2011 m. sausio 10 d., pirmadienis

Lietuvos bankroto rizika

Lietuvos valstybės bankroto rizika. CMA pateiktais kredito rizikos apsikeitimų sandorių rinkos duomenimis, tikimybė, kad Lietuvos vyriausybė per ateinančius penkis metus bankrutuos yra 16,4%. Lietuva yra devyniolikta valstybė pasaulyje pagal bankroto rizikos pavojų. Prieš tris mėnesius Lietuva buvo šešioliktoje vietoje, tačiau per tą laikotarpį mums pavyko tapti saugesniais už Italiją, Vietnamą ir Belgiją.

Geroji naujiena. Per paskutinius tris mėnesius didžiausią įtaką pasaulio šalių bankroto rizikai turėjo Airijos ir kitų Eurozonos šalių krizės paaštrėjimas. Džiugu, kad nepaisant padidėjusios įtampos Eurozonoje, Lietuvos bankroto rizika per tris mėnesius netgi šiek tiek sumažėjo.

Blogoji naujiena. Lietuva neišnaudojo visų galimybių bankroto rizikai mažinti. Tai rodo per tris mėnesius beveik visiškai ištirpęs skirtumas tarp Latvijos ir Lietuvos bankroto rizikos. Nepaisant to, kad Latvijos ekonominė starto padėtis buvo blogesnė, Latvija beveik pasivijo Lietuvą. Tam įtakos turėjo už finansinį valstybės stabilumą pasisakančių jėgų pergalė Latvijos rinkimuose, ir naujos valdančiosios koalicijos konkretūs planai dėl tolesnio biudžeto deficito mažinimo. Tuo tarpu mes savo seime stebėjome populistinį spektaklį dėl pensijų dydžio, o 2011 m. Lietuvos valstybės biudžetas tarptautinėms rinkoms nepadarė teigiamo įspūdžio.

Kam nesiseka. Pavojingiausia biudžeto deficito būklė yra Graikijoje (bankroto tikimybė per ateinančius metus 59%), Venesueloje (51%), Airijoje (41%), Portugalijoje (36%) ir Argentinoje (35%). Į pavojingiausių šalių dešimtuką pagaliau pateko ir Ispanija (bankroto tikimybė 27%), ir taip šiame dešimtuke jau susidarė pilnas PIGS šalių komplektas. Į dešimtuką pateko ir Vengrija - tai tik dar kartą parodo, kad plaukiojantis valiutos kursas negali apsaugoti ekonomikos nuo blogos valstybės biudžeto politikos.

Redakcinė pastaba. Vienas solidus internetinis verslo naujienų portalas pradėjo perpublikuoti Nematomos Rankos turinį, kažkodėl neįdėdamas aktyvios nuorodos į originalų straipsnį. Primename, kad toks mūsų blogo medžiagos panaudojimas yra neteisėtas.

Susiję įrašai: Lietuvos bankroto rizika, euras ir biudžeto išlaidos

12 komentarų:

  1. Sveiki,
    Kolega persiuntė šią nuorodą. Kad nebūtų nereikalingų nesusipratimų, noriu pasiteirauti, kuris portalas ir tekstas minimas paskutinėje pastraipoje?
    Iš anksto ačiū už informaciją, nes tikrai būtų labai įdomu sužinoti, kas tie blogiečiai (:
    Geros savaitės

    AtsakytiPanaikinti
  2. @Linas

    Sveiki,
    Aš tikiu, kad labai smalsu sužinoti, kuris iš Jūsų konkurentų taip elgiasi, bet kadangi jie šiandien ryte pažeidimą pašalino :), tai šį kartą jų pavadinimo neatskleisiu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Supratau, ačiū (:

    AtsakytiPanaikinti
  4. "plaukiojantis valiutos kursas negali apsaugoti ekonomikos nuo blogos valstybės biudžeto politikos"

    o fiksuotas tai - vaistas nuo blogos valstybės biudžeto politikos :)?:D

    AtsakytiPanaikinti
  5. @shankeris

    Be abejo ne :)
    Juk aišku, kad plaukiojantis valiutos kursas suteikia truputį didesnę manevro laisvę biudžeto deficitui. Bet tos manevro laisvės kaina mažoms valstybėms yra didesnės palūkanos.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Sveiki,

    Gal ir ne į temą.
    Ar yra kada nors bankrutavusios šalys? Jeigu taip, tai kaip tai paveikė šalies gyventojus? Gal yra kur nors straipsnis apie tai?
    McF

    AtsakytiPanaikinti
  7. Beje, pagal tuos pačius rinkos duomenis mažiausia bankroto tikimybė yra skandinavijos šalių.
    Kokios priežastys tai lemia?

    AtsakytiPanaikinti
  8. Valstybės bankrotas, turbūt, sietinas su jos nemokumu - "defoltu". Islandija bus, bene, ryškiausias pavyzdys. O Lietuva grimzta vis giliau

    AtsakytiPanaikinti
  9. Valstybės bankrotas sietinas su jos valiutos devalvavimu, jei tai atlikta dėl nemokumo, o ne dėl kitų priežasčių - pvz. Lenkija devavalvavusi zlotą krizės pradžioje pagerino savo prekių perkamumą iš aplinkinių valstybių

    AtsakytiPanaikinti
  10. Gerb. Saparmuratoff'ai:),
    manau, kad ne valstybės dydis ir jos valiutos kurso nustatymo būdas apsprendžia skolinimosi kainą.

    o ir devalvacijos rizika ir kredito rizika šiek tiek skirtingi dalykai:)

    ir tarp bond'ų ir CDS'sų kainų 100% koreliacijos nėra, kadangi jei paklausa/pasiūla ribota, tai žaidėjų pozicionavimas ir ribojimai gali rinkos instrumentų kainą įtakoti stipriau nei būsimų išmokų tikimybė:]

    p.s. nauja citizėnų apžvalga
    "The Debt of Nations":)
    http://www.nber.org/~wbuiter/DoN.pdf

    AtsakytiPanaikinti
  11. Šios nuorodos turėtu iš dalies atsakyti į McF klausimus:
    http://www.nematomaranka.lt/2010/03/kovo-vienuoliktoji-ir-valstybes.html

    http://petras.kudaras.lt/archyvas/2009-03-16/greitesnis-valstybes-bankrotas-–-trumpesnis-kelias-i-sekme.html

    AtsakytiPanaikinti
  12. @Shankeris

    Mano vardas ne toks:)

    Valstybės dydis padidina likvidumą valiutos rinkoje ir dėl to šiek tiek sumažėja palūkanos. Plius daugelis plaukiojančių valiutų valstybių skolinasi užsienio, o ne vietine valiuta, tam kad sumažintų palūkanas. Nors aišku šitie abu faktoriai šalutiniai - svarbiausia yra valstybės biudžeto balanso perspektyva...

    Devalvacijos ir kredito rizika yra skirtingi dalykai, bet tarp jų pastebima koreliacija ir tarpusavio priežastingumas.

    Obligacijų ir CDS'ų rinkos skiriasi, bet nesutinku, kad obligacijų rinka labiau "teisi" - abiejose rinkose būna nesamonių.

    AtsakytiPanaikinti