Sekmadienio skaitiniai: kaip gyventi simuliacijoje

Filosofas N.Bostrom'as labiausiai žinomas dėl savo teiginio, kad egzistuoja nemaža tikimybė, kad mes gyvename simuliacijoje. Tuo tarpu R.Hansonas kažkada seniai parašė trumpą straipsnį, kaip reikėtų elgtis, jei įtari, kad gyveni simuliacijoje.

Filmų trilogijos Matrica kūrėjai pasistengė, kad šiuolaikiniams išsilavinusiems žmonėms nebereikėtų aiškinti, ką reiškia gyventi simuliacijoje (nors man labiau patiko Hansono minimas Tryliktasis aukštas). Taip pat akivaizdu, kad Matricos simuliacija buvo sukurta dėl visiškai nelogiškų priežasčių, kurios netgi pažeidžia II termodinamikos dėsnį. Kodėl gi ir kas gi iš tikrųjų galėtų sukurti simuliaciją, panašią į mūsų pasaulį? Hansonas sako, kad daugiausia šansų, kad tokią simuliaciją sukurtų tikri mūsų palikuonys, o ne nei karto žmogaus nematę ateiviai iš kosmoso, ir be abejo tik tuo atveju, jei jie bus pakankamai turtingi bei turės reikiamas technologijas. Dalis tokių simuliacijų galėtų būti kuriamos moksliniais tikslais, bet iš to, ką mes žinome apie žmones (ir galime spėti apie žmonių palikuonis), tikėtina, kad dauguma simuliacijų bus pramoginės. Pvz. turtingas ateities žmogus sumanys nuvykti į vakarėlį XX a pabaigoje, įsikūnijęs į kino žvaigždę. Tokia simuliacija po vakarėlio tikriausiai bus išjungta, todėl jame esantiems simuliuotiems žmonėms nėra tikslo rūpintis senatve arba badaujančiais Etiopijos gyventojais (nes Etiopijos tikriausiai iš viso nėra). Taigi iš to, ką mes galime spėti apie žmonių palikuonis, galima ir numanyti, kaip vertėtų elgtis simuliacijoje:

• mažiau rūpintis kitais (nes kiti žmonės gali būti tik apytikslė "simuliuota minia", o ne normalūs simuliuoti žmonės)
• labiau gyventi šia diena (nes simuliacija gali būti išjungta) 
• labiau stengtis, kad pasaulis ateityje taptų turtingesnis (nes jei simuliacija sukurta, vadinasi jis toks tapo, o gali būti, kad tai tiksli istorinė simuliacija, ir jei ji ims nukrypti nuo "realybės", simuliacijos kūrėjams tai nepatiks)
• labiau tikėtis esminių istorinių įvykių ir stengtis juose dalyvauti (nes labiau tikėtina, kad simuliacija skirta tokiam įvykiui)
• labiau stengtis būti įdomiu ir geru žmogumi (nes galbūt simuliacijos kūrėjai tiesiog "žaidžia Dievą", ir jiems gali nepatikti žmonės, kurie nepatinka ir mums, t.y. nuobodūs ir blogi)
• labiau stengtis, kad garsūs jūsų aplinkos žmonės būtų laimingi ir jumis domėtųsi (nes galbūt jie yra simuliacijos "ateiviai")