Apie paklausos sumažėjimą

T.Cowenas, kalbėdamas apie savo galvoje besisukančią tradicinės ir austriškos makroekonomikos sintezę, anksčiau naudodavo miglotus terminus "real AD" ir "nominal AD", o neseniai pabandė paaiškinti, ką konkrečiai turi galvoje. Kadangi S.Sumneris atostogauja be interneto ir dar šių minčių nepakomentavo, man atsirado galimybė tą padaryti anksčiau.

Cowenas išskiria tris paklausos sumažėjimo rūšis:
1. Bendras sumažėjimas visose srityse, kurį gali kompensuoti stimuliavimas
2. Ilgalaikis brangių negendančių prekių (pvz. automobilių) paklausos sumažėjimas, kuris truks tol, kol žmonės nepasijus tokie turtingi kaip prieš krizę
3. Laikinas brangių negendančių prekių paklausos sumažėjimas, kuris atsistato praėjus panikai

Cowenas svarsto, kaip kovoti su šių trijų skirtingų sumažėjimų pasekmėmis, tačiau priežastimi visais trimis atvejais laiko turto efektą, t.y. kad atpigus žmonių turimam nekilnojamam turtui ir akcijoms, jie jaučiasi nebegalintys sau leisti tiek kiek anksčiau. Man atrodo tai gali būti svarbus veiksnys tik kalbant apie taupius ir dvasingus suvalkiečius ir kiniečius. Tuo tarpu holivudo ir kokakolos sugadintiems skolon gyventi įpratusiems amerikiečiams žymiai svarbesnis veiksnys yra lūkesčių dėl ateities pajamų sumažėjimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo NBVP augimo lūkesčių. Galima būtų paprieštarauti, kad paprasti žmonės neturi konkrečių NBVP augimo lūkesčių, tačiau

• jų turi bankai, ir tikrai į juos atsižvelgia dalindami paskolas
• darbo žmonės turi lūkesčių dėl savo ateities atlyginimo, o verslininkai - dėl ateities apyvartos. Ir vieni, ir kiti glaudžiai susiję su NBVP augimo lūkesčiais.

Na o jei paklausos sumažėjimo priežastis yra NBVP sumažėjimas, užuot bandžius sušvelninti jo pasekmes, galima pabandyti pašalinti pačią priežastį. Be to, optimali monetarinė politika (laikantis ilgalaikio NBVP ar kainų lygio taikinio) sušvelnintų ir neigiamą turto efektą, taigi paskatintų daugiau vartoti net suvalkiečius ir kiniečius.