B.Kaplanas mėgsta sakyti, kad rinkėjai yra racionaliai iracionalūs, t.y. jei iracionalus įsitikinimas jiems naudingesnis (nes dėl evoliucinių priežasčių jis malonesnis), jie nesistengs sužinoti tiesos, ir pvz. galvos, kad valdžia turi kovoti su verslininkų godumu. Kadangi vieno rinkėjo balsas rinkimuose lemia labai mažai, žala dėl klaidingo vieno rinkėjo įsitikinimo yra mažesnė nei nauda rinkėjui, todėl turėti tokį iracionalų įsitikinimą yra racionalu.
Tas pats galioja ir kalbant apskritai apie žmonių norą sužinoti tiesą. Jei žmogus mano, kad Žemė sukurta prieš 6000 metų, kad žydai valdo visus pasaulio pinigus, arba kad astrologai žino, kokią įtaką likimui turi planetų išsidėstymas gimimo metu, jo patiriama žala labai nedidelė, todėl tokie įsitikinimai plačiai paplitę. Iš kitos pusės, technologijų ir mokslo pažanga yra labai naudinga visiems žmonėms, ir tiesiogiai priklauso nuo sugebėjimo išsiaiškinti tiesą, todėl klaidingi įsitikinimai jai trukdo.
Jei labiau pasitikėčiau valdžios galiomis, šioje vietoje turėčiau pradėti svarstyti, kaip geriau išspręsti šią problemą: tiesiogiai reguliuojant neteisingus įsitikinimus, ar juos apmokestinant. Bet šiuo atveju kažkodėl tuoj pat prisiminiau kitą B.Kaplano mintį, kad kartais viešųjų gėrybių ir externality problemų sprendimas yra ne prievarta, o tolerancija.
Pranešimai
*Native Nations*
Prieš 5 valandas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą