G.Soros'o knygą "Naujoji finansų paradigma" perskaičiau dar vasarą, ir trumpai apie ją buvau užsiminęs. Reziumė tokia, kad vienas M.Lewis'o puslapis geriau už visą Soros'o knygą. Soros'o knyga nėra gerai parašyta, lietuviškas vertimas klaikus ("Nepriklausomo turto fondai taip pat turėtų tapti svarbiais tarpininkais Jungtinėse Valstijose, nebent būtų uždraustas protekcionizmas"), o apie paradigmą tuojau papasakosiu. Viena sena paradigma sako, kad mažos trumpalaikės palūkanų normos skatina investuoti ir sukuria burbulus. Naujoji Soros'o paradigma žymiai subtilesnė:
Mažos palūkanų normos skatina investuoti, bet burbulas nuo to gali arba atsirasti arba ne. Kurti teorijas apie žmonių elgesį yra beviltiškas reikalas, nes žmonės gali jas pasiskaityti ir reaguodami į teorijų egzistavimą pakeisti elgesį (Soros'as tai vadina "refleksyvumo principu"). Dėl to vienintelis būdas sužinoti, ar mažos trumpalaikės palūkanų normos sukels burbulą - paklausti Soros'o. Jis pats protu nesuvokia, kaip jam sekasi identifikuoti burbulus (nes viską lemia intuicija), bet faktas, kad jam keletą kartų yra pavykę. Tiesa, kartais visgi ir Soros'as užuot pasikliovęs intuicija grįžta prie jau minėtos senos paradigmos, tuo vis primindamas garsų Keinso pasakymą, ir visiškai ignoruodamas refleksyvumo principą.
Juokas juokais, bet klausimas, kaip kurti teorijas apie žmones, kad jos liktų prasmingos, kai žmonės tas teorijas sužinos, yra rimtas klausimas. Kai kurie paviršutiniški kritikai (įskaitant Soros'ą) paniekinamai kalba apie racionalių lūkesčių teorijos atitrūkimą nuo realybės, tačiau jos esmė būtent ta, kad vyriausybė (ir centrinis bankas) negali daryti prielaidos, kad žmonės iš anksto nebandys nuspėti jų veiksmų. Dėl panašių priežasčių praktiškai neįmanoma paneigti efektyvių finansų rinkų hipotezės - kiekvienas konkretus pavyzdys, kaip užsidirbti daugiau nei rinkos vidurkis, iš karto gali būti įdiegtas praktikoje, ir perteklinė grąža išnyks.
Pranešimai
My excellent Conversation with Peter Thiel
Prieš 4 valandas
Žaidime akmuo-popierius-žirklės teisinga racionalių lūksečių strategija yra pilnai atsitiktinė. Bet jei į žaidimą ateina Sorošas, kuris dažnai per televiziją sako, kad akmenys brangz ir juos visada reikia rodyti po du kartus iš eilės, kol nepabrango, tai gal ir teisinga žaidimo strategija pasikeičia?
AtsakytiPanaikintiNa, kas dėl akmuo-popierius-žirklės, tai kažkada buvus čempionė sako, kad bene geriausia strategija yra stengtis siekti lygiųjų (http://bigthink.com/ideas/16764), tai tokiu atveju strategija nepasikeičia, o tiesiog pasiruošimo laikas jai žymiai sumažėja (kadangi, Sorošo paraginti, žmonės ims rodyti akmenis, tai norint lygiųjų tereikia rodyti akmenis). O, naująją Sorošo paradigmą manau iliustruoja šeštadieninė Nematomaranka raiba nuoroda (http://krugman.blogs.nytimes.com/2010/10/01/why-we-need-equilibrium-analysis/).
AtsakytiPanaikintiAkmenų burbulą išpūsti labai sunku, nebent visi tikrai siekia lygiųjų. Bet realesnė baigtis - kad rinkoje neracionaliai padaugėjus akmenų kiekiui, spekuliantai parūpins popieriaus, kiti spekuliantai - žirklių tam popieriui, ir vėl nusistovės pradinė pusiausvyra.
AtsakytiPanaikintiP.S. Niekada nesupratau, ką popierius gali padaryti akmeniui.
Man tai matosi trys išvados:
AtsakytiPanaikinti1. Iš prasto stiliaus matosi, kad skirtingai nuo irgi garsaus svarbių knygų "Mažoji Žemė" ir "Plėšiniai" autoriaus, Sorosas knygą rašė pats
2. Jeigu knygą rašė pats, tai tikriausiai pats nemažai prisidėjo ir prie savo fondo rezultatų
3. Naujoji paradigma yra tokia - Sorosas per telika aiškina, kad akmenys, tfu, auksas brangs, o masės, siekdamos lygiųjų su Sorošu ir irgi perka auksą, nors vidutinio laikotarpio perspektyvoje laimės popieriai.