Kai kurie ekonomikos dėstytojai labai stengiasi įrodyti į pirmą paskaitą susirinkusiems studentams, kad ekonomika nėra mokslas apie palūkanų normas ir infliaciją. D.Friedmanas (tais laikais, kai dėstė ekonomiką) naudodavo Dungeons and Dragons stiliaus pavyzdį:
Sakykime, kad jūs esate herojus, o jus vejasi 40 blogiečių. Jūs turite lanką su 10 strėlių, ir kadangi esate herojus, niekada neprašaunate. Bet jūsų arklys pavargęs, ir blogiečiai, išsirikiavę vienas paskui kitą, jus vis tiek anksčiau ar vėliau pasivys. Ką daryti? Friedmano atsakymas - kiekvieną strėlę taikyti į priekyje bėgantį blogietį.
A.Tabarrokui labiau patinka pavyzdys iš realaus gyvenimo: pirmuosiuose reisuose, kurie iš Didžiosios Britanijos į Australiją plukdė katorgininkus, didžioji dalis keleivių mirdavo kelionės metu. Kilo skandalas. Vyriausybė bandė liepti laivuose turėti gydytojus, padidinti kapitonų atlyginimus, tikrinti laivus, bet niekas nepadėjo. Bažnyčia bandė apeliuoti į kapitonų žmogiškumą, bet irgi nieko nepešė. Pagaliau vienas ekonomistas pasiūlė mokėti kapitonams ne už įlipusius į laivą, bet už Australijoje iš jo išlipusius katorgininkus. Pasiūlymą įgyvendinus, mirštamumas sumažėjo iki ~1% per kelionę.
Abiejų pavyzdžių pagrindinė mintis - kad žmonės (ir goblinai) daro tai, kuo yra suinteresuoti, o suderinti grupės ir asmeninius interesus gali būti sunkiau nei atrodo.
Shaikh Zubayr
Prieš 59 minutes
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą