Evoliuciniai dietologai atakuoja

Paprastai stengiuosi nekreipti per daug dėmesio į turinčius kategorišką nuomonę apie tai, ką sveika valgyti ir kaip sportuoti. Kaip mėgsta sakyti Econtalk laidų vedėjas R.Robertsas, žmogaus organizmas yra sudėtinga chaotiškai susiformavusi sistema, o žmonės linkę pervertinti savo galimybes patobulinti tokias sistemas. Bet taip jau nutiko, kad pats R.Robertsas pasikvietė per mėnesį du svečius su aiškiu polinkiu į tai, ką jie vadina "evoliuciniu dietos ir treniruočių režimu" - A. de Vany ir N.Talebą (tą patį).

A. de Vany sako, kad prieš 50 000 metų žmonės beveik nevalgė angliavandenių, užtat valgė daug mėsos ir augalinio maisto. Fizinis krūvis buvo paskirstytas į trumpus intensyvaus krūvio momentus medžiojant, visą kitą laiką ilsintis ir tinginiaujant. Šiuolaikinių žmonių gyvenimas yra smarkiai pasikeitęs, bet valgyti ir sportuoti yra geriausia taip, kaip tai buvo daroma prieš 50 000 metų. N.Talebas tam pritaria, tik dar sako, kad nesinaudoja treniruokliais, nes jie yra nenatūralus civilizacijos išradimas.

Neturiu patikimų žinių, kiek iš tikrųjų mokslas yra pažengęs tiriant šiuos klausimus. Bet spragų matosi jau pačioje "evoliucinėje" teorijoje. Visų pirma, klaidinga manyti, kad nuo tada, kai nesugebantys susimedžioti maisto žmonės nustojo mirti badu, evoliucija sustojo. Natūrali atranka toliau vyksta, nes ne visi žmonės susilaukia vienodai palikuonių, o kuo daugiau pokyčių gyvenamojoje aplinkoje, tuo daugiau priežasčių, kodėl svarbios tampa naujos savybės, priklausančios nuo kitų genų nei anksčiau. Vienas iš svarbių neseniai įvykusių pokyčių žmonių genome - išplitusi taip vadinama laktozės tolerancija, dėl kurios dauguma suaugusių žmonių gali gerti pieną. Antra, turėtų būti natūrali priežastis, kodėl pasitreniravęs žmogus gali nubėgti 30 km greičiau nei absoliuti dauguma gyvūnų, taigi sakyti, kad ilgų nuotolių bėgimas žmonėms yra nenatūralus - mažų mažiausiai keista.