2010 m. sausio 30 d., šeštadienis

Limuzino vairuotojo išmintis

Pora minčių iš paskutinio Econtalk'o su M.Mungeriu (kuris klipe vairuoja Hayeko ir Keinso limuziną):
  • kai kas sako, kad pietinėje Kalifornijoje trūksta geriamo vandens, nes ten mažai lyja. Bet Kalifornijoje netrūksta Mercedes ar Jaguar automobilių, nors jie taip pat ten iš dangaus nekrinta.
  • jei karvės, kuri baigia gyvenimą skerdykloje, gyvenimas vis tiek šio to vertas, tai vegetarai mažina bendrą gyvulių gerovę. Jeigu jiems rūpi gyvulių gerovė, užuot nevalgius mėsos jiems labiau vertėtų propaguoti gerą elgesį su gyvūnais (iki juos paskerdžiant). Čia sunku susilaikyti nepridūrus, kad geriausias patarimas vegetarams, kurie nekenčia augalų - leisti jiems supūti prekybos centrų lentynose.

2010 m. sausio 29 d., penktadienis

Lietuvos ekonomika 2010 m. - Statistikos departamentas paskelbė blogą žinią

Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos BVP 2009 m. ketvirtą ketvirtį beveik nepasikeitė (+0,1%), lyginant su trečiu 2009 m. ketvirčiu. Tai yra bloga žinia, nes trečiajį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas sudarė net 6%. Nagrinėdami 2010 m. Lietuvos ekonomikos perspektyvas, numatėme du scenarijus - spartaus augimo ir stagnacijos. Trečiojo 2009 m. ketvirčio statistika mums žadėjo spartų atsigavimą, tuo tarpu naujausi stagnaciniai ketvirto ketvirčio duomenys mus nuvylė. Nepaisant blogų paskutinių naujienų, vis tiek manome, kad spartaus augimo scenarijus yra kiek labiau tikėtinas už stagnacinį, viena iš tokio tikėjimo priežasčių - mus džiugina ekonomikos atsigavimui palankus mažėjantis VILIBOR'as.

2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis

Kokainas, romas ir kulkos iš kavos pupelių

Nuotrupos iš Alan Beattie knygos "False Economy":
  • Ugandos ūkininkai, auginantys kavamedžius, neturi žalio supratimo, kam naudojamos kavos pupelės. Kai kurie iš jų mano, kad žalias kavos pupeles iš jų perka tam, kad po to jas parduotų Konge sukilėliams kaip kulkas.
  • Valstybiniai užsakymai labai inertiški - nuo 1731 kiekvienas Didžiosios Britanijos karinio laivyno jūreivis kaip dienos davinį gaudavo pintą romo - ši šauni tradicija išsilaikė net iki Bitlų laikų.
  • Nors Afrikoje tinkamos gamtinės sąlygos kokaino auginimui, tačiau tokia žemės ūkio veikla ten nevyksta, nes per didelis chaosas ir nėra infrastruktūros. Afrikiečiai užsiima tik pačia rizikingiausia veikla - Lotynų Amerikos kokaino persiuntimu į Europą.
  • Kinija pritraukia daugiau užsienio investicijų, nes Kinijoje aišku, kam konkrečiai reikia duoti kyšį, o Indijoje neaišku.
  • Dėl Europos Sąjungos žemės ūkio muitų ir subsidijų politikos vidutinė europiečių šeima per metus patiria apie tūkstančio eurų žalą.
  • 1846 metais konservatoriai Anglijoje panaikino muitus maisto produktams, tai Anglijai leido išvengti 1848 revoliucijos užkrato.

2010 m. sausio 27 d., trečiadienis

Kaip atrodo Lietuva žiūrint iš tolimosios Kopenhagos?

Perskaičiau Danske Research besivystančių rinkų apžvalgos skyrių apie Lietuvos ekonomiką:


  • Jie teigia, kad Lietuvos ekonomika pradės atsigauti tik antrame 2010 m. pusmetyje - jie matyt ir toliau netiki statistikos departamento BVP sezoniškumo tyrimais, kurie sako, kad ekonomika jau auga nuo trečiojo praeitų metų ketvirčio.
  • Lietuvoje nedarbo lygis tik 14%, nes pagreitėjo emigracijos procesai.
  • Artimiausioje ateityje valiutų krizės Lietuvoje nebus, nes einamosios sąskaitos deficitas palaipsniui artėja prie tvaraus lygio.
  • Pagrindinė rizika Lietuvai - didžiulis biudžeto deficitas, kuris kenkia privataus sektoriaus gebėjimui gauti paskolas ir sukelia abejones dėl euro įvedimo galimybės.
  • Danų analitikai nespėja atnaujinti duomenų apie Lietuvą - apžvalgoje įdėtas grafikas rodo, kad trijų mėnesių VILIBOR'as yra 7%, tuo tarpu apžvalgos išleidimo dieną VILIBOR'as jau buvo nukritęs iki 3%.

Vienu žodžiu, Lietuva nuo Kopenhagos labai toli, bet didžiausia ekonomikos rizika net iš ten aiškiai matosi.

2010 m. sausio 26 d., antradienis

Hayekas prieš Keinsą

Mano mėgstamas Econtalk podcastų vedėjas R.Roberts'as su kolegomis sukūrė nerealų repo klipą apie makroekonomiką. Tiesa, klipas trivializuoja XX a. antros pusės ekonomikos pasiekimus, bet apie tai kitą kartą.


Čia rasite tekstą ir daugiau info apie klipą.

Burbulas ar ne burbulas (Kinijoje)?

Mūsų mėgstamas ekonomistas S.Sumneris kurį laiką diskutavo su The Economist apie burbulus, bet pagaliau jie rado temą, dėl kurios sutaria. Ar Kinijoje šiuo metu yra burbulas? Atrodo ne:
1. Nekilnojamas turtas. Kinijoje vidutinio būsto kainos santykis su vidutinėmis metų pajamomis yra beveik 10, kai išsivysčiusiose šalyse jis tarp 4 ir 5. Bet būsto pirkėjai Kinijoje yra turtingi miestiečiai, o imant tik jų pajamų vidurkį, šis santykis tampa taip pat 4-5. Be to, Kinijos būsto pirkėjai mažai įsiskolinę: mažiausias pradinis įnašas yra 20%. Bankų portfeliuose paskolos nekilnojamo turto sektoriui taip pat sudaro nedidelę dalį.
2. Investicijos. Kinijoje investicijos sudaro 47% BVP, o išsivysčiusiose šalyse - apie 20%. Bet Kinijos jau turimas kapitalas vienam gyventojui tesiekia 5% JAV ar Japonijos lygio. Skaičiuojant asfaltuotus kelius, geležinkelius ar plieno gamybą vienam gyventojui, Kinija vis dar atsilieka nuo JAV XX a pradžioje, kai ten vyko infrastruktūros plėtra.
3. Bankai. Kinijoje bankų paskolų augimas prasidėjo tik 2009 metais, todėl, nors jis jau daug ką gąsdina, padėtis nė iš tolo nepanaši į JAV prieš porą metų. Bankai gali patirti nuostolių, bet bijoti didelių sukrėtimų kol kas nėra pagrindo.
4. Akcijų rinka. Akcijų rinkose po augimo neišvengiamai būna korekcija (jei būtų kitaip, visi greitai taptų neapsakomai turtingi). Kiniją geriausia lyginti su Japonija XX a. 7-ame dešimtmetyje arba Pietų Korėja ir Taivanu XX a. 9-ame dešimtmetyje. Visur po korekcijos akcijų rinkose augimas kurį laiką sulėtėjo nuo 7-9% iki 6%, bet greitai vėl atsistatė. Kai ekonomika greitai auga, akcijų kainų svyravimai nebaisūs.