Sąmokslo teorijos ir finansų rinkos

Finansų rinkos yra labai rimtas dalykas, ir jose retai kada tenka susidurti su juokingais dalykais. Išimtį turbūt sudaro įvairaus plauko konspiracijos teorijos apie finansų rinkas, kurios prajuokina arba blogiausiu atveju bent jau sukelia neblogą šypseną.

Viena šviežesnių tokių teorijų yra apie vasario mėnesį Niu Jorke įvykusį aštuoniolikos hedge fondų susitikimą, kurio metu vienas iš dalyvių rekomendavo spekuliuoti tikintis euro kurso silpnėjimo. Pasklidus informacijai apie tą susitikimą, kilo didžiulis triukšmas, kuris nutilo tik tada, kai amerikiečiai suprato, kad spekuliavimas tikintis euro kurso silpnėjimo yra ekvivalentus patriotiniam investavimui tikintis nepagrįstai atpigusio dolerio atsigavimo.

Su valiutų rinka susijusios konspiracijos teorijos kartais platinamos propagandiniais tikslais. Kai 2008 m. pabaigoje buvo rublio krizė, norint atitraukti paprastų Rusijos žmonių dėmesį labai buvo mėgstama šnekėti apie dolerio nuvertėjimą. Paties dolerio egzistavimas buvo paverstas sąmokslo teorija, teigiant kad doleris yra visiškai niekuo nepadengtas.

Sąmokslo elementai neseniai buvo panaudoti ir populiarinant Graikijos gelbėjimo planą. Propagandiniais tikslais išpūstas spekuliantų vaidmuo ir blogas pačių spekuliantų įvaizdis leido gelbėjimo planą pavaizduoti kaip kovos su absoliučiu blogiu dalį. Tuo pačiu į antrą planą buvo atitraukta pietų Europos vyriausybių besaikio skolinimosi problema, o labiausiai norima užmaskuoti, kad gelbėjimo planas labiausiai gelbėja Prancūzijos ir Vokietijos bankus, per brangiai prisipirkusius pietų Europos vyriausybių obligacijų.

Praėjusio ketvirtadienio akcijų rinkos griūtis irgi neapsiėjo be sąmokslo teorijų. Viena iš versijų yra, kad akcijų rinką į gilą duobę įstūmė su Nassim Taleb susijęs hedge fondas (Nassim Taleb yra krizių teoretikas, išpopuliarinęs juodosios gulbės terminą). Kad suprastumėme tokios versijos absurdiškumą, įsivaizduokime, kad pas mus Seimo komisija, nagrinėjusi nekilnojamo turto kainų kritimo priežastis Lietuvoje, nustatytų, kad nekilnojamo turto burbulas Lietuvoje sprogo tik todėl, kad 2008 m. vasarą du butus (savo ir uošvės) pardavė ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas.

Kokia konspiracijos teorijų finansų rinkos srityje populiarumo priežastis? Gal būt tai yra mitologinio mąstymo įpročiai. Mitologinis mąstymas verčia manyti, kad biologines rūšis tikslingai sukūrė kažkokios antgamtinės būtybės. Laimei mokyklose dėstoma Darvino teorija, paaiškinanti savaiminį biologinių rūšių susidarymą. Deja mokyklose nepaaiškinama, kaip finansų rinkose savaime susiformuoja kainos, turbūt todėl kai kas ir galvoja, kad VILIBOR šuoliui didžiausią įtaką padarė pikti spekuliantai, kurie vienareikšmiškai tikėjosi Lietuvos bankroto.