Visuminė paklausa egzistuoja

R.Robertsas ir A.Klingas mėgsta sakyti, kad nėra tokio dalyko kaip "šalies ekonomika" ar visuminė paklausa, o yra tik atskiri individai, įmonės ir galbūt pramonės šakos. Su jais diskutuodamas K.Smitas pateikė keletą gana vaizdžių grafikų apie dabartinę krizę. Čia plika akimi neblogai matyti koreliacija tarp laisvų darbo vietų skaičiaus skirtinguose sektoriuose, o paskutiniame grafike - tarp laisvų darbo vietų skaičiaus ir mažmeninės prekybos apimčių. O čia skirtingų sektorių gamybos apimčių grafikai. Ta proga galima prisiminti S.Sumnerio grafiką apie realių atlyginimų ir gamybos apimčių (bendrai visoje ekonomikoje, o ne atskirame sektoriuje!) dinamiką per Didžiąją Krizę JAV.

NBVP taikinys - jau savaime suprantamas dalykas

Ekonomistas S.Sumneris jau daugiau kaip dvidešimt metų propaguoja nominalaus BVP taikinį kaip geriausią monetarinės politikos priemonę. Kai prieš tris metus krizės įkarštyje jis savo bloge pradėjo skelbti, kad krizę sukėlė stabdanti monetarinė politika, ir siūlė JAV Federaliniam rezervui kuo skubiau vytis ankstesnį nominalaus BVP trendą, iš pradžių mažai kas kreipė dėmesį. Mes taip pat atradome jį ir nedidelį būrelį bendraminčių tik prieš porą metų.

Pagaliau prieš porą savaičių Goldman Sachs ekonomistai paskelbė straipsnį, kuriame nors ir naudojamas už Sumnerio teorijas labiau ekonomistams pažįstamas naujasis keinsistinis modelis, rekomendacijos praktiškai sutampa: paskelbti tikslą pasivyti per krizę prarastą 4,5% metinį NBVP augimą, ir atspausdinti tiek pinigų, kiek reikės tikslui pasiekti. Galima net pradėti kurti konspiracijos teorijas, pastebėjus, kaip NBVP taikinį būtinu ir vos ne savaime suprantamu staiga pripažino Demokratų partijos šalininkams daug įtakos turintys ekonomistai P.Krugmanas ir B.DeLongas, buvusi B.Obamos patarėja ekonomikos klausimais C.Romer, The Economist ir Wall Street Journal, o Federalinis rezervas pradėjo aptarinėti tokią galimybę. Ta proga verta įdėti nuorodas į S.Sumnerio ir D.Beckworth'o nuorodų apie NBVP taikinį rinkinius (dalis nuorodų kartojasi).

Gerbėjai jau spėjo Sumnerį apdovanoti Nobelio premija. Tikrąją (t.y. ne visai tikrąją, o Švedijos banko) Nobelio premiją šiemet iš tikrųjų gavo makroekonomistai, bet apie juos kitą kartą.

xkcd ir A.Smito knygos

Paskutinis xkcd juokas apie viešbučių reitingus yra tokio pat aukšto lygio kaip dauguma kitų, bet pabaigoje supainioja A.Smito knygas. Viešbučių rekomendacijų sistema yra valdoma ne rinkos, o moralės dėsnių, todėl hakeris juoda skrybėle pabaigoje turėtų sakyti "tarp nešališkų stebėtojų šališkas stebėtojas - karalius".

Dar šiek tiek optimizmo ir pesimizmo

Be jau minėtų T.Cowen'o ir B.Caplan'o, savo optimizmo ir pesimizmo sąrašus paskelbė K.Smitas iš Modeled Behaviour ir M.Yglesias. K.Smito sąrašas iš jų visų man labiausiai patinka, bent jau iki devinto punkto.

Mano optimizmo ir pesimizmo sąrašas

T.Cowen'as ir B.Caplan'as neseniai surašė, kokiais klausimais jie nusiteikę optimistiškai, o kokiais pesimistiškai. Užuot juos komentavęs, geriau surašysiu savo sąrašą:

1. Aš pesimistiškai vertinu medicinos perpektyvas. T.y. nemanau, kad realu pagydyti visas ligas ir kitus organizmo sutrikimus, kadangi organizmas yra labai didelis vienas nuo kito priklausomų komponentų raizginys. Biologiniai žmonės ateityje gyvens ilgiau, bet ne dešimt kartų ilgiau.
2. Aš pesimistiškai vertinu laisvos rinkos perspektyvas, bent jau iki tų laikų, kai kosmoso kolonizacija taps kasdieniniu reiškiniu arba atsiras kitų pigių būdų sukurti naują valstybę.
3. Aš vis dar kaip labiausiai tikėtiną vertinu scenarijų, kad Eurozona išliks smarkiai nepakitusi (nors nesakau, kad kiti variantai neįmanomi). Kalbantys apie jos žlugimą nuvertina biurokratinių mechanizmų atsparumą pokyčiams. Tik nesu tikras, ar tai optimistinė, ar pesimistinė nuomonė, nors formaliai ji eurooptimistinė.
4. Aš pesimistas dėl nanotechnologijų perspektyvų. Ypač lyginant su tais, kas jas suvokia kaip galimybę parduotuvėje nusipirkti miltelių, kurių pabėrus kieme iš grunto atsiranda automobilis. Aš neneigiu paties molekulių dydžio robotų egzistavimo principo, bet manau, kad jie atsiras gana negreitai ir pažanga toje srityje bus sunki.
5. Aš optimistas dauguma kitų technologijų klausimų. Praktikoje pritaikomų termobranduolinių reaktorių galbūt nepavyks sukurti, bet technologijų džinas jau išleistas iš butelio, ir žmonijos laukia daug technologinių stebuklų.
6. Aš optimistas aplinkosaugos klausimais, skirtingai negu T.Cowen'as, įskaitant ir pasaulinį atšilimą. Tiksliau, aš nemanau, kad vyriausybių politika arba technologiniai klimato valdymo sprendimai sustabdys atšilimą, bet manau, kad jo neigiamos pasekmės nebus tokios katastrofiškos kaip daug kas gąsdina.
7. Aš optimistas dėl Lietuvos ekonominių perspektyvų. Augimui kenks emigracija, bet mes pavysim ir pralenksim tingesnes dabartines lyderes.

Sekmadienio skaitiniai: aš nesirūpinu Žeme

Pastaruoju metu net darželinukai mokomi mylėti Žemę ir ja rūpintis. Vienoje labai gražioje Žemės vietoje susimąsčiau, koks mano santykis su Žeme. Man labai patinka Žemė. Aš ja žaviuosi. Jos kalnai, ledynai, geizeriai, ugnikalniai, koralai ir džiunglės yra pritrenkiantys, bet ir įprastas lietuviškas miškas gali sukelti netikėtai stiprių jausmų. Tačiau aš nemyliu Žemės ir ja nesirūpinu. Man taip pat labai patinka Scarlett Johansson. Galima sakyti, aš ja irgi žaviuosi. Lost In Translation ji pritrenkianti, bet ir apykvailėse W.Allen'o komedijose miela ir smagu į ją žiūrėti. Tačiau aš tikrai nemyliu Scarlett Jonasson, ir ja nesirūpinu. Jei sužinočiau, kad ji atvažiuoja į Lietuvą, galbūt akimirką pagalvočiau, ar mūsų keliai nesusikirs, bet būtų itin kvaila, jei bandyčiau pavežti ją iš oro uosto ar kaip nors kitaip padėti. Jai nereikia mano pagalbos ir mano rūpinimosi. Žemei taip pat jo nereikia. Žemė tokia didelė, kad jai pakenkti ar padėti aš turiu dar mažiau šansų negu Scarlett Johansson. Be to, Žemė nėra vientisas organizmas, todėl sunku net suprasti, kas jai kenkia, o kas padeda. Žemėje gyvena žmonės. Juos verta mylėti ir jais rūpintis. Žmonių daug, todėl visais jais rūpintis sudėtinga, bet net ir rūpintis palyginus nedideliu R.Dunbar'o skaičiumi žmonių žymiai prasmingiau nei rūpintis Žeme. 

Skeptoid apie tinklinį marketingą

Skeptoid yra neįkainojamas puslapis ir podcastas visiems, turintiems problemų su pseudomokslu, šarlatanais ir kitais tiesos suvokimo drumstėjais. Jo autorius B.Dunning'as išsiskiria tuo, kad gerai išmano ir gamtos bei tiksliuosius, ir socialinius mokslus. Pvz. įraše/podcaste apie Peltzman'o efektą (ir kvantinę gravitaciją) Skeptoid parodo, kad supranta, kas yra ribinė analizė:

Peltzmano efektą gerai apibendrino TV serialas CSI: "kuo saugesni automobiliai, tuo rizikingiau vairuotojai vairuoja". [...] Tai galioja ne tik automobiliams [...] Beprotiškus triukus vaikštant virve žmonės dažniau daro tada, kai yra apsauginis tinklas [...] Daugelis žmonių vairuoja saugiai nepriklausomai nuo to, ką liepia eismo taisyklės. Dauguma mūsų turbūt užsisegtų saugos diržą net jei tai nebūtų privaloma. Bet ar mes vairuojame rizikingiau dėl to, kad automobilis turi oro pagalves? Yra tam tikras visuomenės segmentas, kuriam tai galioja. [...]. Kai rizikuoti tampa saugiau, daugiau žmonių ima rizikuoti.

Bet pagaliau pereikim prie Skeptoid epizodo apie tinklinį marketingą, kaip parašyta antraštėje. Jis pasiduoda bendrai tendencijai vadinti tinklinio / daugiapakopio marketingo schemas piramidėmis, nors man atrodo jas logiškiau vadinti burbulais. Klasikinė piramidė yra apgavystė, kai iš dalyvių renkami įnašai ir žadama išmokėti daugiau, o pradinėms išmokoms panaudojami vėliau prisijungusių dalyvių įnašai. Klasikinis burbulas yra kai žmonės ką nors perka dėl to, kad tikisi uždirbti, o ne dėl to, kad jiems to daikto reikia. Nuo klasikinių burbulų tinklinio marketingo schemos labiausiai skiriasi rizikos pasiskirstymu: jei pvz. nekilnojamo turto burbule pusė ir daugiau dalyvių gali uždirbti pelno, o tik palyginus maža dalis smarkiai pralaimi, tinklinio marketingo schemoje dauguma dalyvių praranda palyginus nedaug pinigų, kuriuos išleidžia privalomai pirkdami platinamą produktą, bet ir tikimybė uždirbti pelno žymiai mažesnė. Skeptoid teigimu, nuostolį patiriančių dalyvių dalis skiriasi nuo 99,99% Amway/Quixtar iki 99,42% Herbalife, o vidurkis yra apie 99,95%. Kitaip tariant, tinkliniu marketingu užsiimti apsimoka tada, jei manai, kad esi ar gali patekti tarp 5 geriausių iš 10 000 dalyvių. Jei taip manyti neturi pagrindo, geriau paklausyti Skeptoid, ir nepradėti, o pradėjus - sustoti tiesiog dabar.