Nelabai seniai ekonomikos bloguose buvo kilusi diskusija, ar ekonomika yra mokslas. Modeled Behaviour parašė, kad "taip, vertinant skeptiškai, daugelis ekonomikos teiginių mažai pagrįsti, bet jeigu taip skeptiškai viską vertinsim, apskritai mažai kuo galėsim būti tikri, o be to kai kurie protingi ir gerbiami žmonės, kurie save vadina ekonomistais ir mokslininkais, yra padarę daug gero, todėl negražu būtų imti, ir sakyti, kad ekonomika ne mokslas". T.Cowen'as įprastu paslaptingu stiliumi (kad ko nors neįžeistų) pasišaipė iš liquidity trap savokos moksliškumo. O S.Sumneris rado porą gerų kontraargumentų abejojantiems ekonomikos moksliškumu.
Visų pirma, reikia nepainioti mokslo modelių prognozių tikslumo jiems tikrinti skirtomis sąlygomis ir realiame gyvenime. Fizikai moka tiksliai suskaičiuoti pvz. mesto akmens trajektoriją, bet jie negali numatyti žemės drebėjimų prieš savaitę, nes neturi nei reikiamos informacijos, nei pakankamai skaičiavimo pajėgumų. Ekonomikai kaip mokslui kai kas priekaištauja, kad ji negali numatyti finansų krizių, bet tai jau panašiau į žemės drebėjimo numatymą prieš savaitę, ir visai nereiškia, kad ekonomistų modeliai blogi.
Kita ekonomikos bėda - kad ekonomistai nesutaria tarpusavyje, neįsiklauso į argumentus ir aklai laikosi įsikibę savo nuomonės. Ekonomistus kai kuriais atvejais labiau bando paveikti kiti, bet aklas savo nuomonės laikymasis ne mažiau būdingas ir fizikams, biologams, psichologams ir kitiems mokslininkams. Galų gale, būtent fizikas pasakė, kad mokslas žengia į priekį po vieną žingsnį per vienas laidotuves.
Sumnerio komentaruose taip pat yra nuoroda į Google vyr. ekonomisto ir mikroekonomikos vadovėlio autoriaus H.Varian'o 1989 metų straipsnį apie tai, kokia nauda iš ekonomikos. Vienas iš jo pavyzdžių - kad ekonomika padeda ten, kur intuicija linkusi mus apgauti. Pvz. ekonomika sako, kad pakilus benzino kainoms 25%, jo bus suvartojama mažiau. Remdamiesi intuicija, kai kas (bent jau JAV) pasakytų: "nesąmonė, aš tikrai važinėsiu tiek pat kiek anksčiau. Ir nepažįstu nei vieno, kuris darytų kitaip". Bet esmė ta, kad benziną perka daug žmonių, taip pat ir mums nepažįstamų, ir kai kurie jau esant dabartinei kainai yra ant apsisprendimo ribos.
Visų pirma, reikia nepainioti mokslo modelių prognozių tikslumo jiems tikrinti skirtomis sąlygomis ir realiame gyvenime. Fizikai moka tiksliai suskaičiuoti pvz. mesto akmens trajektoriją, bet jie negali numatyti žemės drebėjimų prieš savaitę, nes neturi nei reikiamos informacijos, nei pakankamai skaičiavimo pajėgumų. Ekonomikai kaip mokslui kai kas priekaištauja, kad ji negali numatyti finansų krizių, bet tai jau panašiau į žemės drebėjimo numatymą prieš savaitę, ir visai nereiškia, kad ekonomistų modeliai blogi.
Kita ekonomikos bėda - kad ekonomistai nesutaria tarpusavyje, neįsiklauso į argumentus ir aklai laikosi įsikibę savo nuomonės. Ekonomistus kai kuriais atvejais labiau bando paveikti kiti, bet aklas savo nuomonės laikymasis ne mažiau būdingas ir fizikams, biologams, psichologams ir kitiems mokslininkams. Galų gale, būtent fizikas pasakė, kad mokslas žengia į priekį po vieną žingsnį per vienas laidotuves.
Sumnerio komentaruose taip pat yra nuoroda į Google vyr. ekonomisto ir mikroekonomikos vadovėlio autoriaus H.Varian'o 1989 metų straipsnį apie tai, kokia nauda iš ekonomikos. Vienas iš jo pavyzdžių - kad ekonomika padeda ten, kur intuicija linkusi mus apgauti. Pvz. ekonomika sako, kad pakilus benzino kainoms 25%, jo bus suvartojama mažiau. Remdamiesi intuicija, kai kas (bent jau JAV) pasakytų: "nesąmonė, aš tikrai važinėsiu tiek pat kiek anksčiau. Ir nepažįstu nei vieno, kuris darytų kitaip". Bet esmė ta, kad benziną perka daug žmonių, taip pat ir mums nepažįstamų, ir kai kurie jau esant dabartinei kainai yra ant apsisprendimo ribos.
Pranešimai
Neskaičiau visų link'ų, bet skamba kaip darželis. Turbūt pagrindinę bėdą geriausiai atspindi šis sakinys: "Some people distinguish between soft sciences like economics, and hard sciences like physics. I don’t understand that distinction. Are physicists very good at predict earthquakes, tornadoes, heat waves, etc? Obviously not."
AtsakytiPanaikintiTai galėjo pasakyti tik žmogus, kuris visiškai nesupranta, kas yra mokslinis metodas.
Tai ar disciplina yra mokslas priklauso nuo to, ar ji naudoja mokslinį metodą (visiškai supaprastintas modelis: hipotezė > eksperimentas/stebėjimas > tyrimų paskelbimas > tyrimų atkartojimas analogiškomis sąlygomis > teorija)
Niekur šiame modelyje nėra reikalavimo numatyti ateitį. Niekur. Mokslininkai gali paaiškinti kaip ir kodėl vyksta žemės drebėjimai, o jų numatyti nepajėgia tik dėl fizinių kliūčių. Ar ekonomistai gali pasakyti, jog "*tik* išpildžius tokias ir anokias sąlygas įvyks ekonominė krizė"?
Ekonomika yra tiek mokslas, kiek šioje disciplinoje naudojamos moksliniu metodu patikrinamos hipotezės (pvz ekonometrija).
Visa kita - nelabai mokslas. Tai nereiškia, kad ekonomika visiškai nenaudinga ar šarlatanizmas. Tarkim tobulos konkurencijos modelis nėra moksliškas, tai tiesiog idėja, tačiau tai puiki koncepcinė priemonė įsivaizduoti ir analizuoti kaip vyksta ar turėtų vykti konkurencija. Keinsizmas irgi nėra moksliškai patikrinamas, tačiau kai kuriems skamba kaip efektyvus būdas vykdyti makroekonominę politiką. Kiti nesutinka, nes krizes ir valstybės poveikį ekonomikai aiškina kitaip. Bet kodėl GALI aiškinti kitaip? Pabandykit kas Niutono desnius aiškinti savaip, teigdami, jog kitaip žiūrit į judėjimą, pažiūrėsiu, kiek Nobelių gausit :).
Žodžiu, bijau, kad tai per platus dalykas, kad išsamiai jį aprašyčiau, bo vis tiek klausimų atsiras, tai begėdiškai primėtysiu wiki linkų:
http://en.wikipedia.org/wiki/Falsifiability
http://en.wikipedia.org/wiki/Scientific_method
http://en.wikipedia.org/wiki/Hard_science
Ir tik biški į temą, bet labai faina TED kalba apie teorijas: http://www.youtube.com/watch?v=folTvNDL08A
Anyway, aš tai sau neleisčiau kalbėt apie tai, kas yra mokslas, jei nieko nebūčiau skaitęs apie mokslinį metodą. Ekonomistams, matau, tai ne problema :/.
Priešingai, S.Sumneris puikiai supranta, kas yra mokslinis metodas, ir truputį kandžiai šaiposi iš to nesuprantančių. Man atrodo tik labai atsainiai jo postą paskaitęs žmogus galėtų pamanyti kitaip.
AtsakytiPanaikintiEkonomistai turi keletą teorijų, kurios puikiai paaiškina, kodėl ir kaip atsiranda krizės (vienos teorijos tinka vienoms krizėms, kitos kitoms).
Ekonomistai turi PRo problemą - kad save ekonomistais vadina žmonės, neužsiimantys mokslu, tik garsiai šnekantys apie ekonomiką nebūtinai prasmingus dalykus. Nors panašią problemą turi ir pvz. ekologai :-)