2010 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis

Pasaulinė makro situacija

Europa. Eurozonos krizė tęsiasi, situacija paskutiniu metu paaštrėjo, net trys eurozonos valstybės - Graikija, Airija ir Portugalija yra rizikingiausių pasaulio valstybių dešimtuke. Kredito rizikos draudimo rinkų nuomone, tikimybė, kad per artimiausius penkis metus bankrutuos Graikija, sudaro apie 50%, Airijos bankroto tikimybė sudaro apie 36%, Portugalijos - apie 31%.

JAV. Šią savaitę JAV centrinis bankas pripažino, kad infliacija JAV tapo per maža, ir pažadėjo reikalui esant imtis papildomų priemonių, kad laikui bėgant, infliacija padidėtų iki normalaus dydžio. Deja, iš JAV centrinio banko pranešimo galima suprasti, kad jie bus patenkinti, jei infliacija lėtai pakils iki 2%, tuo tarpu nedarbo problemos sprendimui būtina, kad šis procesas įvyktų kuo greičiau.

Kinija. Rinkos jautriai reaguoja į Kinijos ekonomikos rodiklius, rugpjūčio mėnesio silpnesnės statistikos sukeltą susirūpinimą panaikino geresni rugsėjo rodikliai - tai reiškia, kad Kinijos burbulas dar nepradėjo sprogti.

21 komentaras:

  1. "Deja, iš JAV centrinio banko pranešimo galima suprasti, kad jie bus patenkinti, jei infliacija lėtai pakils iki 2%, tuo tarpu nedarbo problemos sprendimui būtina, kad šis procesas įvyktų kuo greičiau."

    Kuo pinigų kiekio didinimas yra geresnis nedarbo problemos sprendimo būdas nei kad bedarbio pašalpų ir minimalios algos sumažinimas (dar geriau - panaikinimas)? Abiem atvejais rezultatas tas pats, tik kad antras atvejis nėra kelnių movimasis per galvą ir jis neturi tokių pašalinių poveikių, kokius turi pinigų kiekio didinimas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. @Giedrius,
    JAV centrinis bankas apgavo zmones - zadejo, kad spausdins tiek pinigu, kad kainos augtu po 2% per metus, o staiga pradejo spausdinti maziau. Kol kas rinkos dar nespejo pilnai prisitaikyti prie pinigu spausdinimo sutrikimu, ir del to bedarbiu skaicius yra didesnis nei galetu buti.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Viskas ką infliacija padarytų, tai sumažintų realias bedarbių pašalpas ir realią minimalią algą, dėl ko būtų mažiau nenupirktos darbo jėgos. Parašymas "nedarbo problemos sprendimui būtina, kad šis procesas [infliacija] įvyktų kuo greičiau" suponuoja, kad pinigų atspausdinimas ir išdalinimas draugeliams yra vienintelis (ar bent jau pagrindinis) ir geriausias nedarbo problemos sprendimo būdas, kas yra netiesa.

    Kad žmonėms (rinkoms) reikia daugiau laiko prisitaikyti prie sumažėjusių galimybių mokėti algas nei kad prie sumažėjusių galimybių mokėti už kitas prekes ir paslaugas taip pat yra netiesa - tai prieštarauja tiek logikai, tiek empiriniams duomenims, apie ką ne taip ir seniai eilinį kartą gerai yra parašęs Robert Murphy.

    AtsakytiPanaikinti
  4. @Giedrius
    Kalba eina ne apie prisitaikymą prie sumažėjusių galimybių ką nors pirkti. Kalba yra apie tai, kad anksčiau visiems buvo labai aišku, kas yra tas doleris - tai yra valiuta, kurios perkamoji galia nuolat mažėja 2% per metus. O dabar kažkokia nesąmonė - pavasarį visiem atrodė, kad dolerio perkamoji galia bus vienokia, dabar rudenį jau atrodo kitaip, o prieš pusantrų metų buvo dar visai priešingai. Verslą planuoti tapo žymiai sunkiau. Reikia grįžti prie buvusių standartų. Jei nepatinka buvę, siūlykite naujus konkrečius standartus, bet duokite žmonėms pakankamai laiko pasiruošti. Turint omenyje, kad paskolos pasirašomos ir dešimčiai metų, pageidautina, kad žmones įspėtumėte prieš dešimt metų.

    Paklauskite p. Murphy, ar lengva nueiti į banką ir persitarti dėl kredito sutarties sąlygų palengvinimo, nes pinigų nei iš šio, nei iš to spausdinama mažiau nei abi šalys galvojo kredito sutarties pasirašymo momentu.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aš komentavau teiginį apie nedarbo problemą, todėl neišsiaiškinus šio klausimo nematau prasmės pereiti prie naujų problemų. Kai (jei) išsiaiškinsim šitą, bus galima pakalbėti ir apie kitas.

    AtsakytiPanaikinti
  6. @Giedrius
    Viskas čia susiję. Įsivaizduokime darbo rinką su pilnai lanksčiais atlyginimais, ir įsivaizduokime nelanksčias paskolų sutartis. Buvo fabrikas su specializuotais darbuotojais, o fabriko klientai pasiėmę paskolą. Kadangi netikėtai sutrikus pinigų spausdinimui bankas nesutiko peržiūrėti paskolos, klientai trims metams trečdaliu sumažino užsakymus. Nieko keisto, kad net ir su lanksčia darbo rinka, dalis fabriko darbuotojų lauks tris metus, kol vėl eis į darbą.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Nesuprantu kodėl tu laikaisi nuomonės, kad laisvoje rinkoje sumažėjus pinigų kiekiui sumažės bendras kainų lygis visų prekių ir paslaugų, išskyrus samdomos darbo jėgos. Nėra jokio pagrindo manyti, kad nereguliuojamoje rinkoje UAB "Skanios bulkutės" vienintelis darbuotojas ir akcininkas sumažėjus pinigų kiekiui sėkmingai sumažins bulkučių kainą, o tuo pačiu ir savo nominalias pajamas (įvyks defliacija), tačiau lygiai tą patį darbą dirbantis asmuo UAB "Skanių bulkučių masinė gamyba" 3 metus bulkučių už pigiau nebekeps ir eis maistą augintis natūriniame ūkyje. Jei valdžia nustatytų minimalią bulkučių kainą; bulkučių klientams, nusprendusiems nebepirkti bulkučių, lieptų sumokėti kompensacijas bulkučių kepėjams; bulkučių kepėjams mokėtų išmokas jei jie atsisakytų jas pardavinėti pigiau, UAB "Skanios bulkutės" gamyba aišku, kad sumažėtų, lygiai kaip ir sumažėja samdomos darbo jėgos panaudojimas šiuos apribojimus taikant samdomai darbo jėgai. Ir tai ne tik teorinė logiška išvada - mano įdėtame R. Murphy straipsnyje (ir kažkada rašytame mano įraše) yra apstu istorinių pavyzdžių, kurie rodo, kad kol nebuvo darbo jėgos pardavinėjimo apribojimų, sumažėjus pinigų kiekiui darbo kaina sumažėdavo lygiai taip pat sėkmingai kaip ir bet kokių kitų prekių ir paslaugų kainos.

    Kas liečia teiginį, kad gamyba sumažėtų, kadangi sumažėjus pinigų kiekiui realus turtas būtų perskirstytas iš skolininkų skolinusiems - irgi nėra jokio pagrindo taip manyti. Tokiu atveju tiesiog pasikeistų turto savininkai, o suminė gamyba po tokios operacijos gali tiek išaugti, tiek ir sumažėti, tiek likti nepakitusi, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bet kuris iš šių 3 scenarijų yra labiau tikėtinas. Plačiau apie šį, ir kitus mitus, yra gerai parašęs Philipp Bagus (4-7 psl.).

    AtsakytiPanaikinti
  8. hmmm... nedarbo problema. Viena problema, kai nedarbas labai isauga del ekonominio nuosmukio (kaip siuo metu), kita problema, kai ilgu laikotarpiu vidutinis nedarbo lygis (naturalus nedarbo lygis) yra gana aukstas (pvz: Europoje).

    Nedarbo draudimo ir minimalaus darbo uzmokescio mazinimas turbut labiau skirti auksto naturalaus, o ne ciklinio nedarbo lygio mazinimui. Butu logiska, jei salintume priezastis, kurios daugiausia prisidejo prie dabartines nedarbo problemos. Vargu ar nedarbo draudimas ir minimalus darbo uzmokesnis sukele dabartine nedarbo problema. Jie buvo ir anksciau ir nedarbo lygis buvo gana zemas. Jei neklystu draudimas buvo prailgintas, bet tai atsitiko jau nedarbui isaugus. Jei teisingai pamenu, minimalus darbo uzmokestis irgi buvo padidintas, bet irgi vargu ar tai labai susije su dabartiniu nedarbu.

    Taigi lyg ir turetume salinti priezastis kurios susijusios su nuosmukiu. Tik problema, kad nelabai suprantu kuo cia deti infliacijos lukesciai ir sumazintas spausdinamu pinigu kiekis (ka is vis reiskia "staiga pradejo spausdinti maziau" ir kaip tai susije su paskolu perziurejimu?). Sunkoka patiketi, kad pagrindine problema yra paskolos verslui ir ju salygos. Sakyciau maziau darbuotoju samdoma del sumazejusios prekiu ir paslaugu paklausos. Tai neblogai matosi is sito grafiko: http://economix.blogs.nytimes.com/2010/09/14/whats-holding-back-small-businesses/ aisku cia tik smulkaus verslo apklausa, bet jis idarbina nemazai darbo jegos.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Va tai tau, kažkodėl prapuolė mano komentaras, kurį rašiau dieną ir kurį rodė kaip nusiųstą. Bandau dar kartą.

    Nesuprantu kodėl laikaisi nuomonės, kad laisvoje rinkoje sumažėjus pinigų kiekiui visų prekių ir paslaugų kainos sumažės, t.y. bus defliacija, išskyrus samdomos darbo jėgos kainą - tokiam manymui nėra jokio pagrindo. Jei manai, kad UAB "Skanios bulkutės" vienintelis akcininkas ir darbuotojas sumažėjus pinigų kiekiui sėkmingai sumažintų bulkučių kainą, t.y. savo nominalias pajamas (ir būtų defliacija), nesuprantu kodėl manai, kad tą patį darbą dirbantis samdomas UAB "Skanių bulkučių masinė gamyba" darbuotojas lygiai taip pat sėkmingai nesusimažintų savo nominalių pajamų. Aišku jei UAB "Skanios bulkutės" klientams valdžia lieptų mokėti baudą jiems nusprendus pirkti bulkutes už pigiau nei anksčiau arba jų apskritai nebepirkti; jei UAB "Skanios bulkutės" gautų pašalpą už tai, kad atsisako pardavinėti bulkutes už tiek, už kiek klientai nori pirkti; jei UAB "Skanios bulkutės" būtų draudžiama parduoti bulkutes už pigiau nei valdžios sufantazuota kaina, be abejo sumažėjus pinigų kiekiui atsirastų nepanaudotų bulkučių kepimo resursų. Kadangi visų išvardintų apribojimų nėra, sumažėjus pinigų kiekiui bulkučių kaina sėkmingai sumažėja (atsitinka defliacija), todėl nepanaudotų resursų neatsiranda. Jei analogiškų apribojimų nebūtų ir samdomam darbui, nepanaudotų darbininkų nebūtų irgi, ką istoriniai duomenys ir rodo (žr. minėtą R. Murphy straipsnį arba įrašą mano bloge).

    Kas liečia tavo teiginį, kad sumažėtų gamyba dėl to, kad sumažėjus pinigų kiekiui turtas būtų perskirstytas iš skolininkų skolintojams - tokiu atveju tiesiog pasikeistų turto savininkai, o suminė gamyba dėl to pasikeisti neturėtų, nes skolininkų turto (pajamų) sumažėjimą kompensuoja skolintojų turto (pajamų) padidėjimas (plačiau žr. 4-7 psl.). Vieninteliu atveju suminė gamyba gali sumažėti, jei pinigų kiekio sumažėjimas įvyko dėl to, kad ėmė lankstytis verslai, į kuriuos buvo klaidingai priinvestuota dėl prieš tai vykusio arbitrary pinigų kiekio padidėjimo. Šiuo atveju gamyba bus mažesnė tol, kol resursai bus permesti iš mažiau žmonėms reikalingų sričių (kurios dėl prieš tai vykusio pinigų kiekio padidėjimo atrodė labiau reikalingos) į labiau reikalingas, ir pinigų kiekio didinimas vykstant defliacijai tik sulėtina šį susibalansavimo procesą bei sukuria sąlygas pridaryti naujas klaidingas investicijas tiems, kurie naujai nupaišytus pinigus gavo pirmiausia (žr. R. Murphy straipsnio skyrių "There's More to an Economy than Aggregate Price Levels").

    AtsakytiPanaikinti
  10. @xas
    Prekių ir paslaugų paklausa sumažėjo, nes netikėtai sumažėjus pinigų kiekiui, smulkių įmonių klientai nebegali skolintis normaliomis sąlygomis. Tuo pačiu krenta ir kainų lūkesčiai, ir produkcijos apimtys.

    @Giedrius
    Spamo filtras durniuoja.
    Aš ten pateikiau pavyzdį su pilnai lanksčiais atlyginimais - t.y. visos kainos yra lanksčios išskyrus ilgalaikių finansinių sutarčių. Kai klientai susiduria su laikinais finansiniais sunkumais , kurie kilo dėl netikėtų centrinių bankų veiksmų, vyksta trys dalykai - laikinai pinga produkcija, laikinai mažėja atlyginimai, laikinai mažėja produkcijos apimtys, laikinai didėja nedarbas. Joks darbuotojas nesutiks dirbti už dyką ir dar primokėti, tam kad nebūtų visiškai jokio laikino produkcijos apimčių sumažėjimo.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Kodėl turėtų dirbti už dyką ar dar ir primokėdamas? Gi kitų prekių ir paslaugų už dyką niekas neatidavinėja ar dar ir su primokėjimu.

    Apie turto perskirstymo pasekmes dėl pasikeitusio pinigų kiekio jau rašiau, jos išskyrus vieną išimtį suminei gamybai įtakos neturi, gali paskaityti apie tai išsamiau mano duotose nuorodose. Jei manai, kad argumentai klaidingi - parodyk klaidas.

    AtsakytiPanaikinti
  12. @Giedrius
    Aš irgi netikiu, kad už dyką dirbs.

    O problema yra ne turto perskirstyme, o tame, kad dėl nelanksčių finansinių sutarčių ekonomikai neišeina optimaliai sureaguoti į tokį turto perskirstymą ir į pinigų kiekio sumažėjimą.
    Tarkime, kad visi kontraktai ekonomikoje būtų lankstūs. Netikėtai sumažėjus pinigų kiekiui, sumažėtų kainos, atlyginimai, palūkanos, bet dirbamų valandų, pagamintos produkcijos bei suteikiamų paskolų kiekis liktų toks pats, ir krizės nebūtų.
    Tačiau jei paskolų terminas yra penkis metai, o jų sąlygos - nekintamos, netikėtai sumažėjus pinigų kiekiui, paskolos tampa brangesnės, negu turėtų būti. Kai paskolos yra per brangios, jų kiekis tampa per mažas. Dėl per mažo paskolų kiekio ekonomika susitraukia ir padidėja nedarbas. Laikui bėgant, sudaromos naujos paskolų sutartys, kuriose jau žmonės atsižvelgė į pinigų kiekio sumažėjimą. Po penkių metų paskolų kiekis visiškai atsistato į optimalią padėtį, jų sąlygos irgi pilnai pradeda tenkinti abiejų šalių būklę, o visi laikinai darbo netekę žmonės jį atgauna.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Panašu, kad vėl spam filtras nepatenkintas dėl per didelės apimties žinutės, tai bandau per kelis kartus.

    "Aš irgi netikiu, kad už dyką dirbs."

    Tai vis tiek manai, kad tarkim 10% sumažėjus pinigų kiekiui visų prekių ir paslaugų kainos išskyrus samdomą darbą kainos šiek tiek sėkmingai sumažės (bus defliacija), tačiau samdomo darbo kaina nepasikeis arba pasikeis nepakankamai (bus bedarbystė)? Toks manymas prieštarauja tiek logikai, tiek empiriniams stebėjimams, nesuprantu kodėl nepateiki tokį manymą pagrindžiančių įrodymų ar / ir argumentų, tačiau jo ir toliau laikaisi.

    "O problema yra ne turto perskirstyme, o tame, kad dėl nelanksčių finansinių sutarčių ekonomikai neišeina optimaliai sureaguoti į tokį turto perskirstymą ir į pinigų kiekio sumažėjimą.

    Ekonomika nėra reaguoti sugebantis subjektas, todėl į nieką nereaguoja, į ką nors reaguoti gali tik žmonės. Čia ne šiaip kabinėjimasis prie žodžių, konceptų suasmeninimas sukelia bereikalingą painiavą, kuri trukdo pamatyti argumentacijos klaidas.

    AtsakytiPanaikinti
  14. "Tačiau jei paskolų terminas yra penkis metai, o jų sąlygos - nekintamos, netikėtai sumažėjus pinigų kiekiui, paskolos tampa brangesnės, negu turėtų būti. Kai paskolos yra per brangios, jų kiekis tampa per mažas. Dėl per mažo paskolų kiekio ekonomika susitraukia ir padidėja nedarbas. [...]"

    Pirmiausia kieno nuomone paskolos tampa per brangios ir jų kiekis per mažas? Tai arbitrary nuomonė. Paskolų kainos pasikeitimas yra svarbus signalas žmonėms keisti gamybos struktūrą ir šis signalas yra svarbus lygiai kaip ir visų kitų prekių ir paslaugų kainų pasikeitimo signalai, o bandymas dirbtinai keisti bet kokias kainas argumentuojant tuo, kad jos man nepatinka, visada baigiasi tuo pačiu.

    Antra - nesistengi suprasti mano ir mano nuorodose pateiktų argumentų (panašu, kad nuorodų apskritai neskaitei) ir juos ignoruoji. Bandau dar kartą.

    Yra galimi 2 atvejai:

    1) Pinigų kiekis sumažėjo, tačiau žmonių preferencijos nepasikeitė, t.y. neatsirado reikalas keisti gamybos struktūrą. Tokiu atveju skolininkai pasidaro mažiau turtingi ir gali mažiau vartoti ir investuoti, skolintojai lygiai tokiu pačiu dydžiu pasidaro labiau turtingi ir gali daugiau vartoti ir investuoti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad suminė gamyba sumažės - tiesiog sumažės visų prekių ir paslaugų, tame tarpe ir darbo jėgos, kainos ir tiek. Ar tai teisinga, atskiras klausimas, kuris yra ne ekonomikos objektas.

    2) Pinigų kiekis sumažėjo NES pasikeitė žmonių preferencijos arba pasirodė, kad žmonių preferencijos niekada nebuvo tokios, kokios gamintojai manė, kad buvo (pvz. gamintojai buvo suklaidinti prieš tai vykusio pinigų kiekio didėjimo per kredito rinkas). Tokiu atveju sumažės tų prekių ir paslaugų paklausa, kurių žmonėms reikia mažiau, ir padidės tų prekių ir paslaugų paklausa, kurių žmonėms reikia labiau, gamyba bus mažesnė tol, kol gamintojai persiorientuos prie pasikeitusių (arba tikrųjų) žmonių poreikių. Šiuo atveju pinigų kiekio didinimas juos išdalinat draugams 1) sulėtins būtinus gamybos struktūros pokyčius, 2) sukurs naujus gamybos struktūros iškraipymus, kurie neišvengiamai turės koreguotis, 3) padarys arbitrary turto perskirstymą naujus pinigus gavusių draugų naudai visų likusių žmonių sąskaita.

    AtsakytiPanaikinti
  15. @Giedrius
    blogiausia, kad spam filtro neina atjungti.

    Kai valdžia netikėtai padidina arba sumažina pinigų kiekį, iš paminėtų atvejų reikia nagrinėti pirmąjį (t.y. kai žmonių preferencijos nepasikeite, o valdžia įnešė sumaištį). Tuo atveju, kai valdžia netikėtai padidina pinigų kiekį, kyla paskolų bumas - paskolų kiekis tampa per didelis, o jų kaina per maža. Dėl to virš optimalios ribos padidėja investicijos, ir žemiau optimalios ribos nukrenta nedarbo lygis. Kai valdžia netikėtai sumažina pinigų kiekį, viskas vyksta atvirkščiai - kyla paskolų krizė - paskolų kiekis sumažėja lyginant su optimaliu, o paskolų kaina tampa per didelė. Dėl to žemiau optimalios ribos nukrenta investicijos, o nedarbo lygis pakyla virš optimalios ribos.

    AtsakytiPanaikinti
  16. Tai aš pateikiau argumentą kodėl pirmu atveju gamybai ir investicijoms pasikeisti nėra pagrindo, ir tu nepateikei jokių kontraargumentų, leidžiančių manyti, kad yra taip kaip tu teigi kad yra, tiesiog atkakliai kartoji tuos pačius teiginius. Nepaisant to, 2 klausimai:

    1) ką pirmas atvejis turi bendro su krize, kurią ir aptarinėjame?
    2) net jei ir būtų šiuo metu pirmas atvejis, kodėl reiktų manyti, kad nupaišymas ir išdalinimas pinigų keliems žmonėms duos net gain'o, o ne net loss'o? Apskritai - kaip ir kuo tai matuosi?

    Dėl bedarbystės - rekomenduoju paskaityti 4 skyrių iš mano įdėtos Philipp Bagus nuorodos ir arba pateikti kontraargumentų, arba nustoti kartoti, kad ji padidės. Šiaip šita ištrauka yra pakankama, kad visiems laikams baigti diskusiją šia tema:

    This argument states that because wages are sticky, price deflation leads to a rise in real wages and therefore unemployment (Keynes 1936, p. 291, and Svensson 2000, p. 225). Yet, unemployment is not the consequence of a price deflation. Unemployment can only have two causes. First, the unemployment is voluntary and the worker does not want to work for the wage which an employer is willing to pay for his work. Or, in the second case, it is impossible for the worker to accept what would have been the employer’s offer because of government interventions (minimum wage laws and union monopoly). If the nominal wage an employer is willing to offer declines because of a price deflation there will only be voluntary unemployment or unemployment caused by government intervention.

    AtsakytiPanaikinti
  17. @Giedrius

    Dar kartą kartoju, kad aš visur darau prielaidą, kad altyginimai yra lankstūs, ir pateikta citata čia netinka. Lanksčių atlyginimų atveju nedarbas yra ne priverstinis, bet savanoriškas. Tiesiog kredito bumo metu pirmi pinigus gavę žmonės moka per didelius atlyginimus, ir savanoriškas nedarbas nukrenta žemiau normos. Dirbtinio kredito nuosmukio atveju viskas atvirkšiai - turime per didelį savanorišką nedarbą.

    Dėl pirmo klausimo atsakymas toks - dabartinė krizė turi ir pirmo, ir antro atvejo elementų.

    Dėl antro klausimo Rothbardas siūlo "free banking" receptą.

    AtsakytiPanaikinti
  18. Aš:

    "1) ką pirmas atvejis turi bendro su krize, kurią ir aptarinėjame?"

    Nyazoff:

    "Dėl pirmo klausimo atsakymas toks - dabartinė krizė turi ir pirmo, ir antro atvejo elementų."

    Aš:

    "2) net jei ir būtų šiuo metu pirmas atvejis, kodėl reiktų manyti, kad nupaišymas ir išdalinimas pinigų keliems žmonėms duos net gain'o, o ne net loss'o? Apskritai - kaip ir kuo tai matuosi?"

    Nyazoff:

    "Dėl antro klausimo Rothbardas siūlo "free banking" receptą."

    Kaip ir nebematau prasmės tęsti.

    AtsakytiPanaikinti
  19. @Giedrius

    O ar pavyko suprasti, kaip "voluntary" nedarbas esant lankstiems atlyginimams keiciasi priklausomai nuo burbulų augimo?

    AtsakytiPanaikinti