Neseniai perskaičiau M.Lewis'o The Big Short. Tai nėra tokia skandalinga knyga kaip Liar's Poker, bet irgi labai įdomi. Lewis'as yra vienas iš nedaugelio žmonių pasaulyje, galėjusių suprasti ir kitiems ne tik suprantamai, bet ir šmaikščiai bei įtraukiančiai paaiškinti subprime paskolų krizę, ir tam jis paskyrė šią knygą.
Pradedantiems investuotojams patariama vengti išvestinių priemonių, nes su jomis lengva "prisižaisti". The Big Short pasakoja, kaip su išvestinėmis priemonėmis, susietomis su rizikingomis būsto paskolomis, prisižaidė didžiausi pasaulio žaidėjai. Tuo tarpu keletas investavimo pasaulio pakraščiuose buvusių žaidėjų padėtį įvertino teisingai, ir galų gale užsidirbo nemažai pinigų, nors ne visiems buvo lengva. Knygos dalį, pasakojančią apie vieną iš jų, M.Burry, galima paskaityti straipsnio pavidalu. Ji neblogai atskleidžia, kaip sunku būti vienišu investavimo vilku. Su tuo panašu susijusi ir papildoma rizika - kai visą laiką ieškai klaidų visuotinai priimtinose tiesose, net jei esi geresnis investuotojas už 99,99% kolegų, kartais pradedi kalbėti apie artėjančią apokalipsę ir rekomenduoti atsidaryti banko sąskaitą Kanadoje, nes JAV doleris neišvengiamai žlugs.
Neskaitant nesusipratimo su teiginiu, kad M.Burry autistiškų bruožų įgijo netekęs akies, o jo sūnus juos paveldėjo, knygoje nepatiko pora dalykų:
Pradedantiems investuotojams patariama vengti išvestinių priemonių, nes su jomis lengva "prisižaisti". The Big Short pasakoja, kaip su išvestinėmis priemonėmis, susietomis su rizikingomis būsto paskolomis, prisižaidė didžiausi pasaulio žaidėjai. Tuo tarpu keletas investavimo pasaulio pakraščiuose buvusių žaidėjų padėtį įvertino teisingai, ir galų gale užsidirbo nemažai pinigų, nors ne visiems buvo lengva. Knygos dalį, pasakojančią apie vieną iš jų, M.Burry, galima paskaityti straipsnio pavidalu. Ji neblogai atskleidžia, kaip sunku būti vienišu investavimo vilku. Su tuo panašu susijusi ir papildoma rizika - kai visą laiką ieškai klaidų visuotinai priimtinose tiesose, net jei esi geresnis investuotojas už 99,99% kolegų, kartais pradedi kalbėti apie artėjančią apokalipsę ir rekomenduoti atsidaryti banko sąskaitą Kanadoje, nes JAV doleris neišvengiamai žlugs.
Neskaitant nesusipratimo su teiginiu, kad M.Burry autistiškų bruožų įgijo netekęs akies, o jo sūnus juos paveldėjo, knygoje nepatiko pora dalykų:
- M.Lewis'as yra giliai įsitikinęs, kad "zero sum" investavimo priemonės, tokios kaip CDS, nesukuria jokios pridėtinės vertės, o tik skatina neišmanačius investuotojus lošti lyg kazino. Tai netiesa. Neišmanančių investuotojų dalyvavimas pritraukia išmanančius investuotojus, siekiančius pasipelnyti neišmanančių sąskaita, todėl rinkos kaina tampa tikslesnė. Lewis'as įtikinamai aprašo obligacijų rinką, kuri niekada nebuvo tokia skaidri kaip akcijų, o CDO atsiradimas ją visiškai sudrumstė, bet tai nereiškia, kad be "kvailų vokiečių iš Diuseldrofo" ji būtų buvusi skaidresnė.
- Nors visas lošimas su CDS yra zero sum (neskaitant komisinių Wall Street'o firmoms), t.y. viso labo perkelia pinigus iš "kvailų vokiečių Diuseldorfe" kišenės gudriems JAV hedge fondų valdytojams, Lewis'ui jis kažkodėl nepatinka labiau už tikrų subprime paskolų dalinimą, kuris tiesiogiai paliečia realius žmones ir sukelia jiems problemų. O kalbėdamas apie siaubingą trilijoną nuostolių dėl subprime krizės, jis iš viso pamiršta, kad vienų investuotojų nuostoliai yra kitų pelnas.
Kaip ten bebūtų, Liar's Poker ir The Big Short yra mano knygų apie investavimo ir finansų pasaulį topo pačioje viršūnėje.
Pranešimai
Visada labai įdomios recenzijos, ačiū. Būtų įdomu, jei parecenzuotum kokią grožinę knygą.
AtsakytiPanaikintiMan Lewis visada buko kazkoks... itartinas. Kaip tas vaikinas is New Republic, fabrikaves straipsnius. LABAI GERAI fabrikaves.
AtsakytiPanaikintiBet as ne blogeris, tai niekada taip graziai neartikuliuosiu, ka manau, kaip Scott Locklin (iphonas neduoda kopijuoti nuorodos kazkodel, pagooglinkit).
Na, knygose jis tiek neįsivažiuoja kaip tam paskutiniam straipsnyje. O nuoroda turbūt šita. Tas Locklin'as man atrodo kelia nepagrįstai didelius reikalavimus finansų žurnalistams. Pvz. Lewis'o makroekonomikos pagrindai yra 30 metų senumo, bet tą patį galima pasakyti apie daugelį žmonių, kurie valdo finasus arba dirba atsakingose institucijose, o ne tik rašo apie tai. Todėl manau kaip tik gerai, kad jis kartais pasilieka prie savo juokelių užuot bandęs piešti "big picture". Bet iš Lewis'o neatimsi to, kad jis gali močiutei išaiškinti, kas yra credit default swap. Kaži kuris Lietuvos žurnalistas tą galėtų.
AtsakytiPanaikintiSutinku dėl knygų vs straipsnių. Ir straipsniai kai kurie geri (o visi be išimties surašyti smagiai - na ir kas, kad Kisa Vorobjaninovas neegzistavo?) - pvz, apie Graikiją su besišypsančiu vienuoliu-NT rykliu.
AtsakytiPanaikinti