Optimali investavimo strategija darbo žmonėms

Kažkada rašėme, kad investavimo patarėjų patarimai papildomai investuoti vienodą sumą kiekvieną mėnesį yra niekuo nepagrįsti, bet gali būti vienintelė išeitis paprastiems darbo žmonėms. Ian Ayres su kolega nelabai seniai parašė knygą, kurioje teigia, kad ir paprastiems darbo žmonėms investuoti reikėtų kitaip. Matematinį paaiškinimą S.Landsburgas yra įdėjęs čia, o esmę pabandysiu paaiškinti lietuviškai.

Pirma reikia padaryti keletą prielaidų:

• diversifikuoto akcijų portfelio grąža įvertinus riziką per ilgą laikotarpį yra didesnė nei obligacijų (taip vadinama akcijų rizikos premija)
• akcijų vertės kintamumas (volatility) didelis, ir kartais (bet labai retai) jos ima ir praranda pvz. 50 procentų vertės
• paprastas darbo žmogus jaunystėje neturi pinigų investavimui, bet gali jų pasiskolinti

Ayres (ir Landsburgas) teigia, kad 

• jei tikite, kad akcijų rizikos premija didelė, reikia didesnę dalį portfelio investuoti į akcijas. Jei manote, kad ji maža, į akcijas reikia investuoti mažiau. Jei manote, kad jos iš viso nėra, į akcijas investuoti neverta.
• nepriklausomai nuo to, ką manote apie akcijų rizikos premiją, nuo jos priklauso tik kokią dalį portfelio skirti akcijoms, tačiau ne portfelio sudėties kitimas laike.
• nėra optimalu po truputį taupyti ir dalį pinigų investuoti į akcijas, nes palyginus trumpą laiką (į karjeros pabaigą) turėsite labai rizikingą portfelį, ir vienas toks įvykis kaip prieš porą metų gali būti labai nemalonus. Optimalu investuoti taip, kad bendra į akcijas investuotų pinigų suma visą investavimo laiką būtų maždaug vienoda.
• kadangi darbo žmonės jaunystėje neturi pinigų, kad investuotų tokią pat sumą į akcijas kaip senatvėje, jiems optimalu jaunystėje pasiskolinti pinigų ir investuoti į akcijas

Iš vienos pusės, šis patarimas lyg ir akivaizdus, pvz. kiekviena pensijų fondus parduodanti vadybininkė rekomenduos jaunystėje rinktis rizikingesnį portfelį. Iš kitos pusės, kažkodėl dėl jo kyla labai daug ginčų.