Ekonomistai vis dažniau ima patarinėti žmonėms ne tik kaip investuoti pinigus, bet ir ką studijuoti, kiek turėti vaikų, trumpiau tariant - kaip gyventi. Iš vienos pusės, kaip yra sakęs D.Friedmanas, ekonomika yra mokslas apie sprendimų priėmimą, todėl nieko nuostabaus, kad ekonomistai pataria, kaip priimti sprendimus. Iš kitos pusės, kaip pasakė kitas ekonomistas, ekonomistai atsakinėja į klausimus dėl to, kad jų klausiama, o ne dėl to, kad žino atsakymą.
Štai T.Cowenas bando patarti krepšinio treneriams. Sakykime, kad ketvirto kėlinio pabaigos liko apie 45 sekundes, rezultatas lygus, ir jūsų komanda pradeda naują ataką. Ką daryti: atakuoti kuo greičiau, ar išnaudoti visą atakai skirtą laiką?
Dauguma trenerių pataria atakuoti kuo greičiau, nes prametus pvz. likus 35 sekundėms, net jei varžovai atkovos kamuolį, kėlinio pabaigoje liks laiko dar vienai atakai. Jei rezultatas ketvirto kėlinio pabaigoje lygus, vadinasi komandų pajėgumas praktiškai vienodas, ir tikimybė, kad kiekviena ataka baigsis sėkmingai, yra panaši. Turint du bandymus prieš vieną įgyjamas nemažas pranašumas.
Cowenas siūlo priešingai. Jo argumentai pagrįsti daugiausia neapibrėžtumu - gali įvykti klaidų, pražangų ir kt. nenumatytų dalykų, todėl niekas nežino, kiek tiksliai atakų liko. Tas be abejo tiesa, bet jei komandų pajėgumas vienodas, gali įvykti tiek teigiamų, tiek neigiamų nenumatytų dalykų. Du bandymai prieš vieną vis tiek lieka labai naudingi.
Štai T.Cowenas bando patarti krepšinio treneriams. Sakykime, kad ketvirto kėlinio pabaigos liko apie 45 sekundes, rezultatas lygus, ir jūsų komanda pradeda naują ataką. Ką daryti: atakuoti kuo greičiau, ar išnaudoti visą atakai skirtą laiką?
Dauguma trenerių pataria atakuoti kuo greičiau, nes prametus pvz. likus 35 sekundėms, net jei varžovai atkovos kamuolį, kėlinio pabaigoje liks laiko dar vienai atakai. Jei rezultatas ketvirto kėlinio pabaigoje lygus, vadinasi komandų pajėgumas praktiškai vienodas, ir tikimybė, kad kiekviena ataka baigsis sėkmingai, yra panaši. Turint du bandymus prieš vieną įgyjamas nemažas pranašumas.
Cowenas siūlo priešingai. Jo argumentai pagrįsti daugiausia neapibrėžtumu - gali įvykti klaidų, pražangų ir kt. nenumatytų dalykų, todėl niekas nežino, kiek tiksliai atakų liko. Tas be abejo tiesa, bet jei komandų pajėgumas vienodas, gali įvykti tiek teigiamų, tiek neigiamų nenumatytų dalykų. Du bandymai prieš vieną vis tiek lieka labai naudingi.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą