Cato Unbound vyksta įdomi diskusija apie pramoninės revoliucijos priežastis (ačiū A.Klingui už nuorodą).
Deirdre McCloskey, knygos Bourgeois Virtues autorė, teigia, kad svarbiausia pramoninės revoliucijos sėkmės priežastis buvo XVIII amžiuje bendroje Vakarų Europos gyventojų vertybių skalėje aukštyn pakilusios "buržuazinės vertybės" - taupumas, darbštumas, teisingumas ir t.t.
Knygos A Farewell to Alms autorius G.Clark'as jai pritaria, tačiau užduoda logišką klausimą - kodėl XVIII amžiuje, o ne pas senovės šumerus ar XIII amžiaus Anglijoje (kuri nedaug kuo skyrėsi nuo XVII-XVIII a. Anglijos). Clark'o atsakymas - priežasčių reikia ieškoti evoliucinėje antropologijoje. Galbūt nesusivaldantys žuvo dvikovose, netaupūs mirė badu, ir t.t., ir XVIII a. žmonės tapo pakankamai kitokie, kad galėtų sukurti klestintį kapitalizmą, nors to nepavyko padaryti nei graikams, nei venecijiečiams.
Neseniai knygą The Rational Optimist parašęs M.Ridley nesureikšmina XVIII amžiaus Olandijos ir Anglijos pasiekimų, ir irgi prisimena tiek senovės Graikiją, tiek Indiją ir Kiniją bei kitus atvejus istorijoje, kai kur nors staiga suklestėdavo civilizacija. Ridley nuomone, pramoninė revoliucija unikali tuo, kad jos sukurtų tautų turtų, skirtingai nei anksčiau, nepavyko užgrobti tiems, ką jis vadina piratais. Tačiau tokią sėkmę jo nuomone lėmė ne atskirų žmonių pilietiškumas ir sąmoningumas ar kitos asmeninės savybės, o grynai technologinės priežastys: anglis buvo pradėta naudoti kaip energijos šaltinis, todėl pramoninės revoliucijos sukeltas augimas nesulėtėjo "užtvenkus visus upelius ir iškirtus visus miškus", ir "piratai" nespėjo pagrobti to, ką kitais atvejais pagrobdavo.
Diskusija dar nesibaigė, laukite tęsinio.
Pranešimai
Thou shalt be trespassed, as it were
Prieš 2 valandas
Išties įdomi polemika. Neskaičiau tęsinio, bet pirmuosiuose pasisakymuose M.Ridley pakankamai argumentuotai oponuoja "buržua vertybių" tezei- specializacijos, pigios energijos, naujų technologijų ir užsienio prekybos sinergijos efektas ir buvo tai ką vadiname pramonine revoliucija. Galbūt netgi galima būti teigti, jog visos D.McCloskey įvardijamos vertybės atsirado kaip šalutinis produktas.
AtsakytiPanaikintinu jo, Deirdre moterim tapes vyrukas seniai issikvepes, nors tolimais 1980m super straipsni apie retorika ekonomikos isgulde.
AtsakytiPanaikintidiskusija apie angli niekine, kaip ir apie piratus. ekonomines socialines kulturas valdo idejos, o ne anglis. ankstesnes civilizacijas pasiglemze besaikis valdzios centralizavimas ir turto uzurpacija vykusi tu visuomeniu viduje. jokie isores priesai nesugriove nei vienos didingos civilizacijos, kol viskas viduj buvo gerai. Roma zlugo ne del to kad barbarai stipresni pasidare uz Romos legionus, bet del to kad Roma issigime ir nebuvo kam jos ginti...
Anglijos industrine revoliucija gavo antra kvepavima is Prancuzijos svietiejisko amziaus ideju. Matydami kas pas kaimynus dedasi 1789, 1830, 1849 metais, anglai dare isvadas ir keite institucine saranga atitinkamai.
o anglis tikrai cia ne prie ko, ji milijonus metu ramiai gulejo po zeme ir dar milijonus gules...
Ridley "piratais" vadina visus, kurie stengiasi užgrobti svetimą turtą - tiek šalies viduje, tiek išorėje.
AtsakytiPanaikintio is kur tas svetimas turtas atsiranda? ar tik nebus uzgrobtas is bendrapilieciu? tarpe kuriu atsiranda norinciu irgi grobti nagrablenoje ;)
AtsakytiPanaikinti