2011 m. balandžio 25 d., pirmadienis

Ar Bitcoin yra ateities pinigai?

Apie Bitcoin pinigų sistemą internete galima išgirsti jau kurį laiką, o neseniai Bitcoin atviro programinio kodo projekto vadovas G.Andresenas kalbėjo apie ją per Econtalk. Jerry Brito nuomone, Bitcoin yra svarbus reiškinys, o T.Cowenas Bitcoin atžvilgiu nusiteikęs skeptiškai, nors dalis jo kritikos paviršutiniška.

Kai kurie ankstesni mėginimai JAV sukurti elektroninius pinigus baigėsi liūdnai, nes juos pamėgdavo nusikaltėliai, ir pinigų leidėjui kildavo problemų su teisėsaugos institucijomis. Bitcoin šio trūkumo neturi, nes, panašiai kaip BitTorrent protokolas, yra decentralizuota - apsaugą nuo klastotojų atlieka visų vartotojų kompiuteriai. Sistemos pradininkui, prisistatančiam Satoshi Nakamoto vardu, naudojant kriptografijos algoritmus pavyko išspręsti gana sudėtingą problemą - kaip decentralizuotų pinigų sistemoje išvengti atvejų, kai pinigai užskaitomi į gavėjo sąskaitą, bet nenurašomi nuo siuntėjo sąskaitos. Kita Bitcoin ypatybė - joje pinigų kiekis auga vis lėčiau, ir iš anksto yra žinoma, koks jis bus bet kuriuo metu, kol stabilizuosis. Dėl to, jei Bitcoin išpopuliarėtų, vieno Bitcoin vieneto vertė kitų valiutų atžvilgiu turėtų didėti.

Bitcoin pinigai daug kuo panašūs į grynus pinigus - juos pavogus, savininkui nėra jokių galimybių pinigus atgauti, o atsiskaityti galima praktiškai anonimiškai (transakcijos yra registruojamos, tačiau atsidarant sąskaitą niekas neprašo paso - užtenka susiinstaliuoti reikiamas programas). Bitcoin pinigai yra tiesiog skaičiai, todėl skirtingai nei su grynais pinigais, nesunku padaryti jų atsarginę kopiją (kuri apsaugo nuo nelaimingų atsitikimų, bet ne nuo vagystės), o juos suklastoti labai sunku (kai kurie sistemos kritikai teigia kitaip, bet pasigilinus paaiškėja, kad jie tiesiog nesupranta sistemos veikimo principo). Bitcoin kūrėjai tikisi, kad ateityje atsiras organizacijų, kurios teiks savo klientams Bitcoin pinigų apsaugos nuo vagysčių bei apgavysčių paslaugas su visa reikiama infrastruktūra, ir tokios paslaugos dėl technologinių Bitcoin pinigų privalumų bus pigesnės nei tradicinių bankų.

Bitcoin pinigais galima atsiskaityti internete ir jie vis populiarėja, tačiau iki tikros valiutos alternatyvos jiems dar toli. Viena iš problemų, kurią kaip pripažįsta G.Andresenas dar teks išspręsti - sistemai išpopuliarėjus, vartotojų kompiuteriai nebepajėgtų apdoroti duomenų, todėl sistemą tektų perkelti į duomenų centrus, o tuo pačiu padaryti labiau pažeidžiamą. Visgi pagrindinis iššūkis Bitcoin - pritraukti pradinę kritinę masę pirkėjų ir pardavėjų, naudojančių Bitcoin pinigus (tai yra ir rimčiausias iš skeptiškų T.Coweno argumentų). Jei Bitcoin ar kuriai nors kitai analogiškai sistemai pavyktų tai padaryti, rezultatas būtų labai įdomus.

2011 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Guns, Germs and Steel

Baigiu skaityti jau klasika tapusią 1997 metų Jared Diamond knygą Guns, Germs and Steel. M.Ridley ir kiti autoriai bando paaiškinti pramoninės revoliucijos priežastis, o J.Diamond istoriją pradeda aiškintis nuo daug anksčiau (nuo žmonių atsiradimo), ir baigia ispanų kontaktu su Amerijos civilizacijomis. Pagrindiniai to laikotarpio įvykiai susiję su žemdirbystės atsiradimu, todėl nenuostabu, kad tokią istoriją geriausia parašyti galėjo N.Gvinėjoje gyvenęs JAV biologas. Pagrindinis knygos teiginys - kad dabartiniame pasaulyje dominuoja Eurazijos civilizacijos ir jų palikuonys, nes Eurazijoje buvo geriausios sąlygos žemdirbystės atsiradimui ir paplitimui. Be abejo, vienas toks sakinys neparodo visos įvykių grandinės, dėl kurios kitų žemynų žmonėms pasisekė prasčiau.

Vienas svarbus Eurazijos privalumas - jos pagrindinė ašis eina iš rytų į vakarus, todėl žemdirbystės technologijos gali plačiai paplisti panašaus klimato sąlygomis, o didesnėje teritorijoje paplitusi žemdirbystė su daro sąlygas prekybai ir t.t. Kai kurios Eurazijos pranašumo priežastys painesnės - pvz. žmonės į Ameriką pateko tik per paskutinį ledynmetį, kai jau buvo gerai išmokę medžioti didelius žvėris (mamutai išnyko prieš tai). Abiejų Amerikų dideli gyvūnai nebuvo pripratę prie žmonių ir tikriausiai jų nebijojo, todėl greitai Amerikose neliko daugelio didelių gyvūnų rūšių. Tuo tarpu Azijos stepėse arklių ir karvių protėviai gyveno jau tada, kai žmonės dar nebuvo išradę lanko ir stėlių, todėl buvo atsargesni, ir sėkmingai sulaukė žemdirbystės laikų. Azijoje (Artimuosiuose Rytuose) taip pat augo geriausiai žemdirbystei tinkamos laukinių javų rūšys, o pvz. kukurūzus pritaikyti žemdirbystei buvo žymiai sunkiau nei kviečius. Augalų ir gyvūnų ypatumai, dėl kurių jie tampa tinkami arba netinkami žemdirbystei, yra vienas įdomiausių dalykų knygoje.

Ne ką mažiau įdomi yra priežastinė grandinė, dėl kurios senos žemdirbių civilizacijos įgijo pranašumą prieš kitų pasaulio dalių žmones. Pvz. J.Diamond vertinimu apie 95% Amerikų vietinių gyventojų mirė nuo europiečių atsineštų infekcinių ligų, kurios atsirado iš didelių naminių gyvūnų ligų, ilgus tūkstantmečius juos auginant ankštuose senovės kaimuose, dažnai po vienu stogu su žmonėmis. Amerijoje žemdirbystė ir didelis gyventojų tankumas buvo neseniai atsiradęs reiškinys, ir infekcinės ligos atsirasti nespėjo, o ir stambių naminių gyvulių Amerikoje buvo žymiai mažiau.

Viena iš svarbių knygos išvadų - kad skirtingą išsivystymo lygį skirtingose pasaulio dalyse nulėmė gamtinės sąlygos, taigi N.Gvinėjos ar Afrikos žmonės visai nėra "antrarūšiai" (mokslininkai šios hipotezės senokai atsisakė, bet tokia nuomonė yra gana paplitusi tarp "paprastų žmonių"). Kaip sako J.Diamond, vidutinis prieš 50 metų gyvenęs N.Gvinėjos laukinis gyventojas būdavo vaikščiojanti gyvūnijos ir augalijos enciklopedija, ir apskritai protingesnis už vidutinį išsivysčiusių šalių gyventoją. Viena to priežasčių - kad pagrindinis dabartinių išsivysčiusių šalių gyventojų natūralios atrankos veiksnys per paskutinius šimtmečius ir tūkstantmečius buvo atsparumas infekcinėms ligoms, tuo tarpu N.Gvinėjoje - sumanumas, pastabumas ir protingumas, be kurių laukinėmis sąlygomis ir nuolat kariaujant su kitomis gentimis išgyventi sunku.

Kaip ir galima tikėtis iš biologo, anstyvųjų visuomenių analizė knygoje yra stipresnė nei sudėtingesnių vėlesnių visuomenių, kuriose gamtos mokslai tampa mažiau svarbūs, o socialiniai mokslai, visų pirma ekonomika - svarbesni. J.Diamond supranta žmonių skaičiaus visuomenėje įtaką inovacijoms, tačiau nuvertina paprastos prekybos naudą, o vienoje vietoje net užsimena, kad valstybė buvo būtina norint suorganizuoti prekių mainus (būtent suorganizuoti, o ne užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą ar pan.) Tuo tarpu A.Smitas būtų nesunkiai galėjęs paaiškinti J.Diamond'o aprašomą Tasmanijos pavyzdį, kai 4000 žmonių bendruomenė gyvendama laukinėmis sąlygomis atsisakė anksčiau turėtų kaulinių įrankių, tinklų ir kitų technologijų: tiesiog neliko masto ekonomijos, ir nebebuvo įmanoma išlaikyti siauros specializacijos, būtinos sudėtingesnėms technologijoms.

Nepaisant trūkumų, Guns, Germs and Steel nagrinėja tokią svarbią temą ir jai taip neblogai pavyksta, kad ją nedvejodamas pavadinčiau viena iš dvidešimties ar trisdešimties svarbiausių šių laikų negrožinių knygų, skirtų plačiajai visuomenei.

2011 m. balandžio 1 d., penktadienis

Ar ekonomika yra mokslas

Nelabai seniai ekonomikos bloguose buvo kilusi diskusija, ar ekonomika yra mokslas. Modeled Behaviour parašė, kad "taip, vertinant skeptiškai, daugelis ekonomikos teiginių mažai pagrįsti, bet jeigu taip skeptiškai viską vertinsim, apskritai mažai kuo galėsim būti tikri, o be to kai kurie protingi ir gerbiami žmonės, kurie save vadina ekonomistais ir mokslininkais, yra padarę daug gero, todėl negražu būtų imti, ir sakyti, kad ekonomika ne mokslas". T.Cowen'as įprastu paslaptingu stiliumi (kad ko nors neįžeistų) pasišaipė iš liquidity trap savokos moksliškumo. O S.Sumneris rado porą gerų kontraargumentų abejojantiems ekonomikos moksliškumu.

Visų pirma, reikia nepainioti mokslo modelių prognozių tikslumo jiems tikrinti skirtomis sąlygomis ir realiame gyvenime. Fizikai moka tiksliai suskaičiuoti pvz. mesto akmens trajektoriją, bet jie negali numatyti žemės drebėjimų prieš savaitę, nes neturi nei reikiamos informacijos, nei pakankamai skaičiavimo pajėgumų. Ekonomikai kaip mokslui kai kas priekaištauja, kad ji negali numatyti finansų krizių, bet tai jau panašiau į žemės drebėjimo numatymą prieš savaitę, ir visai nereiškia, kad ekonomistų modeliai blogi.

Kita ekonomikos bėda - kad ekonomistai nesutaria tarpusavyje, neįsiklauso į argumentus ir aklai laikosi įsikibę savo nuomonės. Ekonomistus kai kuriais atvejais labiau bando paveikti kiti, bet aklas savo nuomonės laikymasis ne mažiau būdingas ir fizikams, biologams, psichologams ir kitiems mokslininkams. Galų gale, būtent fizikas pasakė, kad mokslas žengia į priekį po vieną žingsnį per vienas laidotuves.

Sumnerio komentaruose taip pat yra nuoroda į Google vyr. ekonomisto ir mikroekonomikos vadovėlio autoriaus H.Varian'o 1989 metų straipsnį apie tai, kokia nauda iš ekonomikos. Vienas iš jo pavyzdžių - kad ekonomika padeda ten, kur intuicija linkusi mus apgauti. Pvz. ekonomika sako, kad pakilus benzino kainoms 25%, jo bus suvartojama mažiau. Remdamiesi intuicija, kai kas (bent jau JAV) pasakytų: "nesąmonė, aš tikrai važinėsiu tiek pat kiek anksčiau. Ir nepažįstu nei vieno, kuris darytų kitaip". Bet esmė ta, kad benziną perka daug žmonių, taip pat ir mums nepažįstamų, ir kai kurie jau esant dabartinei kainai yra ant apsisprendimo ribos.