2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis

Kokainas, romas ir kulkos iš kavos pupelių

Nuotrupos iš Alan Beattie knygos "False Economy":
  • Ugandos ūkininkai, auginantys kavamedžius, neturi žalio supratimo, kam naudojamos kavos pupelės. Kai kurie iš jų mano, kad žalias kavos pupeles iš jų perka tam, kad po to jas parduotų Konge sukilėliams kaip kulkas.
  • Valstybiniai užsakymai labai inertiški - nuo 1731 kiekvienas Didžiosios Britanijos karinio laivyno jūreivis kaip dienos davinį gaudavo pintą romo - ši šauni tradicija išsilaikė net iki Bitlų laikų.
  • Nors Afrikoje tinkamos gamtinės sąlygos kokaino auginimui, tačiau tokia žemės ūkio veikla ten nevyksta, nes per didelis chaosas ir nėra infrastruktūros. Afrikiečiai užsiima tik pačia rizikingiausia veikla - Lotynų Amerikos kokaino persiuntimu į Europą.
  • Kinija pritraukia daugiau užsienio investicijų, nes Kinijoje aišku, kam konkrečiai reikia duoti kyšį, o Indijoje neaišku.
  • Dėl Europos Sąjungos žemės ūkio muitų ir subsidijų politikos vidutinė europiečių šeima per metus patiria apie tūkstančio eurų žalą.
  • 1846 metais konservatoriai Anglijoje panaikino muitus maisto produktams, tai Anglijai leido išvengti 1848 revoliucijos užkrato.
Posted by at 08:22
Labels: ,

7 comments:

  1. Skaitydamas šitą nejučiom prisiminiau tokį teksta. Buvo laikai...

    Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas.

    Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas.

    Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio. Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo! Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio! Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vokdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudykdavo.

    Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo.

    Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek gerdavo!

    Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę.
    Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta! Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga..." Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių! O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis! Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.

    Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...
    AtsakytiPanaikinti
  2. Na, taip... Kai zile galvon, vaikyste ir paauglyste atrodo romantiska. Ypatinga. Ypac, kai sudedami akcentai. Tokie kaip jusu tekste.

    Ir kas is to, eiles, deficitai, cenzura ir demagogija. Suzalotos asmenybes armijoje. Padetos jaunos galvos karuose, kuriuose niekas nenorejo kariauti. Cernobilis.

    Psichiatrines ligonines ir injekcijos, tiems, kurie maste kitaip. Kalanta. Pogrindis. Slapta klausomas Amerikos balsas. Viltis - gyventi kitaip. Sajudis.

    Taigi prisiminimai ir sudelioti akcentai parodo, kas zmogui svarbu.

    O vaikyste vienodai grazi. Dabar atviruku tarptautinei moters dienai nedegina, bet nupiesia Motinos dienai. Tevo su Raudonosios armijos diena nesveikina, bet pasveikina su Tevo diena.

    Kartais tokie akcentuoti prisiminimai atskleidzia zmogaus pasauleziura.

    Idomu, kodel jus nepatenkintas dabartiniu gyvenimu?
    AtsakytiPanaikinti
  3. Anoniminiui

    Jums pasirode, kad as nepatenkintas gyvenimu? Neprimkite visko taip rimtai ir asmeniskai, ir nespreskite apie zmogu is vieno ironisko teksto. Juk niekas nekaltina Al Pacino zmoniu zudymu (nes suvaidino Krikstatevyje) :)

    As nezinau Jusu amziaus, bet mano dar vaikai tik darzeli lanko. Nelabai ir su ta zile galvon iseina...

    Beja, su tam ka parasete apie dabartinius laikus, as nepriestarauju. Bet jau sioje lakoniskoje diskusijoje
    AtsakytiPanaikinti
  4. Sauliau,

    tokius tekstus kopijuoja, rasineja ir siuntineja gyvenimo pusiaukele perzenge zmones. ir nelabai patenkinti gyvenimu, tiksliau siandiena.

    Zmogus, rasydamas ar kur nors skelbdamas teksta, paprastai siekia kazkokiu tikslu. net ir prisiimdamas koki nors vaidmeni. Stai Al Pacino isgarsejo ir uzdirbo pinigu. O jus kokiu tikslu siekiate publikuodamas si teksta?

    be to, itariu, kad ne jus si teksta parasete. Jus nepagavote to teksto nuotaikos, o gal net ir temos. Jis neironiskas zvelgiant i anuos laikus, o labai labai nostalgiskas. Jame visa ironija atsiskleidzia ziurint i dabartinius laikus is anu, tarybiniu, laiku perspektyvos.
    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimai, tu teisus, rašinėja tokie žmonės, kurie... Tokie, kuriems kelia nuostabą šių laikų pirmosios pagalbos pamokėlės - ar žinai, kad prieš gelbėdamas nukentėjusiojo turi paklausti, "ar aš galiu jums atlikti dirbtinį kvėpavimą"? Anksčiau tiesiog gelbėdavai ir tiek. Čia neišgalvota, čia faktas. Tokie, kuriems kelia nuostabą vaikų pasistumdymai, kurie sprendžiama ne tų vaikų tėvams susirinkus, o einant į teismus. Tokie, kurie šokiruoti, kai 13-metis į mokytojo pastabą, kad "į mano pamoką neik prisirūkęs" atsako "o tu eik na****". Tokie, kurie mato, kad šiuolaikinis smegenų pudrinimas niekuo nesiskiria nuo tuometinio, tik pudrina kitokie ir subtiliau.
    Beje, į tuos laikus mes grįžti nenorime, puikiai prisimename eiles prie "sasyskų" ir žirnelių, kasmetines ausų, ragų, kanopų "epidemijas" prieš Kalėdas. Ir neprisimena Kalantos, nes nieks nepasakojo apie jį.
    AtsakytiPanaikinti
  6. anonimiskam,

    gerbiamasis, nepudrinkit smegenu. Esu baiges pirmosios pagalbos kursus. tokio punkto nera.

    anksciau pasistumdzius vaikams kai kas begdavo i CK (tikiuosiu jums sio trumpinio issifruoti nereikia?).

    O vaiku visokiu yra ir buvo. Idomu, ka atsakydavo anais laikais vaikas, kuris ateidavo su ilgais plaukasi ir bitlisku stilium, o mokytojas (geriausiu atveju) liepdavo taip neiti? Arba vaikiukas ateidavo gerai pageres? Ar neprisimenate tokiu atveju?

    O del Kalantos... leiskite perfrazuoti viena citata: "Kas turejo ausis - girdejo".
    AtsakytiPanaikinti
  7. dar pridekim, kad anais laikais vis gyveno geriau, tikejo sviesu komunistini rytoju, narkotiku nebuvo, alkoholiku vos vienas kitas, darbas isgydydavo nuo ydingo mastymo, zole buvo zalesne, saule sviesesne, visi lygus ir vienodi (tik kiti lygesni uz kitus). ech, geri laikai.
    AtsakytiPanaikinti

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)