios išlaidų didinimas, ypač nukreipiant lėšas į infrastruktūrines investicijas, yra receptas nuo visų ekonomikos ligų. Senovinis Keinsizmas turi tris dideles bėdas - švaistomi resursai neefektyvioms investicijoms, nuolat daromos klaidos apskaičiuojant investicijų kiekį, reikalingą nedarbo panaikinimui, ir svarbiausia - ignoruojama lūkesčių svarba ekonomikoje.

• Neokeinsizmas. Viena iš populiariausių srovių buvo priversta skubiai papildyti savo modelius, kurie buvo per daug supaprastinti - bandelių kepyklos buvo suplakamos į vieną vietą su bankais ir dėl to modeliuose neegzistavo toks reiškinys, kaip finansų krizė. Šiuo metu beveik visi šios srovės mokslininkai suspėjo papildyti savo teorijas kredito ciklu ir jų modeliai pagaliau atrodo gražiai, bet vis tiek nesmagu, juk kritikai visada galės menkinti šią srovę badydami pirštais į prieškrizinius šių mokslininkų darbus.

• Monetarizmas. Monetarizmo šventovė - Vokietijos centrinis bankas eina į kontrpuolimą. Prieš krizę mokslininkai iš JAV juokdavosi iš vokiečių, kam jie nagrinėja tokius bereikšmius dalykus, kaip pinigų masės augimo tempai. Dabar atėjo vokiečių eilė piktintis, kad prieš krizę JAV statistikai nustojo skelbti neva nereikalingus pinigų masės M3 duomenis. Nors teorinis monetarizmas per krizę sustiprėjo, paaiškėjo, kad yra daug praktinių problemų, kaip teisingai pritaikyti monetarizmo teorijas. Ryškiausias to pavyzdys tiesiog bado akis - juk krizę sukėlė monetarizmo apologetų įpėdinis JAV centrinio banko šefas Ben Bernanke.

• Realaus ekonomikos ciklo teorija. Krizė labiausiai smogė šiai teorijai, kuri labiau remiasi matematikos grožiu ir ekonometrijos triukais. Vargu ar kam yra įdomūs šios srovės atstovų pasisakymai, kad finansinių krizių prognozuoti neįmanoma iš principo.

Susiję įrašai: Krizės pamokos. Politikai