2010 m. vasario 9 d., antradienis

Apie taupumo paradoksą

Visi žino, kad taupyti yra gerai, o išlaidauti - blogai. Tačiau makroekonomikoje iš pirmo žvilgsnio yra priešingai - vartotojai, išlaidaudami kaip girti jūreiviai, skatina ekonomikos augimą. Tai taip vadinamas taupumo paradoksas. Vieną jo versiją S.Fazzari suformulavo čia: sakykime, kad Antanas kiekvieną savaitgalį eina į restoraną ir išleidžia 100 Lt. Staiga jis ima abejoti dėl savo ateities pajamų, ir nustoja eiti į restoraną. Antanas sutaupo 100 Lt, bet restoranas toliau samdo tiek pat darbuotojų ir gauna 100 Lt mažiau pajamų, todėl restorano savininko santaupos sumažėja 100 Lt. Viską sudėjus, bendras santaupų lygis liko tas pats, o vartojimas sumažėjo.

Galima sakyti, kad restorano savininkas pastebės sumažėjusią paklausą, sumažins kainas, ir paklausa vėl išaugs, bet jei darbuotojų atlyginimai keičiasi lėtai, o dėl konkurencijos kainos jau sumažintos kiek įmanoma, jam bus sunku tai padaryti net jei ir ignoruosime "meniu kaštus", kurie šiuo atveju yra labai tiesioginiai - norint sumažinti kainas, reikia pespausdinti meniu.

Kitas argumentas prieš taupumo paradoksą yra toks: jei Antano sutaupyti 100 Lt investuojami, tai trumpuoju laikotarpiu ekonominės veiklos lygis lieka toks pat, o ilguoju išeina dar geriau, nes investicijos padidina produktyvumą. Bet tai yra veikiau paradokso ignoravimas nei sprendimas, nes jei Antanas investuoja santaupas, tą patį galėjo daryti ir restorano savininkas.

Vienas iš intuityviai lengvai suvokiamų taupumo paradokso sprendimų - naudoti pingų kiekio lygybę PY = MV, arba patobulintą jos versiją M = PYk. Kol restorano savininkas nepastebi, kad Antanas ėmė taupyti, vyksta tiesiog pinigų judėjimas iš vienos kišenės į kitą. Bet anksčiau ar vėliau restorano savininkas tikriausiai sutrumpins darbo laiką ir ims mokėti mažiau atlyginimų darbuotojams. Tuomet restorano savininko turima pinigų suma stabilizuosis, o Antanas toliau kaups pinigus, t.y. padidės bendra pinigų paklausa (t.y. sumažės V).

Kaip jau ne kartą rašėme, jei pinigų pasiūla negali lengvai prisitaikyti prie paklausos, pvz. pinigų vertė susieta su auksu (arba euru), pinigų paklausos padidėjimas gali sukelti krizę. Tačiau jei centrinis bankas (pastaba anarchistams ir radikaliems libertarams: prieš skaitydami vietoj "centrinis bankas" mintyse įrašykite "rinkos sukurta monetarinė sistema") stengiasi kompensuoti padidėjusią pinigų paklausą, pradeda veikti "atvirkščias taupumo paradoksas". Jei Antanas pastebi, kad turi daugiau pinigų nei norėtų, jis bandys jų atsikratyti, tačiau visiems žmonėms kartu paėmus to padaryti nepavyks, nes vienas žmogus gali tik perleisti pinigus kitam. Prasideda žaidimas "karšta bulvė", ir pinigų paklausa atsistato į pradinį lygį. Tiesa, jei centrinis bankas laiku nesustos, gali prasidėti ekonomikos perkaitimas, bet tai - dar kita tema.

8 komentarai:

  1. Viskas, kas pasakyta, turi prasmę tiek, kiek turi prasmę kalbėjimas apie nediferencijuotą BVP ir belekokią ekonominę veiklą, nesigilinant į tvarumą.

    Lygiai kaip kalbėjimas apie pinigų pasiūlą, nesigilinant į subtilius skirtumus tarp monopolinės ir galimos privačios. Centrinis bankas ją didina nuostolingais ar bent jau rizikingais repo sandoriais, o rinkos monetarinės sistemos eminentai to niekada nedarytų. Ir CB pinigai yra "padengti" gana agresyviu valdžios monopoliu, o privatūs būtų padengti aktyvais.

    Privati "repo aktyvai už aktyvus" monetarinė sistema būtų tiesioginis efektyvaus kapitalo panaudojimo mechanizmas, o "taupumo paradoksas" tokioje sistemoje būtų nereikalingas terminas. Nes jeigu Antanas nusprendžia atsisakyti restorano paslaugų, tai tiesiogiai reiškia, kad restorano savininkas neturi nei gauti, nei juo labiau išleisti Antano pinigų - tai tiesiog būtų neekonomiška, nors mąstant BVP terminais skirtumo ir nesimato.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Taupymo paradoxas buna kai salyje siauteja komunistai, todel visi bando sutaupyti skryneleje aukso luiteliu, tuo issvaistydami bendras salies aukso atsargas centriniame banke, ir nevykdo patriotiotines pareigos leisti pinigus vidaus rinkoje islaidomis ir investicijomis.

    AtsakytiPanaikinti
  3. @anarchistas
    Jeigu restorano savininkas atleidžia žmones, nes Antanas pas jį nebeateina, o atlyginimai nespėja sumažėti, tai yra neefektyvu. Ar nemonopolinė pinigų sistema su tuo susitvarkytų, ir kuo būtų padengti privatūs pinigai, ko gero nepabandęs nesužinosi.

    @anonimiškas
    Jeigu Hitleris manė, kad Žemė sukasi, tai dar nereiškia, kad būtina tą neigti.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Jeigu atlyginimai "nespėja sumažėti", tai kalbame apie darbo santykių, o ne monetarinę problemą. Pinigų sistema negali su tokiomis problemomis "susitvarkyti".

    Pinigų politika gali iš dalies kompensuoti blogos fiskalinės politikos ir kreivos teisingumo sistemos daromą žalą. Žinoma, ne visiems visuomenės sluoksniams naudingais būdais, be didelių viešų diskusijų, orientuojantis į siauram žmonių ratui žinomus/suprantamus prioritetus.

    Bet taip pat gali būti orientuota į labai kreivą konjunktūrą ir nieko nekompensuoti :(

    Na o privatūs pinigai, jeigu tokie egzistuotų, matyt būtų padengti tais pačiais dalykais, kuriais ir dabar grindžiami/padengiami bet kokie kiti didesni finansiniai įsipareigojimai.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Galima sakyti, kad padidėjusią pinigų paklausą turi kompensuoti padidėjusi pinigų kaina. Bet pinigų kainos nėra - yra daugybė įvairių prekių ir paslaugų kainų, kurios visos išreikštos pinigais. Jei jos visos turi mažėti, tai būna ilgas ir skausmingas procesas, kuris šiuo metu ir vyksta.

    Kalbant apie privačius pinigus, svarbu išskirti apskaitos vieneto ir atsiskaitymo priemonės funkciją. Privačių atsiskaitymo priemonių pilna ir šiuo metu. O kaip būtų su apskaitos vienetu - sudėtingesnis klausimas.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Hitleris zemes sukimosi nesukele. O komunistai igazdina verslininkus ir tie pradeda taupyti aukso luitais.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Taip, komunistai yra blogiečiai. Bet visa taupumo paradokso esmė - kad paprastas pilietis Antanas, veikdamas teisėtai ir savo laisva valia, aukso standarto sąlygomis gali sukelti daug bėdos.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Turbūt kalbate ne apie paprastą pilietį Antaną, o apie bankininką Joškę.

    AtsakytiPanaikinti