Apie natūralų kvailumą ir dirbtinį intelektą

S.Adams'as knygoje The Dilbert Principle rašo, kad šiuolaikiniame pasaulyje dauguma žmonių yra idiotai absoliučioje daugumoje sričių. Jo gili mintis ta, kad protingumas ir kvailumas nėra vienas bendras nedalomas dalykas, o sudaryti iš daug daug smulkių detalių. Panašiai kaip miestas ar žmogaus organizmas.

Neseniai panašią mintį apie intelektą išsakė R.Hansonas diskusijoje su E.Yudkowskiu apie tai, ar labai protingas dirbtinis intelektas, kurį kas nors sukonstruotų garaže, galėtų užkariauti visą pasaulį. Hansonas mano, kad to bijoti neverta, ir ne todėl, kad labai protingas intelektas nekeltų grėsmės, o todėl, kad tikimybė, kad labai protingą intelektą galėtų sukonstruoti keletas žmonių garaže yra dar mažesnė, negu kad atsiras kuris nors norintis užimti pasaulį blogietis iš filmų apie Džeimsą Bondą. Pagrindinis Hansono argumentas - kad dabartinis žmonių intelektas yra sudarytas iš daug daug smulkių detalių, kurias visas išsiaiškinti yra daug daug darbo, o kitokiais principais paremto dirbtinio intelekto tikriausiai ir negali būti. Dėl to dirbtinio intelekto kūrėjų komandoje turėtų dirbti daug žmonių, jų žinios neišvengiamai nutekėtų, ir komanda prarastų savo monopolinę padėtį.