Skaitytojų pageidavimu pateikiame poros grožinių knygų apžvalgą. Tikiuosi pakankamai trumpą, kad moksleiviai nebandytų kopijuoti namų darbams.
Ne paslaptis, kad knygos ar filmai apie istorinius laikus dažniausiai būna panašesni į tą laikmetį, kai jie buvo sukurti. Net istorikams sunku išvengti savo laikmečio įtakos. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl senos knygos tokios įdomios. Be abejo, papildomas pliusas - kad seni kūriniai yra nemokami ir lengvai prieinami.
M.Bulgakovo "Rokovije jaica" yra bolševikų revoliucijos ir pilietinio karo nusiaubtoje komunistinėje Sovietų Sąjungoje parašytas mokslinės fantastikos siaubo trileris. S.Fidžeraldo "The Great Gatsby" - kapitalizmo suklestėjimo laikotarpiu JAV parašyta romantinė drama. Bet skaitydamas nuolat jauti, kad šios abi knygos daug kuo panašios.
Visų pirma be abejo tai laikmečio dvasia. Rokovije jaica parašyta 1924-ais, o esminis veiksmas vyksta 1928-ais. The Great Gatsby parašyta 1925-ais, o esminis veiksmas vyksta 1922-ais. Automobiliai ir elektra po truputį tampa kasdienybe, o didmiesčių elitas atsisako žemvaldžių elito elgesio normų, nors konservatyvesniems veikėjams tai nepatinka.
Visgi yra dar viena panašumo priežastis. Daug kuo panašūs yra Bulgakovas ir Fidžeraldas. Jie abu išsilavinę, puikiai moka pastebėti žmonių elgesio ir santykių bei visuomenėje vykstančių procesų detales, ir yra aukščiausio lygio rašytojai. Ir nors jie abu protu iki galo nesuvokia vykstančių pokyčių visumos, tačiau instinktyviai jaučia, kad skubotas senojo pasaulio virsmas "drąsiu nauju pasauliu" negali įvykti sklandžiai.
Nemėgstu siaubo trilerių, bet Rokovije jaica visgi išskirtinis kūrinys. XXa. antroje pusėje (t.y. keliasdešimt metų vėliau) buvo parašyta daug mokslinės fantastikos, kuri bandė parodyti tas pačias mokslo keliamos rizikos problemas, bet neprilygo Bulgakovui rašymo kokybe ir kartais visiškai nerealistiškai vaizduodavo visuomenės reiškinius. Palyginus su tais kūriniais, Bulgakovui nesunku atleisti per sovietinės cenzūros reikalavimus nesunkiai persišviečiantį jo polinkį į mistiką.
The Great Gatsby man buvo įdomus visų pirma tuo, kad vaizduoja vyrų ir moterų santykius esminiu visuomenės transformavimosi momentu. O, kad kas nors parašytų romantinę apysaką apie ankstesnę esminę transformaciją - iš klajoklių gyvenimo į sėslią žemdirbystę. Nors ko gero to norėti jau 10 000 metų per vėlu.
Ne paslaptis, kad knygos ar filmai apie istorinius laikus dažniausiai būna panašesni į tą laikmetį, kai jie buvo sukurti. Net istorikams sunku išvengti savo laikmečio įtakos. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl senos knygos tokios įdomios. Be abejo, papildomas pliusas - kad seni kūriniai yra nemokami ir lengvai prieinami.
M.Bulgakovo "Rokovije jaica" yra bolševikų revoliucijos ir pilietinio karo nusiaubtoje komunistinėje Sovietų Sąjungoje parašytas mokslinės fantastikos siaubo trileris. S.Fidžeraldo "The Great Gatsby" - kapitalizmo suklestėjimo laikotarpiu JAV parašyta romantinė drama. Bet skaitydamas nuolat jauti, kad šios abi knygos daug kuo panašios.
Visų pirma be abejo tai laikmečio dvasia. Rokovije jaica parašyta 1924-ais, o esminis veiksmas vyksta 1928-ais. The Great Gatsby parašyta 1925-ais, o esminis veiksmas vyksta 1922-ais. Automobiliai ir elektra po truputį tampa kasdienybe, o didmiesčių elitas atsisako žemvaldžių elito elgesio normų, nors konservatyvesniems veikėjams tai nepatinka.
Visgi yra dar viena panašumo priežastis. Daug kuo panašūs yra Bulgakovas ir Fidžeraldas. Jie abu išsilavinę, puikiai moka pastebėti žmonių elgesio ir santykių bei visuomenėje vykstančių procesų detales, ir yra aukščiausio lygio rašytojai. Ir nors jie abu protu iki galo nesuvokia vykstančių pokyčių visumos, tačiau instinktyviai jaučia, kad skubotas senojo pasaulio virsmas "drąsiu nauju pasauliu" negali įvykti sklandžiai.
Nemėgstu siaubo trilerių, bet Rokovije jaica visgi išskirtinis kūrinys. XXa. antroje pusėje (t.y. keliasdešimt metų vėliau) buvo parašyta daug mokslinės fantastikos, kuri bandė parodyti tas pačias mokslo keliamos rizikos problemas, bet neprilygo Bulgakovui rašymo kokybe ir kartais visiškai nerealistiškai vaizduodavo visuomenės reiškinius. Palyginus su tais kūriniais, Bulgakovui nesunku atleisti per sovietinės cenzūros reikalavimus nesunkiai persišviečiantį jo polinkį į mistiką.
The Great Gatsby man buvo įdomus visų pirma tuo, kad vaizduoja vyrų ir moterų santykius esminiu visuomenės transformavimosi momentu. O, kad kas nors parašytų romantinę apysaką apie ankstesnę esminę transformaciją - iš klajoklių gyvenimo į sėslią žemdirbystę. Nors ko gero to norėti jau 10 000 metų per vėlu.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą