Krugmanologija, vulgarus keinsizmas ir nulinė palūkanų norma

Šitas dviejų krugmanologų pokalbis vėl priminė, kad makroekonomikos kaip mokslo srities krizė yra visų pirma viešųjų ryšių krizė. Moderni makroekonomika yra užrašyta vadovėliuose ir žurnaluose, bet ekonomistai ir tuo labiau žurnalistai vadovaujasi IS-LM modeliu ir kitais mažai ryšio su realybe turinčiais supaprastinimais. Bet pradėkim nuo krugmanologijos.

Yra dvi teorijos, kodėl jaunystėje buvęs šmaikštus ir kultūringas, vėliau Krugmanas pasidarė jautrus ir piktas:

1. Prieš kokius 10 metų jį iki sąmonės gelmių sukrėtė Bušo jaunesniojo nesąžiningumas kalbant apie ekonomikos ir biudžeto prognozes (tarsi anksčiau politikai buvo tyri kaip krištolas)
2. Maždaug tuo pat metu dalis demokratų nutarė "lošti nešvariai", ir Krugmanas sąmoningai tapo tokio lošimo įrankiu.

Tiek šiam kartui krugmanologijos, ir galime pereiti prie įvairių vulgarumo laipsnių keinsizmo. Krugmanologų nuomone, vulgarus keinsizmas yra manyti, kad fiskalinis stimuliavimas veiksmingas, kai palūkanų normos yra teigiamos, bet žymiai mažiau vulgaru jį prisiminti joms sumažėjus beveik iki nulio. O mažiau vulgaru dėl to, kad esant nulinei palūkanų normai monetarinė politika nebeturi įtakos. S.Sumneris ilgai visus įtikinėjo, kad tai netiesa, kol suformulavo tokį paaiškinimą:

1. Kai trumpalaikė palūkanų norma 5%, veiksmingi yra tik tie pinigų kiekio pokyčiai, kurie finansų rinkų nuomone yra nuolatiniai. Be to, kai finansų rinkos veikia be sutrikimų, ateities pinigų kiekio pokyčio lūkesčių poveikis pasireiškia iš karto pasikeitus lūkesčiams.
2. Jei kuriuo nors metu trumpalaikė palūkanų norma 0%, ateities palūkanų normos lūkestis vis tiek yra didesnis, nes galų gale sumažės kainos ir atlyginimai ir visos rinkos vėl susibalansuos. Dėl to nuolatinio pinigų kiekio padidėjimo ateityje lūkesčiai veikia taip pat kaip ir esant 5% palūkanų normai, t.y. jų poveikis pasireiškia iš karto pasikeitus lūkesčiams. Pvz. jei darbo rinkoje yra darbo nerandančių žmonių perteklius, įmonės pradeda priiminėti naujus darbuotojus iš karto kai pagerėja jų pardavimų lūkesčiai.

O pabaigai pakartokim dar kartą:

• mažos palūkanų normos nereiškia, kad centrinis bankas stimuliuoja ekonomiką
• taupumo paradoksas iš tikrųjų yra pinigų kaupimo paradoksas