Skaitytojai klausia:
"Ar galima konkrečiau dėl euro įvedimo? Kaip euras pagelbėtų stipriai mūsų ūkiui? O kokios galimos neigiamos pasekmės? Gal jei bus laiko galėtumėte naują įrašą šiuo klausimu parašyti, nes ne man vienam turbūt įdomi jūsų nuomonė šiuo klausimu."
Atsakome: Euro įvedimas turi vieną labai didelę naudą, apie kurią šiandien ir pakalbėsime, plius dar yra visokių nedidelių neesminių pliusiukų ir minusiukų, kuriuos tikrai verta ignoruoti.
Į Europos Centrinį Banką Lietuvai reikėtų žiūrėti kaip į dosnesnį, geresnį, švelnesnį ir turtingesnį Tarptautinio Valiutos Fondo variantą. Kubiliui atėjus į valdžią, kairuolių tarpe kilo mintis pasiskolinti pigių pinigų iš Tarptautinio Valiutos Fondo. Tačiau TVF'as tų pinigų duoda nedaug ir tik su labai griežtomis, kartais netgi sadistinėmis sąlygomis, tai rodo Latvijos pavyzdys, kur dėl pinigų trūkumo RIGIBOR'as pakilo iki dviženklių skaičių, BVP žiauriai krito, o nedarbas labai išaugo.
Tuo tarpu krizės metu Europos Centrinis Bankas skolino neribotą kiekį pinigų su artimomis nuliui palūkanomis, todėl krizė Eurozonoje buvo žymiai švelnesnė. Tai, kad Lietuva neįsivedė euro prieš krizę yra istorinė klaida. Jei krizės metu mes būtumėme turėję eurą, BVP kritimas ir nedarbo augimas būtų žymiai švelnesni. Buvimas Eurozonoje yra pigiausias, geriausias ir patikimiausias Lietuvai draudimas nuo makroekonominių katastrofų. O dėl dabartinės krizės iš tiesų yra kaltas ne Kubilius, o AMB.
Apocalypse Now: Literally
Prieš 5 valandas
Vadovaujantis Nyazoff logika, Lietuvai naudingiausia būtų įsivesti Lenkijos Zlotą. Nes Lenkijos pinigų politika buvo dar švelnesnė, nei TVF ir ECB, ir Lenkijoje savarankiškos pinigų politikos dėka recesijos nebuvo išvis.
AtsakytiPanaikintiSavarankiškos pinigų politikos teisių išsižadėjimas įsivedant valiutų valdybą buvo istorinė klaida, dabartinės vyriausybės prasiskolinimo užsieniui mastas - tos klaidos rezultatas, o euro įsivedimas būtų tolesnis regresas ekonominės kolonizacijos link.
Vadovaujamės logika, kad jeigu jau vistiek privalome būti kolonizuoti, tai tegul jau tai būna vokiečiai su prancūzais, o ne rusai, amerikiečiai ar švedai.
Sunku suprasti, kodėl Lietuvoje nėra ambicingo elito, suinteresuoto savarankiška pinigų politika. Ar tai rusai visą gerą genofondą Lietuvoje išnaikino, ir naujo jau nebėra iš kur atsirasti, ar tai dvidešimt neoliberalios kleptokratinės realybės metų taip visus nuvylė, kad net pačią nepriklausomybės idėją diskreditavo. Turi būti kažkokia priežastis vidiniam lietuvio įsitikinimui, kad tik iždui sugrąžinus pinigų emisijos teises, Lietuvą iškart ištiktų infliacinis ekonominis kolapsas.
O kaip dėl pasitikėjimo valiuta?
AtsakytiPanaikintiAr Euras nemažina šios rizikos?
@Anarchistas
AtsakytiPanaikintiSkaičiuokim - Islandija, Rumunija, Vengrija, Lenkija, Čekija - daugiau negu pusė valstybių vykdo katastrofišką monetarinę politiką. Jeigu iki gyvos galvos Lietuvos banko valdyboje dirbtų tik penki Kuodžiai ir Krugmanas, tamsta būtumėt teisus. Bet geriau įsivaizduokike LB pirmininką Šemetą, Andriukaitį arba Šustauską.
@Domas
Euru todėl ir galima pasitikėti labiau negu litu, nes Europos Centrinis Bankas reikalui esant išgelbėja nuo problemų.
Domas,
AtsakytiPanaikintiTeisingai mąstai, įsivesdami Eurą sumažintume valiutos riziką ir visiškai panaikintume kalbas apie galimą Lito devalvaciją (populiari tema prieš gerą pusmetį), kas leistų užsienio investuotojams sumažinti rizikų faktorių skaičių. Tuo tarpu, įmonės galėtų sutaupyti išlaidų prekiaudamos su Euro zonos šalimis (nereikia konvertuoti valiutos, apsidrausti nuo galimo valiutos svyravimo ir pan.)
Anarchistas,
O ar nemanai, kad turėdami nepririštą kursą ir galimybę laisvai spausdinti pinigus, mūsų šalies politikai būtų pridarę dar daugiau blogybių?
Neseniai pradejau skaityti si bloga. Labai patinka. Dekui uz gerus irasus! Pleas continue:)
AtsakytiPanaikinti@Nyazoff
AtsakytiPanaikintiEsame jau kažkada palietę tą temą. Nors Šarkinas ir Kuodis neatrodo tokie baisūs žmonės, kaip Jūsų išvardinti kiti kandidatai, bet iniciatyvos, pakankamos užkirsti keliui Lietuvoje vykstančiai kredito defliacijai neparodė. Taip, kaip su krize kovojo vyriausybė - skolindamasi brangiai užsienyje, kad finansuoti išlaidas ekonomikos viduje (ir skandinavų kapitalo atitraukimą) - buvo visiškas absurdas, jeigu ne nusikaltimas.
Net susisaisčius kvailais įsipareigojimais dėl valiutų valdybos ir bankų reguliavimo Europos komisijai, skolinimąsi vidinėje rinkoje galima buvo suorganizuoti, ir ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis (deficitu) paskatinti.
Nenoriu pasakyti, kad už fiskalinio neskatinimo politiką buvo atsakingiausi Šarkinas ir Kuodis - formaliai tai buvo net ne jų daržas, bet noriu pasakyti, kad pritrūko mąstančių, ambicingų su jais konkuruoti (ką jau kalbėti apie visokius šemetas vyriausybės aparate) žmonių sluoksnio.
Tas abuojumas, politinės konkurencijos nebuvimas, socialinė subordinacija juk yra svarbi lito nepatikimumo priežastis.
@Justui
Visko galėjo atsitikti. Bet aš manau, kad suvereni pinigų politika yra būtina ir privaloma ilgalaikės politinės nepriklausomybės ir tautinio išlikimo sąlyga, ir tame kontekste netgi "katastrofiška" (negalėčiau to patvirtinti) Nyazoff'o pavardintų vyriausybių politika vidaus politikos proceso prasme yra geresnė už debilišką sėdėjimą išsižiojus, kiekvieno mėnesio pabaigoje apatiškai konstatuojant eilinį kredito susitraukimą.
Tai, kad Leituva nepasitraukė iš valiutos valdybos, buvo kita istorinė klaida. Valiutų valdyba buvo reikalinga, kad 2007-aisiais įsivestumėm eurą. Ko ji verta, galėjom įsitikinti 2008 m. pabaigoje, kai VILIBOR pasiekė dviženklę ribą. Išskyrus Briuselio vyrukų paplekšnojimą per petį „nemanėm, kad atsilaikysit“, daugiau ji nieko nedavė. Iki 2014 metų galėjom kelis kartus devalvuoti ir revalvuoti. Bet ne, gi reikėjo užtikrinti finansinės sistemos, taip vadinamo ūkio stuburo, stabilumą nepaisant to, kad tam stuburui šalies ekonomika visai nerūpėjo.
AtsakytiPanaikintiSutinku su anarchistu, kad per pastaruosius dvejus metus laimėjo tos šalys, kurios galėjo ir sugebėjo valdyti savo valiutų kursus. Kad ir kaip baisiai jų monetarinė politika atrodytų. Euras geriausiu atveju bus 2014 metais, iki to dar reikės ištempti 3 metus, kai kam čia ir nervai gali neatlaikyti. O ir sulaukus, tų pranašumų žmonės greitai neapajus, jeigu apskritai pajus.
@Saulius
AtsakytiPanaikintiIstorinė klaida buvo tai, kad neįstojome į eurozoną.
Dar viena istorinė klaida buvo, kad 2007-2008 m. turėjome kosminio dydžio infliaciją kartu su einamosios sąskaitos deficitu.
Einamosios sąskaitos deficito korekcija ir su tuo susijusi krizė Lietuvai buvo neišvengiama, nemanau kad devalvacija būtų padėjusi jos išvengti, na nebent su kursu 1 EUR = 14 Lt, bet su tokiu kursu juk bankrutuotų dauguma ūkio subjektų.
O ECB suteiktos itin pigios paskolos būtų ideali pagalvė Lietuvai švelninant einamosios sąskaitos korekciją, bet deja deja...
Čia lazda su dviem galais. Kuo dosnesnis ir švelnesnis gelbėtojas, tuo mažiau tvarkos valstybės finansuose.
AtsakytiPanaikintiMan atrodo paprasčiau tiesiog sakyti kaip Domas ir Justas - nėra lito, nėra ir jo devalvavimo rizikos.
@Niazoff
AtsakytiPanaikinti"O ECB suteiktos itin pigios paskolos būtų ideali pagalvė Lietuvai švelninant einamosios sąskaitos korekciją"
Beje, kokį čia turite ECB paskolų mechanizmą galvoje? Turbūt ne šių metų gegužę pradėtą valdiškų obligacijų pirkimą antrinėje rinkoje (kuris mums jau nebedaug bebūtų padėjęs), o kažkokius kitus?
Kokius būtent? Ten buvo, kiek žinau, kelios repo programos, prieinamos tiesiogiai ne tik Eurozonos, bet net ir Islandijos, o su tam tikromis pastangomis, matyt, ir Lietuvoje veikusiems bankams. Visose regis buvo keliami reikalavimai investiciniam reitingui.
Kokios konkrečiai paskolų galimybės buvo prarastos neįsivedus Euro?
@Šališkas Stebėtojas
AtsakytiPanaikintiPrincipas "nėra lito, nėra ir devalvavimo rizikos" neteisingas, pasižiūrėkite, kas Graikijoje dedasi.
Ir atsakingai pareiškiu, kad lazda tikrai turi du galus.
@anarchistas
AtsakytiPanaikintiKalbu apie ECB veiksmus, dėl kurių 2009 m. pradžioj EURIBOR nukrito žemiau 2 proc., o vidury žemiau 1 proc.
Tai buvo likvidumo injekcijos, praplečiant užstatui tinkamų vertybinių popierių ratą, bet keliant gana reikalavimus reitingams.
AtsakytiPanaikintiO kas gi trukdė Lietuvos bankui atlikti tą patį Lietuvoje?
A) Gal pikta visagalė ragana "valiutų valdyba"?
B) Debilai, pirstelėti nedrįstantys be atskiro tam leidimo iš Europos komisijos?
C) Ar tiesiog kokios nors (gal užsienio bankų) grupės interesas turėti didesnį VILIBOR?
Normali valstybė siekia ne atsisakyti savo valiutos, o paversti ją rezervine, ir ta sąskaita turėti nuolatinį biudžeto deficitą - nemokamą visuomenės turto šaltinį, finansuojamą užsienio "atsigavimo per eksportą" idiotų.
Bet tam, kad kažkas tokią naudingą sau politiką vykdytų, tie idiotai iš kažkur turi atsirasti. Tam, kad jie atsirastų, kažkas turi visą visuomenę debilizuoti itikinėdamas neišvengiamu savarankiškos pinigų politikos bankrotu, visišku jos neįmanomumu, netikslingumu ir rizikingumu.
Lietuvoje tai jau sėkmingai padaryta.
Paskutinis mano komentaras sulaikytas automatiškai, ar išmoderavote?
AtsakytiPanaikintiKantrybės, kantrybės, Google spamo filtro neina kaip atjungti...
AtsakytiPanaikinti@Anarchistas
AtsakytiPanaikintiTrukdė valstybės bankroto rizika.
Praktika visai netolimoje ateityje ir dar labai giminingoje ekonomikoje parodys, kokią naudą ar nuostolius atneš nacionalinės valiutos atsisakymas.
AtsakytiPanaikintiTiesiog reikės stebėti ir sekti, ar šis pasikeitimas duos papildomo impulso Estijos ekonomikai ir tuomet jau drąsiai galima bus agituoti prieš ar už EUR įvedimą Lietuvoje.
Dabar klausimas ekonomikos žinovams: ar tai tikslinga? Gal Lietuvoje iš esmės galioja kiti dėsniai, dėl kurių šis pavyzdys netinkamas?
Visu kitu pliusu ir minusu pavadinimas neesminias ir vertais ignoravimo yra zmoniu klaidinimas...
AtsakytiPanaikinti@xas
AtsakytiPanaikintiMano nurodytas euro privalumas vertas apie 10% nuo BVP krizės metu. Plius paspartėja augimas ir ne krizės metu, nes nuo ECB draudimo atpinga kapitalo kaštai.
Nurodykite kitą pliusą/minusą, kuris daro tokią didelę įtaką BVP...
... Euro įvedimas - nauja lėlė vieno lėlininko rankose...
AtsakytiPanaikinti