Atmetus filosofinius išvedžiojimus, kad nieko nėra, o kas mano kitaip - klysta, arba kad kiekviena gyvenimo akimirka unikali ir krizių buvo be galo daug, lieka dvi nuomonės:
1. Buvo viena didelė krizė
Niekas labai nesiginčija, kad 2007 metų pradžioje ėmė aiškėti, kad mažėja nekilnojamo turto kainos, todėl JAV išduotos būsto paskolos nėra tokios geros kokybės kaip tikėtasi, ir per išvestinius instrumentus į jas yra priinvestavę visi kas netingi, todėl nekilnojamo turto ir finansų sektorių laukia sunkūs laikai. Dėl tokios padėties kai kas kaltina per mažą arba per didelį (tiksliau - iškreipiantį rinkas) finansų sektoriaus reguliavimą, bankų vadovų godumą, įvairių valdžios institucijų sukurtą numanomą garantiją, kad didelių bankų kreditoriai bus išgelbėti, per daug stimuliuojančią monetarinę politiką, netikėtai į JAV atplaukusį kiniečių investicijų srautą, juodas gulbes ir kitas priežastis, į kurias nesigilinsime. Kol kas svabu tai, kad krizė vis gilėjo ir galų gale 2008 metų rudenį kilo panika finansų rinkose, nuo kurios viskas pradėjo blogėti dar greičiau, ir štai šiuo metu JAV nedarbo lygis siekia 9,8%.
2. Buvo dvi krizės
Pirma krizė buvo ta pati kaip ir pirmu atveju, bet 2008 metų rudenį tebesitęsiant pirmai krizei kilo ne šiaip sau panika finansų rinkose, o jos reagavo į beprasidedančią antrą krizę. Pagrindinis antros krizės skirtumas nuo pirmos - ji apėmė visus sektorius, o ne tik nekilnojamą turtą ir finansus (ką aiškiai parodo paskutinė nedarbo pagal sektorius statistika). Logiškiausias būdas tą paaiškinti - vadovėlinis suminės paklausos sumažėjimas. Be to, per antrą krizę ėmė mažėti nekilnojamo turto kainos ne tik Kalifornijoje, kur buvo daug burbulo požymių, bet ir Teksase ir kituose stabiliuose regionuose, atpigo žaliavos, skirtumas tarp paprastų obligacijų ir TIPS pajamingumų ėmė rodyti defliacijos lūkesčius, o doleris pabrango visų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Visa tai reiškia, kad radikaliai pasikeitė rinkų lūkesčiai apie Fed monetarinę politiką, t.y. rinkos suprato, kad Fed nekompensuos pinigų paklausos padidėjimo atitinkamai padidindamas pasiūlą (o dar svarbiau - nebandys sumažinti pinigų paklausos reguliuodamas palūkanų normą už perteklinius bankų rezervus). Kadangi lūkesčių sukūrimas ir yra monetarinės politikos esmė, išeina logiška išvada, kad monetarinė politika sukėlė suminės paklausos sumažėjamą ir antrą krizę.
Šios dvi nuomonės sutinkamos kalbant apie kiekvieną didesnę krizę, bet įdomu tai, kad krizei prasidėjus ir apėmus panikai, vyrauja pirma nuomonė. Apie XX a. Didžiąją krizę taip buvo galvojama iki 1963 metų, kai M.Friedmanas ir A.Schwartz įtikinamai įrodė, kad visgi kalta monetarinė politika, o ekonomistai ir kiti tuo besidomintys per vieną kitą dešimtmetį jų nuomonę pripažino. Apie šią krizę iki šiol populiaresnė pirma nuomonė. Bet S.Sumneriui bent jau pavyko įtikinti antros nuomonės teisingumu visą trečdalį itin idėjoms imlios T.Coweno asmenybės. Pažiūrėsime, kaip bus po vieno kito dešimtmečio.
Šaltiniai: kas gi kitas jei ne S.Sumneris, kuris neseniai surinko nuorodas į savo rašinius į vieną blogo įrašą.
Shaikh Zubayr
Prieš 52 minutes
Neegzituoja terminas "XX a. Didžiioji krizė". Jūsų nuorodoje tokio ar panašaus irgi nėra. Turite omenyje, aišku, Didižiąją depresiją?
AtsakytiPanaikinti"M.Friedmanas ir A.Schwartz įtikinamai įrodė, kad visgi kalta monetarinė politika, o ekonomistai ir kiti tuo besidomintys per vieną kitą dešimtmetį jų nuomonę pripažino."
Ką reiškia "įtikinamai įrodė"?
Žaidžiate žodžiais.
Komunistai įtikinamai įrodė pasaulinės kapitalizmo krizės ir proletariato revoliucijos bei komunizmo diktatūros visame pasaulyje neišvengiamumą. Neseniai nuorodos į jų pagrindines idėjas surinktos Vikipedijoje. Neabejotinai turėjo atsirasti tuo įtikėjusių imlių asmenybių.
"Depresion" į lietuvių kalbą man atrodo galima versti kaip "krizę". O kokios gi tada tos kitos tikrosios XXa 3-4 dešimtmečių įvykių (kaip juos bepavadintume) priežastys?
AtsakytiPanaikinti"O kokios gi tada tos kitos tikrosios XXa 3-4 dešimtmečių įvykių (kaip juos bepavadintume) priežastys?"
AtsakytiPanaikintiPats atsakei - monetarinė politika :)
Nėra pasaulyje monetarinės politikos, kuri galėtų ilgesniam laikui stabilizuoti šiuolaikinę asimetriškos atsakomybės finansų sistemą.
AtsakytiPanaikintiTeisingiausia monetarine politika yra šariatas. Pagal šariata vietoj paskolu sukuriami simetriskos atsakomybes bendradarbiavimo santykiai.
AtsakytiPanaikinti2 Giedrius:
AtsakytiPanaikintiDidžioji krizė man atrodo yra kaip tik vienas iš tų įvykių, kurių austriškos teorijos negali deramai paaiškinti. Jeigu visų sektorių gamyba krito 30 procentų ir daugiau, tai kokia prasmė kalbėti apie resursų perskirstymą? Ar visgi visi staiga užsinorėjo atostogų?
Kitas dalykas, austrų supratimas apie stimuliuojančią ir kaip čia lietuviškai pasakius - stabdančią (contractionary) monetarinę politiką yra gerokai senstelėjęs. Pinigų kiekio ir palūkanų normos pokyčiai ne visada gerai tai atspindi, kaip jau rašiau čia. Friedmanas su Schwartz tiesa irgi naudojo M2 kaip monetarinės politikos indikatorių, ir dėl to kai kur rado "ilgus ir kintamus vėlavimus", bet pagrindinius įvykius paaiškino teisingai:
nuo 1929 - didėja pinigų paklausa, pasiūla nepadidėja, vyksta baisi krizė
1933 - doleris devalvuojamas, prasideda atsigavimas
1937 - nebepamenu, kas ten ko pridirbo, bet dar viena krizė dėl contractionary monetarinės politikos.
Didžioji depresija yra chrestomatinis Austrų ekonomikos ciklo pavyzdys, apimantis praktiškai visų intervencionizmo rūšių poveikio aiškinimą (manipuliavimą pinigų kiekiu, palūkanų normomis, kainų reguliavimą, kišimąsi į importą ir eksportą ir t.t.). Dėl įvairių rūšių intervencionizmo beje ir krito gamyba tavo minimais 30% bei buvo dviženklė priverstinė bedarbystė (ir kaip ji galėjo nebūti, jei žmonėms buvo draudžiama dirbti už tiek, už kiek valdžiai atrodė per mažai).
AtsakytiPanaikintiMonetaristai dėl man nesuprantamų priežasčių visiškai ignoruoja 1921-1929 laikotarpį (neskaitant to, kad ignoruoja dar ir daug kitokių dalykų, apie kuriuos esu rašęs), per kurį suminė pinigų pasiūla didėjo tokiu greičiu, kokiu nedidėjo niekada anksčiau (daugiau nei 60%, šaltinis American Great Depression, 92 psl.), dėl ko realūs riboti resursai buvo suvartoti bei iššvaistyti malinvestment'ams. Tai buvo laikotarpis, po kurio neišvengiamai turėjo ateiti korekcija. Ir jei ne valdžios tolesnės intervencijos, korekcija būtų buvusi nors ir aštri, bet greita ir nepalyginamai mažiau skausminga bei ilga nei kad buvo.
Taip pat yra netiesa, kad 1929 metais pinigų pasiūla nepadidėjo. Per paskutinę spalio savaitę (kai akcijų rinka crash'inosi) pinigų pasiūla buvo padidinta 1,8 mrld USD, kas yra beveik 10% ir buvo didinama toliau (tos pačios knygos 214 psl.). Galima sakyti, kad pinigų pasiūla buvo padidinta per mažai, bet čia tas pats kas sakyti, kad po 9 dienas trukusio gėrimo dešimtos dienos ryte bloga savijauta yra dėl to, kad alkoholio tą rytą buvo išgerta per mažai, t.y. ignoruoti pačio pinigų kiekio didinimo neigiamą poveikį.
Šiaip rekomenduoju perskaityti bent jau tą vieną Rothbard'o knygutę apie didžiąją depresiją nuo pradžios iki galo, būtų įdomu išgirsti jo argumentų paneigimą, o ne tik ignoravimą.
Aš dėl daug ko sutinku, pvz. kad valstybė bandė stabilizuoti kainas ir darė kitas nesąmones.
AtsakytiPanaikintiBet pradėkim kaip tu sakai nuo 1921-29. Taip išeina 30 ir daugiau procentų to laikotarpio investicijų buvo nereikalingos? Man atrodo net Chruščiovas su kukurūzų auginimo planu taip smarkiai neapsiskaičiavo.
"Taip išeina 30 ir daugiau procentų to laikotarpio investicijų buvo nereikalingos?"
AtsakytiPanaikintiNa kad nieko panašaus neišeina. Jei 1933-1934 metais >25% žmonių priverstinai nedirbo ir gyveno iš dirbančių, kurie po 1931-32 metais vykdytų mokesčių didinimų privalėjo atiduoti valdžiai kelis kartus daugiau prieš tai (ta pati knyga 286 psl.), kas čia stebėtino, kad gamyba smuko 30%? Dirbo 25% mažiau žmonių, galėjo reinvestuoti gerokai mažiau savo darbo rezultatų, todėl gamyba ir smuko.
Bet aš nesuprantu vieno - negi tu rimtai manai, kad pripaišius naujų legal tender galią turinčių pinigų ir juos padalinus kažkokiai daliai žmonių (dažniausiai mažumai), rinkoje jokių iškraipymų neatsiras, o jei ir atsiras, daugumai iš to naudos bus daugiau nei žalos?
Gerai, truputį apie tai, ką aš manau. Beje, panašiai į pirmus 3 punktus kiek suprantu mano nemaža dalis šiuolaikinių makroekonomistų, užsiimančių monetarine ekonomika.
AtsakytiPanaikinti1. Monetarinė politika turi įtakos realiai ekonomikos pusei dėl to, kad atlyginimai ir kainos linkę keistis lėtai. Poveikio investicijoms per palūkanų normos pokyčius nagrinėjimas yra painus ir dažnai klaidinantis.
2. Pinigų kiekio ir palūkanų normų pokyčiai prastai atspindi, ar monetarinė politika stimuliuojanti, ar stabdanti. Monetarinė politika yra stimuliuojanti tada, kai dėl jos rinkos lūkesčiai apie monetarinio taikinio ateities reikšmę tampa didesni už monetarinės institucijos siekiamą reikšmę, ir atvirkščiai. Jeigu monetarinė institucija nėra paskelbusi monetarinio taikinio, rinkos vis tiek bando jį atspėti.
3. Geriausia yra tokia monetarinė politika, kai laikomasi iš anksto paskelbto taikinio. Netikėtas stimuliavimas, kurį rinka suvokia kaip nuolatinį, gali laikinai padidinti ir gamybą, ir infliaciją, bet po jo neišvengiamai seks sulėtėjimas, ir nagrinėjant ilgesnį laikotarpį vienintelis rezultatas bus infliacija. O stimuliavimas, kurį rinka traktuoja kaip laikiną (tikisi tokio pat dydžio stabdymo) greičiausiai iš viso neturės jokios įtakos nei kainoms nei gamybai.
4. Apie pinigų dalinimą daliai žmonių tu man atrodo šneki nerimtai.
5. Optimalus monetarinės sistemos dizainas (kiek turi būti pinigus leidžiančių institucijų, kas ir kaip jas turi valdyti, kaip suinteresuoti turi būti jų vadovai ir savininkai ir t.t.) yra sudėtingas atskiras klausimas. Gali būti, kad laisva rinka sugebėtų jį išspręsti ir be valstybinio centrinio banko. O gal ir nesugebėtų. Bet aš manau, kad yra prasmė diskutuoti apie pirmus tris mano teiginius neliečiant šito klausimo.
2 anarchistas: ar asimetriška atsakomybė - tai daliniai rezervai? Jeigu taip, tai aš sutinku, kad jeigu visi tik rinktų uogas ir medžiotų žvėris ir niekas ilgam laikui neinvestuotų, krizės kiltų tik dėl sausrų ir kitų realių priežasčių. Bet jei tai krizių sprendimo receptas, tai labai jau unabomberiškas. O jeigu leisime verstis bent žemdirbyste, man atrodo neišvengiamai atsiras skolinimasis ir daliniai rezervai.
AtsakytiPanaikinti2 Giedrius: tiesą sakant nežinau, ar sugebėčiau tave kuo nors įtikinti dėl Didžiosios krizės/depresijos. Nesu toks geras makroekonomikos istorijos žinovas, o kažkodėl įtariu, kad išsprendus bendrus nesusikalbėjimus, nesutarimų esmė galiausiai persikels į smulkias istorines detales. Bet mano pagrindinis teiginys pradiniame įraše buvo kad Friedmano ir Schwartz knyga makroekonimikos idėjų istorijoje buvo neeilinis atvejis, nes labai daug (turbūt nesuklysčiau pasakęs, kad daugiau kaip 50 proc) tuo besidominčių žmonių dėl jos ilgainiui pakeitė nuomonę.
AtsakytiPanaikintiIš kitos pusės, bent jau iki tų smulkių istorinių detalių galim bandyti prisikasti, nes kol kas truputį nesusikalbam.
“I agree with Milton Friedman that once the Crash had occurred, the Federal Reserve System pursued a silly deflationary policy. I am not only against inflation but I am also against deflation. So, once again, a badly programmed monetary policy prolonged the depression.” F.A. Hayek
AtsakytiPanaikintiŽinoma, Hayek'as čia kalba apie money+velocity induced deflation. Produktyvumo normai jis leistų, mano nuomone, tikrai materializuotis krentančių kainų pavidale.
Tik kyla klausimas, kodėl Lietuvos bankas vienerių metų periode padarė tą pačią klaidą, sucontract'indamas M1 apie 30 procentų? Puikiai dabar matom, kad money is not neutral, ir visa tai paveikė realius fenomenus neigiama linkme.
http://www.amazon.com/CONVERSATIONS-GREAT-ECONOMISTS-V-Kantorovich-Samuelson/dp/1934978205
"4. Apie pinigų dalinimą daliai žmonių tu man atrodo šneki nerimtai."
AtsakytiPanaikintiJei išsiaiškintume šitą klausimą, visi kiti man atrodo paaiškėtų irgi. Kaip suprantu tu neigi, kad vienais ar kitais būdais naujai atsiradusius pinigus vieni žmonės, dažniausiai mažuma, gauna ir gali išleisti anksčiau nei kiti, ar ne?
Dariau, apie kurį Lietuvos banką kalbate - smetonišką ar dabartinį? Man atrodo dabartiniam bankui priekaištauti nėra dėl ko, nes
AtsakytiPanaikinti- mažos atviros ekonomikos atveju monetarinė politika nepadės atstatyti kritusios eksporto paklausos
- visgi norisi įsivesti eurą
2 Giedrius: man tavo pasakymas nuskambėjo kaip sąmokslo teorijos, kad visus pasaulio pinigus valdo neidentifikuoti federalinių rezervų bankų savininkai (be abejo žydai). Visgi yra skirtumas tarp pinigų padalinimo ir atviros rinkos operacijų. Labai smagu jei suklydau.
AtsakytiPanaikintiKalbant apie tai, kas ir kur panaudos naujus pinigus, viskas labai priklauso nuo to, kiek naujų pinigų rinkos tikėjosi, ir ką mano apie ateities pinigų pasiūlos ir paklausos pokyčius. Bet pvz. jei kalbam apie netikėtą nuolatinį pinigų kiekio padidėjimą, manau kaip pirmą artinį galima nagrinėti tiesiog suminę paklausą, BVP, ir apskritai ekonomiką kaip vieną vienetą nesigilinant į atskiras sritis ir įmones. To užtenka, kad atsakytume į esminius klausimus (kaip keisis kainos ir output'as).
Nežinau, kaip su Smetoniniu buvo, todėl apie dabartį šneku.
AtsakytiPanaikintiDėl eksporto pritariu, tačiau jis ne visą output'ą sudaro, taigi nekrentantis NBVP būtų leidęs pastebėti keletą ar daugiau besivystančių sektorių, kurių dabar dėl krentančio NBVP praktiškai nėra, greičiau peralokuoti resursus į juos ir taip minimizuoti prarastą laiko tarpą per naują plečiant realų ouput'ą.
"Visgi yra skirtumas tarp pinigų padalinimo ir atviros rinkos operacijų."
AtsakytiPanaikintiTarp pinigų padalinimo ir atviros rinkos operacijų skirtumas šioks toks yra, tačiau nauji pinigai neretai yra padalinami tiesiog padalinimo būdu draugeliams, ir čia atviros rinkos operacijomis net nekvepia. Bet aš gi visiškai ne apie tai.
"Kalbant apie tai, kas ir kur panaudos naujus pinigus, viskas labai priklauso nuo to, kiek naujų pinigų rinkos tikėjosi, ir ką mano apie ateities pinigų pasiūlos ir paklausos pokyčius."
Pametei esmę. Kas tavo manymu darysis su ribotų resursų pasiskirstymu, jei bankai skolins pvz. tik NT įsigijimui skolinimo metu pagamindami naujų pinigų, kurių anksčiau nebuvo? Nori pasakyti, kad ribotų resursų, tame tarpe darbo jėgos, pasiskirstymas po tokių operacijų nepasikeis, t.y. jie nebus nukreipti pirmiausia NT gamybai, paskui į tas sritis, kuriose NT gamintojai išleidžia daugiausiai pinigų, ir tik paskui atsitiks infliacija pagal monetaristų apibrėžimą, t.y. visų kitų prekių ir paslaugų kainų padidėjimas?
Tai, kad realybėje bankai prigamindami pinigų skolina ne tik NT įsigijimui esmės nekeičia - bet kokiu atveju kažkas naujus pinigus gauna ir išleidžia anksčiau nei kad visi kiti, todėl procesai vyksta analogiški.
2 Giedrius: man atrodo finansų rinkos paprastai užtikrina, kad pinigus skolintųsi tie, kuriems labiausiai to reikia (aišku atsižvelgiant į riziką ir kitus dalykus). Bent jau tai turėtų būtų standartinė prielaida, nuo kurios reikėtų pradėti.
AtsakytiPanaikintiKą tai keičia? Nori pasakyti, kad jei naujai pagamintus pinigus pasiskolins būsto pirkėjas, kuriam tų pinigų labai reikia (labiau nei kitiems būsto pirkėjams), tai mano aukščiau aprašyti procesai nevyks?
AtsakytiPanaikintiNoriu pasakyti, kad pagrindinė priežastis, kodėl investuojama į tam tikrą sritį, yra kad ji patraukli investuotojams. Jei naujai atsiradę pinigai tam tikrą sritį pasiekė pirmi, seniau atsiradę pinigai bus nukreipti kažkur kitur, todėl toje srityje net nebūtinai bus augimas, nekalbant jau apie burbulą ir krizę.
AtsakytiPanaikintiKitas dalykas, kad man nelabai patinka monetarinių reiškinių nagrinėjimas pagal jų įtaką investicijoms. Gal Mises laikais tame buvo daugiau prasmės, bet šiais laikais man atrodo svarbiau akcentuoti vartojimą. Aišku tu gali sakyti, kad naujai atsiradę pinigai pirma bus skirti vartojimui tam tikroje srityje, bet kodėl nuo to turi kilti burbulas - lygiai taip pat neaišku.
"Jei naujai atsiradę pinigai tam tikrą sritį pasiekė pirmi, seniau atsiradę pinigai bus nukreipti kažkur kitur"
AtsakytiPanaikintiJei nori pasakyti, kad dėl to, kad nauji pinigai pasiekė tam tikrą sritį, seni pinigai iš jos nukeliaus kitur ir dėl to kainos nepadidės, tai esi neteisus, nes šie įvykiai nesusiję. Bet net jei ir būtum teisus, tai seni pinigai nukeliavę į kitą sritį sukels nepagrįstą kainų padidėjimą ir visus mano aprašytus procesus toje srityje.
Jei sakai, kad naujiems pinigams pasiekus tam tikrą sritį, seni pinigai gali iškeliauti kitur dėl kitų priežasčių, tai esi teisus, bet tai diskusijai neturi reikšmės.
Be to Austrų išvados ne tik logiškos, bet jas patvirtina ir empiriniai duomenys iš praktiškai bet kurios didesnės krizės, o monetaristų "kontraargumentai" geriausiu atveju yra realybės ignoravimas (davus pigių naujų pinigų NT pirkėjams NT paklausa dėl to nepadidės, nes ...), blogiausiu atveju demagogija (darbo kainos nelanksčios (nes mes patys draudžiam žmonėms dirbti už pigiau ar/ir sudaryti lanksčias darbo sutartis), todėl reikia pavaryt infliacijos).
Anyway, diskutuoti apie tai ar centrinis planavimas konkrečioje srityje gali pagerinti žmonėms gyvenimą yra tik smegenų mankšta, o tai įdomu tik tiek, kiek yra įdomus bet koks kitas sportas. Kadangi jaučiuosi pakankamai pasportavęs, daugiau prie šio klausimu artimiausiu metu manau, kad negrįšiu. Na, nebent perskaityčiau ką nors naujo :)
Kažkaip sunkiai čia mums sekasi. Tavo paskutiniame cituotame sakinyje aš kalbu apie investicijas, o ne apie vartojimą. Ir tu pats tą kalbą pradėjai. Bet jeigu sunkiai sekasi, gal ir logiška padaryti pertrauką. Manau kada nors dar parašysiu vieną kitą post'ą konkrečiai apie austrų makro teorijas.
AtsakytiPanaikinti