Dienos nuoroda: Humoristinė šių metų kronika

Humoristinė kronika - Dave Barry's year in review

Purvini pinigai: knyga nekenčiantiems kapitalizmo

J.Heath yra filosofas, parašęs knygą Filthy Lucre, apie kurią čia kalbasi su W.Wilkinsonu. Knygoje J.Heath paneigia jo nuomone populiariausius kairiųjų ir dešiniųjų klaidingus įsitikinimus apie ekonomiką.

Kairiųjų klaidingi įsitikinimai man buvo įdomesni. Iš istorijos pamokų miglotai kažką atsimenu apie perprodukciją, o pasirodo tai yra svarbi marksistinių teorijų dalis. Atrodo, kad pasaulyje tebėra žmonių, kurie mano, kad kapitalizmo sąlygomis dėl neplaningos konkurencijos ir besaikio godumo verslininkai prigamina per daug prekių, ir kol kas Vakarų sistemą gelbsti tik gebėjimas klasta įtikinti vartotojus, kad jiems tų prekių reikia, bei trečiųjų šalių vartotojai, kurių vyriausybės nesugeba apsaugoti nuo importinių prekių. J.Heath sako, kad perprodukcijos mitui išgyventi padėjo tai, kad J.M.Keinsas labai garsiai visiems pasakojo, kad Sėjaus dėsnis (kuris sako, kad pasiūla ir paklausa visada susibalansuoja) klaidingas. Marksistai nesigilino į tokias smulkmenas kaip defliacija ir liquidity trap'as, ir išgirdo tik išvadą, kad perprodukcijai atsirasti niekas netrukdo.

Kitas knygoje kritikuojamas klaidingas kairiųjų įsitikinimas - kad pelnas yra iš prigimties blogas dalykas. J.Heath specialiai taip manantiems sugalvojo analogiją su kooperatyvais, nes marksistai pripažįsta darbo pasidalinimą smeigtukų fabrike, todėl kooperatyvų nelaiko blogiu. Pieno gamintojų kooperatyvas iš narių nemokamai gauna pieno, ir, jį perdirbęs ir pardavęs, nariams išdalina gautą pelną. Jeigu nariai pakankamai pieno nepagamina, kooperatyvas gali papildomai nusipirkti pieno rinkoje. Analogiškai akcinės bendrovės yra skolintojų kooperatyvai. Akcininkai už nulines palūkanas paskolina kapitalą bendrovei, o ši jiems išdalina gautą pelną. Jeigu nuosavo kapitalo trūksta, bendrovė gali jo pasiskolinti rinkoje.

Dešiniųjų klaidos iš pasakojimo man susirodė abejotino klaidingumo, nors paskaičius knygą gal išlįstų kokia gili mintis. J.Heath sako, kad R.Coase (o ir šiųmetinio Nobelio laureato O.E.Williamson'o) darbai parodo, kad įmonės egzistuoja todėl, kad įmonės viduje centrinis planavimas veikia efektyviau už kapitalizmą. Analogiškai, kai kurias funkcijas valstybė gali atlikti efektyviau nei laisva rinka. Deja, konkrečių funkcijų jis nepaminėjo, todėl jo argumentų neišeina palyginti pvz. su D.Friedmano argumentais knygoje The Machinery Of Freedom.

Kita J.Heath kritikuojama dešiniųjų klaida - asmeninės atsakomybės svarbos išaukštinimas. Tačiau jo argumentai painūs, pvz. jis sako, kad asmeninė atsakomybė turėtų padėti kovoti su moral hazard (net nežinau, kaip išversti - gal paskata sukčiauti?), tačiau kai kurios moral hazard problemos yra neišsprendžiamos, pvz. neįmanoma sukurti draudimo nuo skyrybų. Bet jis atrodo nesupranta, kad tai, kad laisva rinka nesukuria produktų, kurie negali bendrai paėmus būti naudingi, yra ne rinkos trūkumas, o privalumas, o jei tokius produktus imasi kurti valstybė, įvyksta visokių negerų dalykų.

Kaip ten bebūtų, kaip buvęs marksistas, J.Heath nuėjo didelį kelią mokydamasis ekonomikos, ir besiruošiantiems tapti marksistais (jei tokių būna) vertėtų perskaityti jo knygą kol nevėlu.

Centrinių bankų tikslas nėra reguliuoti palūkanas

Apie makroekonomiką rašantys žurnalistai ir analitikai monetarinę politiką dažnai supranta kaip skolinimosi kaštų didinimą ir mažinimą. Tai sukelia daug painiavos. Dauguma centrinių bankų turi infliacijos taikinį, t.y. yra viešai paskelbę savo ketinimus imtis visų reikiamų priemonių, kad infliacija neviršytų taikinio (su apatine infliacijos riba deja reikalai labiau migloti). Pvz. ECB turi 2% infliacijos taikinį, o Fed jo oficialiai paskelbę nėra, tačiau praeityje elgėsi taip, tarsi jis būtų taip pat 2%. Tuo tarpu monetarinės politikos kryptį centriniai bankai paprastai skelbia naudodami trumpalaikes palūkanų normas. Pvz. jei Fed mano, kad gresia per didelė infliacija, ir paskelbia, kad trumpalaikė palūkanų norma didinama puse procento, tai reiškia, kad bus atliekamos atviros rinkos operacijos (šiuo atveju parduodami Fed turimi vertybiniai popieriai arba atliekami tam ekvivalentūs sandoriai, taip sumažinant pinigų kiekį apyvartoje), kol trumpalaikė palūkanų norma pakils iki nustatyto dydžio. Tačiau viso to tikslas visada yra pasiekti norimą infliacijos lygį, o trumpalaikė palūkanų norma naudojama tik kaip tarpinis tikslas siekiant galutinio.

Naujausias tokio nesusipratimo pavyzdys - šitas Ūkio ministerijos PRas. Prie palūkanų sumažėjimo daugiausia prisidėjo ne ECB, o dėl krizės sumažėjusi skolinimosi paklausa ir dėl jos nukritusi reali palūkanų norma. O sakyti, kad krizė verslininkams kuo nors padėjo - labai jau keistas minties vingis.

Išklausykite teisybę: nepaprasti užsienio investuotojų nuotykiai Rusijoje

Kaip finansų krizė gali sukelti didesnę krizę

Mano kolega mėgsta rašyti, kad krizė prasidėjo nuo istorinės klaidos, kai nebuvo išgelbėtas Lehman Brothers. Bet kaip visgi dėl finansų krizės galėjo kilti tokia didelė krizė kituose sektoriuose? Vienas iš mechanizmų - neigiamas pasiūlos šokas. Kitaip sakant, finansų sistema yra labai svarbi visos ekonomikos dalis, ir jei ji deramai neveikia, ištekliai panaudojami neefektyviai, t.y. sumažėja visų kitų sričių produktyvumas. Kažką panašaus pasakoja J.Cochrane'as čia. Bet, sprendžiant pagal skirtumą tarp tarpbankinių palūkanų ir vyriausybės obligacijų grąžos, finansų krizė greitai baigėsi įsikišus vyriausybėms, tačiau tai nesustabdė didesnės bendros krizės.

Kitas mechanizmas - paklausos šokas. Tiesa, paklausos šokai sukelia krizes tik jeigu per trumpą laikotarpį atlyginimai yra nelankstūs, todėl toks paaiškinimas netinka nei "austrams", nei RBC šalininkams. Ir kas dar svarbiau, visi paklausos šokai yra tas pats kas pinigų paklausos padidėjimas, todėl jei monetarinė sistema užtikrintų atitinkamą pinigų pasiūlos padidėjimą, paklausos šokų bijoti nereikėtų.

Lietuvos ekonomika 2010 m. - Finastos prognozė

Į rankas pateko gruodžio 9 d. Finastos makroekonomikos apžvalga. Įspūdžiai:

• 2010 m. prognozuojamas 3% Lietuvos realaus BVP kritimas. Ši pesimistinė prognozė labai priklauso nuo banko Finasta prielaidos, kad kitų metų antrojoje pusėje Vakarų Europos ekonomikos gali sulėtėti dėl stimuliavimo pabaigos. Deja, kadangi nepateikiamos ketvirtinės prognozės, neaišku, ar Finastos nuomone ekonomikos dugnas Lietuvoje jau pasiektas ir tiesiog ekonomikos atsigavimas bus labai lėtas, ar visgi atsigavimo pradžia bus vėliau kažkada kitais metais, bet pats atsigavimas bus spartesnis.
• Labai patiko tai, kad daug dėmesio skiriama valstybės išlaidų problemai, akcentuojant tai, kad esant dideliam biudžeto deficitui ekonomikai žalą daro didelės palūkanų normos. Jau rašiau apie valstybės išlaidų įtaką krizei. Mano 2010 m. ekonomikos prognozėje sakoma, kad Lietuvai 2010 m. bus geri tik tuo atveju, jei pavyks susitvarkyti su biudžeto išlaidomis.
• Finastos apžvalgoje rašoma, kad Estijoje padėtis geresnė nei Lietuvoje ir Latvijoje dėl to, kad ekonomikos augimo metu Estijos valdžia kaupė rezervus.
• Finastos apžvalgoje rašoma, kad valstybės skolų naštos augimas ir blogėjanti pasaulio ekonomikos konjunktūra gali priversti Lietuvą kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą. Manau, kad šis scenarijus per daug pesimistinis, labiau tikėtina, kad Lietuvos politinis mechanizmas apsaugos mus nuo tokios nelaimės.

Kaip būti socialiai atsakingam

Taip vadinasi 18-as The Big Questions skyrius. Pacituosiu:

AR GALIMA ŠIUKŠLINTI? Ne, nebent nauda jums atsveria bendrus kaštus visų, kurie bus priversti šiukšlę matyti, užuosti ar apeiti. Kitaip sakant, tikriausiai ne.
AR GALIMA DEGINTI ANGLIES TURINTĮ KURĄ? Galima, jei nauda jums atsveria visą jūsų padaromą žalą. Buvo suskaičiuota, kas sudegintas litras benzino padaro apie 30 lietuviškų centų žalos aplinkai. Jei dabar benzinas kainuoja 3,70 Lt, pabandykite įvertinti, kiek jo pirktumėte, jei jis kainuotų 4 Lt, ir atitinkamai pakeiskite vairavimo įpročius. (Pastaba: S.Landsburgas rašo apie JAV benzino rinką, kur nėra akcizo benzinui. Lietuvoje akcizas gerokai didesnis negu 30 centų už litrą, todėl galima tiesiog pirkti benziną nesukant galvos, ir tai bus socialiai atsakinga. Ar socialiai atsakingai elgiasi vyriausybė panaudodama iš benzino akcizo gautus pinigus - jau kitas klausimas).
KUO BŪTI UŽAUGUS? Kuo nors, kas sukuria žmonėms ko nors naudingo. Geriausias būdas būti tikram, kad kuri ką nors naudinga - jei kas nors savo noru moka tau už tai pinigus.