Apie tyrumo ir šventumo poreikį

Psichologas J.Haidtas yra suklasifikavęs žmonių moralės impulsus į penkias grupes:

1. Žala ir rūpinimasis kitais (pvz.: šmeižti kitus yra negerai)
2. Teisingumas ir atsilyginimas tuo pačiu (pvz.: susikrauti didžiąją dalį torto į savo lėkštę yra negerai)
3. Priklausomybė savo socialinei grupei ir lojalumas (pvz.: valgyti svetimos kultūros sukurtus hamburgerius yra negerai)
4. Pagarba valdžiai ir vyresniesiems (pvz.: vesti nepaklausus tėvų nuomonės yra negerai)
5. Šventumas ir tyrumas (pvz.: šlapintis viešoje vietoje yra negerai)

Globalizuotame kapitalistiniame pasaulyje reikalingiausi yra pirmieji du principai, o kiti trys kartais pridaro bėdos. Pvz. O. bin Ladeno šnekos apie Vakarų pasaulio supuvimą bando sužadinti paskutinius tris moralės impulsus, kurie tradicinėse islamo šalyse iki šiol turi didelę reikšmę.

Vis dėlto visų penkių rūšių impulsai yra žmonių prigimties dalis, ir pabėgti nuo jų sunku. Tą gerai parodo šitas labai šmaikštus M.Eberstadt straipsnis. Įsivaizduokime į trisdešimtmetę amerikietę Dženifer, ir jos močiutę Betty, kai jai buvo tiek pat metų. Betty manė, kad tai, ką žmonės valgo, yra skonio ir pasirinkimo reikalas, bet savo nuomonę, kas galima ir kas ne seksualiniame gyvenime, laikė visuotiniu moralės dėsniu, pvz. pornografija arba homoseksualizmas jai buvo šlykštūs smerktini dalykai. Dženifer mano, kad seksualinis gyvenimas yra žmonių asmeninis reikalas, bet turi kategorišką nuomonę dėl maisto: jei ji ir ne vegetarė, tai stengiasi nevalgyti daug mėsos, yra nusiteikusi prieš pramoninę gyvulininkystę ir genetinį modifikavimą, perka "ekologiškus" produktus, ir niekina visus, kurie galėtų valgyti taip, kaip ji, bet to nedaro.

M.Eberstadt kyla natūralus klausimas, kas bus dar po 50 metų. Galbūt įsigalės nuomonė, kad per didelė laisvė seksualiniame gyvenime nėra gerai, panašiai kaip tai nutiko su maistu? J.Haidtas turbūt pasakytų, kad nepriklausomai nuo to, kas šiuolaikiniam žmogui naudingiau, su šventumo ir tyrumo poreikiu teks susitaikyti.